Anksčiau sekso man nestigo, rašo R. Frey.
Ne šiaip sau sekso, o audringo, kaitinančio ir intensyvaus. Netgi begėdiško. Net viešose vietose (apie tai kiek vėliau). Gyvenimas ėjo – aš ištekėjau, bet seksas nenustojo dominuoti. Tik štai pastojau ir teko padaryti pertrauką. Tada tapau mama ir bet kokios užuominos apie seksą man tegalėjo sukelti įsiūtį. Dar po kiek laiko tapau dirbanti motina... ir jau gyvenau taip, tarsi kažkas būtų išplėšęs gabalą aistrų, kitados buvusių neatsiejama mano savasties dalimi.
Apie tai, ar seksas reikalingas, mano galva, neverta nė diskutuoti. Juk jis toks pat svarbus kaip fizinis aktyvumas, sureguliuota mityba arba kokybiškas miegas. Tiktai kodėl būtent jis dažniausiai tampa tuo dalyku, su kurio dingimu labiausiai linkstama taikstytis?
Pažįstu begalę dirbančių ir vaikus auginančių moterų, kurios sekso iš savo gyvenimo neišbraukė. Deja, nė vienos iš jų vaikai nėra maži. Pastarosios reguliariais lytiniais santykiais paprastai nesigiria. Vadinasi, tenka neišvengiamai kalbėti apie akivaizdžius aplinkybių suponuojamus skirtumus. Toms, kurios skaitydamos šiuos teiginius viduje prieštarauja, neįtikėtinai nuskilo, tačiau šis rašinys skirtas ne joms. Jis – moterims, kurios pavirsta akmens stulpais, vos tik kas nors prisiliečia. Toms, kurioms kur kas smagiau su taure gėrimo įsitaisyti priešais televizorių nei nusimesti apdarus ir leisti, kad kas nors prie jų prieitų (į jas įeitų, tiksliau sakant).
Galbūt nėštumas pripratino mane gana ilgai apsieiti be sekso? (Jei jūs ir besilaukdamos be atvangos mėgavotės seksu, žinokite, kad taip pat nesate mano adresatė.) Galbūt trejus metus užtrukęs maitinimas krūtimi padarė savo? (Diena iš dienos žindant kūdikį spenelių paskirties suvokimas norom nenorom kinta.) O gal libido slopina prie kompiuterių ir mobiliųjų telefonų leidžiamos valandos? O gal per didelis užimtumas, stengiantis paknopstom padaryti viską, ko niekaip nespėjame arba nuolatos užmirštame?
Visiškai neseniai sklaidydama kalendorių su pasibaisėjimu suvokiau, kad jau daugiau nei mėnesį mudu su vyru ne tik neturėjome lytinių santykių, bet ir glamonių nepatyrėme. Nieko, be formalių pakštelėjimų į skruostą atsisveikinant, mums, tiesą sakant, tarsi nereikėjo.
Kaip gi paskatinti sekso invaziją?
Į galvą šovė išties drąsi mintis. Susidaužiau su sutuoktiniu taurėmis ir pasakiau: „Nuo šiol seksu užsiimsime kasdien, ir taip darysime 30 dienų. Sekso tikslas turės būti mano orgazmas.“
Jo akyse kaipmat sužibo velniukai. Privesti mane iki orgazmo jam visada buvo palaimą teikiantis malonumas. Kada gi šitai pasikeitė? Ir dar svarbiau – kodėl? Taigi, oficialus startas buvo duotas.
Pirma diena. Mėgavomės aistringu seksu. Visus tikslus įgyvendinome!
Antra diena. Et, šįvakar rodo „Viengungio“ seriją. Be to, dar laukia antras kito mėgstamo serialo sezonas! Ir galbūt per vėlu? Matyt, oficialiai eksperimentą teks pradėti nuo rytojaus.
Trečia diena. Neišvengiama komandiruotė.
Ketvirta diena. Gausybė šokolado, be to, mėnesinės. Lai niekas nė nebando artintis!
Penkta diena. Kodėl šitaip nesiseka – kodėl gi neužsiimame seksu?
Ilgainiui suvokiau, kad nei vyras, nei aš negalime taikstytis su spaudimu. Abu puikiai supratome, kad bendras mūsų gyvenimas nėra persunktas intymumo, tačiau konstatuojant šį faktą kas penkias minutes geriau netapo.
Ėmiau mąstyti apie ištvirkėlišką savo praeitį – galbūt iš jos, tarsi iš kortų malkos, pavyks ištraukti kozirį. Lankiau seksualinių įgūdžių lavinimo užsiėmimus, kuriuose būdavo išdalijami rausvučiai penio pavidalo vibratoriai ir tekdavo imituoti oralinio sekso judesius. Man teko mylėtis su moterimi. Teko mylėtis ir trise. Net viešos vietos man nebuvo tabu. Tad kodėl gi, po galais, nesugebu sugalvoti nieko, kas įsiūbuotų sekso švytuoklę nuosavame bute, nuosavame miegamajame? Peršasi išvada, kad kažkas veikiausiai gesina įkarštį.
Rinkdama medžiagą būsimai savo knygai kalbėjausi su viena sutuoktinių pora. Paklausiau jų, kaip sugeba suderinti darbą, vaikų auginimą ir romantinius santykius. Išgirdusi klausimą, žmona nusikvatojo ir pasakė: „Užsimetu provokuojančius apdarus, o tada mes būtinai paliekame įprastą namų aplinką.“ Vyras dar pridūrė: „Kai matau ją namie, matau ne seksualinių aistrų objektą, o savo vaikų motiną.“
Štai ir atėjo nušvitimas! Juk aš taip pat į savo vyrą žvelgiau ne kaip į seksualų lovelasą, o kaip į savo dukters tėvą, skalbinių lankstytoją ir virtuvės virtuozą.
Vadinasi, jei norėjome vėl pradėti trokšti sekso, viena iš galimų išeičių buvo kur nors išeiti, ištrūkti iš namų. Tačiau auginame šešiametę dukrą! Tad kaip gi galime imti ir išeiti smagintis eilinį šiokiadienio vakarą? Tektų ropštis iš patogaus treningo, sėsti į automobilį ir kažkur važiuoti! Nė už ką!
Vis dėlto neilgai trukus kartu su vyru nutarėme, kad taip gyventi nebegalima, ir apsibrėžėme tam tikras taisykles.
1. Padėti į šalį tą velnio pramanytą mobilųjį telefoną.
Ne vienas tyrimas įrodė, kad išmanieji telefonai gerokai apkartina porų santykius, ypač – intymiąją jų pusę. Jei galite atvirai prisipažinti, kad į telefono ekraną žvelgiate kur kas dažniau nei į mylimojo akis, pasistenkite, kad telefonas išnyktų iš horizonto, ir pagaliau skirkite dėmesio žmogui, kuriam rūpite.
2. Pamąstyti, kuriuo metu esame labiausiai nusiteikę seksui.
Tarkim, aš seksualiausia jaučiuosi rytais. Vienuoliktą valandą vakaro man ne tik seksas, bet ir mintis apie jį neatrodo patraukli. Jei tiktai galima nusistatyti žadintuvą 15 minučių anksčiau, būtent taip ir padarome.
3. Uždrausti sau lovą.
Juk puikiai žinome, kad aistras nebūtinai kursto moksliškai pagrįsta glamonių technika, o lova anaiptol nėra vienintelė seksui skirta vieta. Mudu su vyrų neseniai santykiavome garaže stovinčiame fotelyje, grojant pačiai nuostabiausiai dainai. Šis nuotykis man leido vėl pajusti, kad gyvenu.
4. Kasdien padaryti ką nors intymaus.
Seksas kiekvieną mielą dieną – matyt, ne daugelio gyvenimo devizas, tačiau apie intymumą pamiršti nevalia. Bent penketą minučių tikrai galima skirti pokalbiui, per kurį galėtumėte pasakyti partneriui vieną kitą komplimentą. Galima elgtis kaip paaugliams: susikibti rankomis, apsikabinti. Kasdieniai prisilietimai – tiesiog būtini.
5. Daryti tai, kas „užveda“.
Jei kasdienis seksas ir nėra būtinas, kasdienio orgazmo tikriausiai neatsisakytumėte. Taigi, patirkite orgazmą. Savarankiškai, ar su pagalba – nėra svarbu. Mano vyras įgijo man nuostabiausią vibratorių, kurį laikau ant naktinio staliuko. Taigi, kasdieniam atsipalaidavimui tesugaištu vos tris minutes, ir nors malonumą patiriame ne abu, aš tikrai mėgaujuosi.
6. Nustoti kalbėti ir pradėti veikti.
Nors galbūt jaučiatės pavargusi arba kaip reikiant susinervinusi dėl vaikų, būtinai pasistenkite, kad seksas ir vėl džiugintų. Tik negalvokite apie jį pernelyg rimtai. Pasistenkite būti savimi. Be to, atminkite, kad dėl to, keik sekso turi būti jūsų gyvenime, apsispręsti privalote jūs, o ne įvairių straipsnių rašytojai ir audringa bei turtinga patirtimi nevengiančios pasigirti personos. Nustokite klausyti kitų, o atsigręžkite į savo partnerį ir pamėginkite nuoširdžiai atsakyti į klausimą, kiek sekso jums abiem pakanka.
Kad ir koks būtų tas atsakymas, mėgaukitės intymių glamonių teikiamais malonumais, būkite išradingi, nevenkite nustebinti nei savęs, nei partnerio. Dėl to tikrai neteks gailėtis!
