Pradžioje triumfuoja meilė. Ją vainikuoja santuoka. Gyvenimas kartu, deja, neapsieina be konfliktų, o bėgant laikui jie dažnėja, tolydžio retindami intymias akimirkas. Taigi, sutuoktinių sekso grafikas intensyvumo požiūriu anksčiau ar vėliau ima skirtis nuo aistros apakintų įsimylėjėlių.
Tad kas gi iš tiesų nutinka sutuoktiniams po penkerių, dešimties, penkiolikos arba daugiau santuokoje pragyventų metų, kad bendras meilės guolis ima ir atvėsta? Atsakymą į šį klausimą pamėgino pateikti portalo „Huffpost“ leidėjai.
Suprasti, kodėl pakinta lytinis porų gyvenimas, įmanoma tik išsiaiškinus, kas tarp jų vyksta lovoje. Seksualinį ryšį, aišku, pakoreguoja gimus vaikams iškylančios problemos ir kasdieniai rūpesčiai, tačiau yra dar begalė dalykų, kurie padaro įtaką abipusiam intymumui. Šį tą pavyko sužinoti pakalbinus keletą porų, sutikusių prabilti apie seksualinio gyvenimo intensyvumą, jo kokybės pokyčius ir būdus, padėjusius išsaugoti romantišką intymumo dvasią.
Bobbi ir Chrisas po 5 santuokos metų
Bobbi: „Nuo tada, kai gimė antras vaikas (dabar jam 4 mėnesiai ir jis vis dar miega mūsų kambaryje), seksu, matyt, užsiimame tik kartą per porą mėnesių. Artumo jausmo, kurį santuokai suteikia seksas, aišku, stinga. Tokiu intensyvumu kaip dabar nesu patenkinta, tačiau turiu vilties, kad tada, kai kūdikis bus perkeltas į kitą kambarį ir ims miegoti savo lovelėje, situacija pagerės.
Dabar turime du vaikus, tačiau esu patyrusi ir persileidimą. Kai mėginau pastoti, mylėdavomės gana dažnai, tačiau tikslas kartais atimdavo dalelę malonumo. Mes tikrai stengiamės, kad santykiai liktų romantiški, nors nemanau, kad kada nors vėl bus tokie beprotiški kaip kadaise. Visgi galbūt pavyks sugrįžti bent prie savaitinio sekso. Todėl visiems sakau: „Naudokitės laisve, kol galite!“
Marantina ir Ro po 5 santuokos metų
Marantina: „Kartą per savaitę. Mylimės, kai užmiega vaikas ir darome tai kitame kambaryje (vaikas miega tame pačiame). Kitąmet planuojame perkelti vaiką miegoti į atskirą kambarį, todėl viliamės, kad sekso padaugės.
Kai dirbau, mylėdavomės gana retai – gal kelis kartus per mėnesį. Vis mėgindavau išsisukti, teisindavausi, kad esu pavargusi po darbo. Tada pastojau, vadinasi, sekso dar sumažėjo. Vėliau, kai gimė kūdikis, šešetą mėnesių apskritai nebuvo jokio sekso, nes aš nejaučiau aistros. Kai persikėlėme į kitą miestą, vyras ėmė ypač aktyviai rūpintis mūsų mažyliu, be to, padėdavo su namų ruošos darbais, todėl pradedu jausti, kad man vėl reikia sekso.“
Jenna ir Ericas po 8,5 santuokos metų
Jenna: „Nuo trijų iki keturių kartų per savaitę. Toks dažnis mane tenkina. Nuo didesnio intensyvumo jausčiausi pernelyg išsekusi. Tarpusavio santykiai mums visada buvo didžiausias prioritetas. Daugelis žmonių pirmenybę teikia vaikams, o ne partneriams, tačiau mes elgiamės kitaip.“
Ericas: „Turint omeny, kad nuolatos šalimais šmaižioja du vaikai, mūsų lytinis gyvenimas yra, sakyčiau, gana intensyvus. Aišku, seniau man tekdavo padirbėti išvykus, kad viską spėčiau, todėl nebūdavome kartu tiek, kiek norėjosi. Dabar aš jau neišvykstu, vaikai paūgėjo, daugiau turėti neketiname, todėl aš apsisprendžiau dėl sterilizacijos. Dėl to nemenkai išlošėme, nes dabar niekada nereikia saugotis. Eksperimentuojame daug daugiau nei anksčiau, nors pats save laikau kiek nuobodoku toje srityje.“
Tomas ir jo partneris po 9 partnerystės metų
Tomo partneris: „Gėriuosi Tomo kūrybiškumu, smagu kartu patirti ką nors nauja, nė vienas nesibodime netikėtais sumanymais. Daug ką nulėmė Tomo apsisprendimas pasikeisti. Naujų potyrių atnešė ir pereinamasis laikotarpis, tačiau šią temą Tomas laiko vien savo reikalu, todėl bus geriau, jei pats apie tai ir pakalbės.“
Tomas: „Dažnis, manau, yra 5–10 kartų per mėnesį. Daug kas pasikeitė, ypač dėl pereinamojo laikotarpio. Dabar esu translytis. Prieš maždaug ketvertą metų mūsų seksualinio gyvenimo kokybė gerokai smuko, todėl susimąstėme, ką daryti, kad pavyktų spėti su darbais ir norėtųsi dažniau pasimylėti. Staiga išgaravo visa pirmaisiais bendro gyvenimo metais tvyrojusi romantika. Negalėjome suprasti, kur dingo noras užsiimti seksu.
Aš visada turėjau įvairių būgštavimų: nepasitenkinimas savo kūnu išties trukdė mylėtis. Kai ėmiau gilintis į savo paties mintis, supratau, kad dažniausiai seksualinėse fantazijose regiu save kaip vyrą, todėl reikalai tik dar labiau komplikavosi.
Galop kreipiausi į psichologą ir viską jam prisipažinau. Man buvo paaiškinta, kad norėti būti vyriškos lyties asmeniu, kuriuo, tiesą sakant, ir jaučiausi, yra visiškai normalu. Pradėjau kalbėtis apie tai su partneriu. Paklausiau, ar jis nebūtų prieš, jei pamėginčiau. Jo atsakymas mane padrąsino. Labai greitai atsivėrė daug platesni sekso horizontai – tokių anksčiau regėti neteko. Ta seksualinė revoliucija tapo galingu energijos šaltiniu, suteikusiu jėgų neslėpti, kad esu translytis kuo įvairiausiose gyvenimo situacijose.“
Alyssa ir Justinas po 10 santuokos metų
Alyssa: „Seksu užsiimame 3–4 kartus per savaitę. Kartais dažniau, kartais rečiau. Vienas kitam esame pirmieji lytiniai partneriai. Mylėtis pradėjome tik po vedybų, todėl kelią skynėmės gana lėtai. Turiu omeny, supratimą, kas mums abiem priimtina.
Daugelis, matyt, nesunkiai nujaučia, ką galėčiau patarti neseniai susituokusiems. Prisipažinsiu, kad visada turėjau būgštavimų, gėdijausi savo kūno, todėl ypač pravertė vibratorius. Vyrams patirti seksualinį pasitenkinimą, atrodo, yra daug lengviau, todėl jei esate moteris, kuri nesijaučia patenkinta, vibratorius gali kuo puikiausiai papildyti seksualinį gyvenimą. Atminkite, kad pirmiausia turite pasirūpinti asmeniniais poreikiais!“
Kate ir Johnas po 11 santuokos metų
Kate: „Vidutiniškai mylimės 2–3 kartus per savaitę. Abu dirbame visu etatu, vyrui tenka budėti naktimis, be to, auginame porą vaikų, todėl manau, kad toks dažnis – visiškai pakankamas.
Pernelyg dideliu spontaniškumu pasigirti negalime, tačiau teikiame tam prioritetą ir jokios gėdos dėl to nejaučiame.“
Andrea ir Danas po 15 santuokos metų
Andrea: „Mylimės maždaug du kartus per savaitę, ir tai yra rečiausia, palyginti su tuo, kas vyko per 15 bendro gyvenimo metų. Aišku, turime keturis vaikus, todėl labai dažnas seksas tiesiog neįmanomas, tačiau nusistovėjusi kaita, matyt, mums tinka.“
Danas: „Dažnis kuo puikiausiai atitinka visus mūsų poreikius. Kartais jaučiame, kad galime pasirodyti keisti. Net patys save stebiname.“
Andrea: „Gyvename šešiese, o paauglė dukra eina miegoti vėliau nei mes, tad kaip gi galėtume išbarstyti rožių žiedlapius kambaryje, kuriame ji sėdi ir ruošia namų darbus? Visgi kai tik įmanoma, stengiamės pabūti be vaikų. Labai lengva įprasti prie kažkokių koordinatorių arba auklių vaidmenų, bet mūsų jie nedomina. Aišku, labai norėčiau pasakyti, kad savaitę be vaikų praleidome Meksikoje, tačiau taip nebuvo. Kita vertus, net tada, kai dviese išsiruošėme į parduotuves, jaučiamės tarsi per pasimatymą.“
Julie ir Martinas po 22 santuokos metų
Julie: „Tai vyksta maždaug kartą per savaitę. Mūsų santuoka trunka jau 22 metus, o beveik 17 iš jų esame svingeriai. Taigi, libido skųstis negalime. Konkrečiai dabar patiriame šiokių tokių su darbu susijusių problemų, o jos visada daro įtaką mano vyro aistringumui, todėl pernelyg didelių nuogąstavimų neturiu. Visgi man patiktų, jei dažnis padidėtų bent iki dviejų kartų per savaitę.
Iš pradžių tai buvo vien tik svingas, tačiau pastaruoju metu vis dažniau mylimės vienudu. Kartais aš pasimyliu su kuo nors kitu, kartais tai padaro jis, bet konfliktų dėl to nekyla. Su svingeriais susitinkame tik tada, kai esame patenkinti asmeniniais santykiais ir lytinio gyvenimo intensyvumu. Tai nėra būdas užsimiršti, radus malonumą kažkur kitur. Lygiai kaip vaikai negimdomi tam, kad sustiprintų santuoką, taip ir svingas nėra priemonė poros seksualinio gyvenimo kokybei pakelti. Jei santykiai nėra patvarūs, svingas tik dar labiau jiems pakenks.
„Svingas iš esmės nulėmė intymų mūsų bendravimą. Juk kūną, kuris nėra pažįstamas, glamonėji ne taip kaip tą, kurį pažįsti metų metus. Taigi, patiri savotišką atgaivą, o tada, kai vėl grįžti prie jau pažįstamo kūno, visada kyla noras jį glamonėti taip, kad patirtum tą patį.“
Trudie po 26 santuokos metų
Trudie: „Tiesą sakant, sekso man tikrai stinga. Mylimės gal tik kartą per mėnesį. Įprasta manyti, kad dėl to kalta moteris, bet tokia nuostata klaidinga. Mano vyras vyresnis už mane ir, manau, kad tai ir yra priežastis.
Manęs tokia situacija anaiptol netenkina. Labai gerai jį suprantu, nes šitiek metų esame pažįstami, tačiau kaip moteris, nesijaučiu nei vertinga, nei patraukli. Mėginau jam tai paaiškinti ir jis patikino, kad aš čia niekuo dėta. Net klausiau, ar nenorėtų išmėginti sekso su kuo nors kitu, bet jis pasakė nieko panašaus nenorintis. Jaučiuosi taip, tarsi nežadinčiau jokių troškimų, kaip bet kuris eilinis pilietis.
Manau, dėl panašių priežasčių daugelis porų skiriasi. Vaikai pradeda mokytis koledže, todėl atsiranda daugiau laiko, kurį galima leisti kartu, tačiau žmonės išsiskiria. Niekada nemaniau, kad taip gali nutikti ir man. Deja, nutiko. Kaip tik dabar išgyvenu būtent tokį laikotarpį.“
Lara ir Clarkas po 30 santuokos metų
Lara: „Susipažinome, kai man buvo 16, o jam – 17. Kai sulaukiau 18, iškėlėme vestuves, o jau po mėnesio pasijutau nėščia. Užsiimame seksu, kai tik galime, ir jis tiesiog nuostabus. Tai vyksta gal tik penkis kartus per mėnesį. Tačiau keli kartai per savaitę – tai jau tikra fantastika.
Dabar jau nesame tokie susivaržę, kokie buvome kad ir po 10–15 santuokos metų. Tada, manau, šiek tiek gėdijomės ir savęs, ir vienas kito, be to, nesijautėme tokie užtikrinti dėl bendros ateities. Kadangi iš karato po vedybų susilaukėme vaikų, neturėjome pakankamai laiko vienas kitą pažinti. Todėl tas nesaugumo jausmas tiek užsitęsė. Visgi prieš keletą metų perėjome į tokį etapą, kai teko suvokti, kad metas atsiverti, nustoti būti užsisklendusiems. Nuo tada pradėjome pasakoti vienas kitam savo troškimus ir fantazijas, o seksualinis gyvenimas ėmė teikti daug daugiau malonumo.“
Michaelas ir Randallis po 41 kartu praleistų metų (penkerius metus susituokę)
Michaelas: „Mylimės ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Randy norėtų kada tai vyktų dažniau, todėl kartais pajuokaujame, kad man pakaktų tik Kalėdų ir gimtadienio. Manau, visada yra taip, kad vienam iš partnerių sekso reikia daugiau nei kitam, bet tai neturi tapti problema. Dabar, kai nebedirbu, sekso padaugėjo. Abu laikomės nuomonės, kad mūsų santykiai nuostabūs, galbūt net geresni nei pradžioje.
Nuolatos stengiamės vienas kitą pamaloninti. Ten, kur gyvename, nuolatos žydi gėlės, tad net paprasčiausia gėlė gali pradžiuginti. Sulaukęs tam tikro amžiaus imi suvokti, kad turi viską, ko trokšti. Todėl šiltų jausmų pademonstravimas gali būti didžiausia dovana.
Jei iš tiesų myli, būtinai ką nors sugalvosi. Randy patyrė siaubingą eismo įvykį. Gydymas truko net keletą metų. Kai teko vartoti šitiek vaistų, seksas jam nėmaž nerūpėjo. Tačiau su tuo gali susitaikyti.
Tada dar tėvui buvo diagnozuota Parkinsono liga, o motinai – demencija, pradėjome statyti namą. Gyvenime nepavyksta išvengti streso – turi suktis darbe, rūpinti šeima... Tad tenka tik dėkoti likimui, jei pavyksta rasti sau artimą žmogų, kuris myli ir palaiko, kad ir kas benutiktų.“
