Dilema. Ilgokai buvau viena, tačiau neseniai mano gyvenime atsirado du vyrai. Vieno iš jų asmenybė man tinka – jis intelektualus, bet linksmas, mėgstantis pakvailioti, pasakoja moteris asmeninės patirties theguardian.com skiltyje.
Patikome vienas kitam nuo pat pradžių. Tačiau seksas su juo kažkoks nenatūralus, nejaukus. Jis mane traukia, man patinka jį bučiuoti, tačiau chemijos tarp mūsų nėra. Svarstau, gal tai dėl pradinio jaudulio, ir gal ilgainiui viskas pagerės. Jis užsiminė, kad jo buvusioji nepasižymėjo seksualiniu apetitu, ir jų santykiai buvo praktiškai be sekso, tad galbūt jis tiesiog prarado įgūdžius, kuriuos galima sugrąžinti.
Kitas vaikinas, su kuriuo susitikinėju slapta, yra puikus meilužis. Mus sieja stipri abipusė seksualinė trauka, kažkokia pirmykštė, instinktyvi. Vis dėlto mūsų santykiai keisti, nes mes beveik nesikalbame. Kai jis užsuka, iškart šokame į lovą. Aš jo visiškai nepažįstu.
Stengiuosi vadovautis sveiku protu ir susitelkti į pirmąjį vaikiną, nes šie santykiai gali turėti perspektyvą. Tačiau kai jo nėra šalia, negaliu susilaikyti nepaskambinusi antrajam ir nepakvietus užsukti. Nenoriu gilesnių santykių su juo – bent manau, kad nenoriu. Bet seksas su juo nepakartojamas. Man atrodo, žinau, kaip išspręsti šią dilemą – išbraukti „sekso dievą“, bet lengviau pasakyti, nei padaryti.
Mariella atsako:
Yra dar vienas pasirinkimas. Gali pasirodyti savanaudiška, bet o jeigu leistum sau dar padvejoti ir toliau susitikinėti su abiem? Kai susitelki į vieną žmogų, gyvenimas gal ir tampa tvarkingesnis, bet nelieka vietos staigmenoms. Investuojant patariama diversifikuoti, investuoti įvairiai, ne į vieną sritį, ir manau, kad tą patį galima patarti situacijoje, kai ieškome partnerio. Į tavo tinklą gali pakliūti įvairių potencialių kandidatų, o pasilikti reikėtų tą, kurį pasirinksi be didelių dvejonių.
Jei ieškai mylimojo, o ne vienadienio meilužio, reikia išsiaiškinti ne tik ko nori, bet ir tai, ko nenori.
Šis žinojimas retai būna instinktyvus – dažniausiai jis ateina per praktiką ir patirtį. Tu susiaurinai savo pasirinkimą iki dviejų variantų, kurių kiekvienas turi savų pliusų. Tačiau kol nesutikai vyro, atitinkančio visus arba daugumą svarbiausių tavo kriterijų, kodėl tiesiog nepasimėgavus dabartine situacija?
Svarbiausia nedalinti pažadų, kurių netesėsi, kad nesužeistum nė vieno jų jausmų. Jei jiems abiem atvirai pasakysi, kad kol kas nesi pasirengusi įsipareigoti, nė vienas iš jų negalės skųstis, kad suteikei nepagrįstų vilčių. Be abejo, toks sprendimas nėra ilgalaikis, tačiau bent šią akimirką nuims įtampą ir spaudimą.
Iki keturiasdešimties metų daugumą laiko buvau viena, tad iš patirties žinau, ką reiškia norėti stabilių santykių. Apsigyvenus kartu, bent jau nereikia nuolat rankinuke nešiotis veido prausiklio, dantų šepetuko ir atsarginių kelnaičių.
Potencialių partnerių atranka praranda dalį žavesio, kai viską pradedame vertinti pernelyg rimtai – ir tada kyla pavojus pasirinkti pirmą pasitaikiusį, kuris eina pro šalį ir atkreipia į mus dėmesį. Toks pasirinkimas retai būna geriausias, ir man neramu, kad tu dabar bandai apsispręsti būdama būtent tokioje padėtyje.
Panašu, kad su abiem šiais vaikinais gali gerai praleisti laiką – su kiekvienu kitaip, tačiau, man atrodo, kad ir kurį iš jų pasirinktum, ilgainiui kiltų problemų. Lygindama vyrą, kuris įkvepia tave intelektualiai ir tave prajuokina, su tuo, kuris patenkina visus tavo horizontalius troškimus, vertini skirtingus, nelygiaverčius dalykus.
Jei pasirinksi vieną iš jų, ilgėsiesi kito privalumų. Kol kas turi kiekybę, tačiau nė vienas iš šio laikotarpio vaikinų neatitinka tavo kokybinių reikalavimų, tad nepanašu, kad liktumėte kartu ilgai.
Vis dėlto tai ne pasaulio pabaiga. Manau, kad ilgainiui tu pavargsi nuo priverstinių kompromisų su abiem ar bent su vienu iš jų, o jie pavargs jaustis nepakankami tau.
Kai yra pasirinkimas, neišvengiamai būna ir lyginimas. Turėk omenyje, kad nėra tokio žmogaus, kuris atitiktų absoliučiai visus tavo kriterijus, tad dabar puikus metas įvertinti, be ko iš tiesų negali gyventi.
Jei panikuosi ir bijosi, kad niekada nesutiksi tobulo partnerio, gali nepastebėti bloga lemiančių smulkmenų. Per didelė tolerancija nėra gerai – kyla pavojus priimti dalykus, kurie iš esmės tau nėra priimtini.
Kol kas tu nežinai, ar įmanoma iš intelektualiojo kandidato padaryti sekso gigantą, taip pat nežinai, ar nekalbantis meilužis turi intelektualinių gilumų.
Drįsčiau sakyti, kad jei dar kartą perskaitytum savo laišką, prieitum prie tos pačios išvados kaip ir aš – kad nė vienas iš jų nėra tas vienintelis ir nepakartojamas.
Jei galėtum sulydyti abu vaikinus į vieną, gautum tobulą mylimąjį, tačiau, deja, tai neįmanoma.
Galbūt atsakymas būtų kol kas per daug neapsunkinti savęs apsisprendimo būtinybe? Yra du vyrai, kurie dviese patenkina tavo poreikius, ir manau, kad tai geriau nei vienas, kuris poreikių nepatenkina. O jeigu pabandytum kurį laiką pasimėgauti santykiais su jais abiem?
Be abejo, kai ateina laikas ilgalaikiam pasirinkimui, kompromisai neišvengiami, tačiau kartais visai verta įjungti automatinį valdymą ir tiesiog mėgautis skrydžiu.
