Sutuoktinis
„Įsimylėjau žmoną, kai mums buvo po dvidešimt aštuonerius metus. Buvau dar skaistus, ji – ne. Mes ilgai susitikinėjome ir Marija net vadino mane senamadišku, nes netempiau jos į lovą. Vis dėlto galiausiai tai nutiko. Buvo romantiška – per atostogas kalnuose. Po to ėmėme gyventi kartu. Man buvo taip gera su ja – įsimylėjimas peraugo į gilų jausmą. Bet sekso nesinorėjo.
Erekcijos problemų neturiu, sveikata nesiskundžiu. Tiesiog man nereikia sekso. Marija pyko, kaltino save. Bet aš negeidžiau ne jos – negeidžiau sekso. Gyvename kartu jau dešimt metų. Lytiškai santykiaujame du tris kartus per metus. Pokalbiai apie tai jau seniai išseko ir manau, kad mūsų santuoka harmoninga.“
Sutuoktinė
„Mūsų seksas geras. Aleksas – dėmesingas ir jautrus partneris. Tačiau intymiame gyvenime viskas taip greitai perėjo į „kartą per pusmetį“ fazę, kad net nesuvokiau, kaip ir kodėl. Buvo apmaudu. Pykau. Bet būti neištikima negalėjau, o ir joks kitas vyras manęs seksualiai nejaudino. Na, tai yra išties sunku: gyventi su mylimu žmogumi, tačiau nebūti su juo artimai intymiai, nesijausti jo geidžiamai. Bandžiau kalbėtis, bet po pokalbių įsivyraudavo tik dar didesnė įtampa. Be to, argi galima ką nors įkalbėti užsinorėti?
Ėmiau šia tema skaityti straipsnius ir sužinojau apie aseksualus. Pagalvojau, turbūt Aleksas vienas jų. Vadinasi, tai – ne jo sprendimas, toks jis gimė. Turiu arba tai priimti, arba skirtis. Bet gyventi su juo man gera. Jis priima mane tokią, kokia esu. Kad susigyvenčiau su šia mintimi, man prireikė daugiau nei pusės metų.
Fiziškai sekso trūkumo nejaučiu, pripratau. Beje, tiksliai žinau, kad vyras mane myli ne kaip sekso objektą. Vis dėlto emociškai jo negeisti yra nelengva.“
Komentaras
Psichoterapeutas Gurgen Chačaturian:
– Man ypač patinka Zigmundo Froido posakis šia tema: „Seksualiniu nukrypimu galima vadinti tik visišką sekso nebuvimą, vis kita – skonio reikalas“. Mano nuomone, seksualinė trauka yra viena bazinių organizmo funkcijų ir jos nebuvimas greičiausiai nusako apie vienos sistemų, kuri už tai atsakinga, sutrikimą. Tačiau santuoka laikosi ne ant vieno stulpo ir, jeigu kiti gyvenimo aspektai kompensuoja sekso deficitą, poros gyvenimas gali susiklostyti. Vis dėlto reikia būti pasiruošusiam, kad partneris greičiausiai jaus diskomfortą dėl seksualinės traukos nebuvimo. Vadinasi, reikia pasistengti, kad tai nesukeltų jam nevisavertiškumo ar savivertės mažėjimo jausmo.
Kaip sakau, tokia pora dar krante turi apie tai pasikalbėti nieko neslėpdama, kad plaudami santuokos laivu galėtų vienas kitą apsaugoti nuo emocinių traumų.
