Kai santuokos pradžioje Matto žmona pastojo, jie suabejojo, ar santykiai pakels tokį išbandymą, tad abu nusprendė nėštumą nutraukti.

Su „Time“ apie savo seksualinį gyvenimą anonimiškumo sąlygomis pakalbėti sutikęs Mattas tvirtina, kad didžiąją dalį problemos sudaro tai, kad jis nežino, kaip su žmona kalbėti apie seksą.

„Tikrai nenorėjau šiuo klausimu daryti spaudimo, – aiškina vyras. – Ji visada turi teisę pasakyti „ne“.“ Tačiau jis kovoja su mintimi, kad „ne“ yra automatinis atsakymas. Jis niekaip nesupranta, kodėl jie negali dažniau užsiimti seksu.

Jeigu Matto istorija jums pažįstama, tikrai nesate vienintelis toks. Žmonės seksui teikia vis mažiau reikšmės. Daug žmonių apskritai atsisako sekso.

Kliūtis įveikus išblėso noras

Remiantis Bendrąja socialinių tyrimų apžvalga – tai nuo 1972 metų Čikagos universiteto Nacionalinės nuomonės tyrimų tarnybos renkami duomenys apie amerikiečių elgesio modelius – kartą per savaitę seksu užsiimančių žmonių dalis nuo 45 procentų 2000 metais sumažėjo iki 36 procentų 2016 metais. Vienas tyrimas parodė, kad palyginti su ankstesniąja karta dvigubai daugiau XX amžiaus pabaigoje gimusių žmonių, pradėję skaičiuoti trečią dešimtį, buvo seksualiai neaktyvūs. Ir pats didžiausias kritimas užfiksuotas visiškai neseniai, 2014-2016 metais.

Mažėjantis domėjimasis seksu atsispindi visame kame. 2016 metais prezervatyvų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, krito 4 procentais, o 2017 metais – sumažėjo dar 3 procentais. Pasak Ligų kontrolės centro, sekso populiarumas tarp paauglių mažėja nuo 1985 metų. Gimstamumo rodiklis yra tokiame lygmenyje, kokio Amerika neregėjo nuo Didžiosios depresijos laikų.

Kaip tai gali būti? Galų gale, tai laikai, kai pagaliau įveikėme daugybę kliūčių. Socialinė stigma dėl ikisantuokinio sekso įveikta, atsitiktiniai santykiai nelaikomi gėdingais, o tikėjimas, kad savo partnerius reikia apriboti iki vienos lyties, jau seniai nebėra universalus. Daugybė kontracepcijos formų sumažino rimtų fizinių pasekmių riziką. O kur dar technologinė pagalba, pavyzdžiui, programėlė „Tinder“, kuri padeda susirasti partnerį, neribojama pornografija internete varikliams užkurti ir specialūs preparatai vyrams, padedantys įveikti dažniausiai pasitaikančius fizinius nesklandumus.

Tačiau vienas dalykas nepasikeitė – seksas vis dar yra džiuginantis dalykas, koks jis buvo ir mūsų protėvių laikais. Tiesą sakant, saugus ir abiejų pusių sutikimu vykstantis seksas su mylimu ir tinkamu partneriu yra vienas ir retai gyvenime pasitaikančių malonumų be šalutinio poveikio. Jis nekenkia sveikatai, neteršia atmosferos, nesibaigia pagiriomis ar bėrimu, nenaikino ozono, nedidina pajamų nelygybės ir neskaldo visuomenės. Kitaip nei daugybė naktinių pramogų, ryte po sekso jautiesi daug geriau. Tai grynas ir nemokamas malonumas.

Nepaisant to, beveik 20 procentų 18-29 metų asmenų prisipažįsta praėjusiais metais apskritai neturėję sekso, o tai beveik 50 procentų daugiau nei besilaikiusių celibato 2000 metais. „Mažėjimo tendencija labai akivaizdi“, – įspėja sociologijos profesorius Philipas Cohenas iš Merilando universiteto.

Santuokos įtaka sekso dažniui

Psichologė Jean Twenge iš San Diego valstybinio universiteto teigia, kad viena svarbiausių sekso nuosmukio priežasčių – santuoka, tačiau ne dėl tų priežasčių, apie kurias visi galvoja. Ši žinia šokiruoja beveik visus susituokusius žmones, tačiau santuokoje gyvenantieji mylisi dažniau nei to paties amžiaus vieniši žmonės.

Tai tėra logistikos klausimas: picerijose dirbantys žmonės picos valgo daugiau už kitus, nes jiems šio maisto nereikia niekur eiti. Taip ir santuokoje gyvenantis žmogus dažniau mėgaujasi seksu nei vienišius, nes jis eina į lovą su partneriu, kuris teoriškai nori su juo mylėtis. Lygtyje pasiūlos klausimas išspręstas, belieka išspręsti paklausos problemą.

Amerikoje vidutinis pirmosios santuokos amžius vyrams yra 29, moterims – 27 metai, ir tai yra daugiau nei 1999 metais (atitinkamai 27 ir 25 metai). Nors vyrauja nuomonė, kad jauni žmonės kur kas dažniau gyvena nesusituokę nei jų tėvai ar seneliai, tačiau kartu gyvenančių trečią dešimtį skaičiuoti pradėjusių asmenų skaičius nesikeičia jau daug metų, o štai tokio amžiaus sutuoktinių skaičius krito. Ir vis dažniau jauni žmonės vengia santykių su vienu partneriu ir verčiau leidžia laiką su atsitiktinai susiformavusia draugų grupe. Taigi, lieka mažiau laiko ir erdvės, kad būtų galima užsiimti seksu.

„Kai žmonės yra jauni, sveiki ir turi aukščiausią seksualinį potraukį, jie mažiau linkę gyventi su partneriu, – aiškina J. Twenge. – Taigi, yra didelė dalis žmonių, įžengusių į trečią dešimtį, kurie apskritai neturi sekso.“ Ir taip yra ne vien Jungtinėse Amerikos Valstijose. Didžiojoje Britanijoje šie reikalai atidedami dar ilgiau, o štai Japonijoje 40 procentų 18-34 metų žmonių, neturinčių antrosios pusės, teigia esantys skaistūs.

Vis dėlto, sekso dažnis mažėja ir tarp susituokusių žmonių. Knygos „She Comes First“ autorius ir porų terapeutas Ianas Kerneris teigia: „Svarbiausia problema, su kuria susiduriu savo praktikoje, yra skirtingas libido, žemas libido ir libido nebuvimas“.

J. Twenge atlikti tyrimai rodo, kad didžiausias seksualinio dažnio kritimas stebimas tarp labiau išsilavinusių susituokusių žmonių. Kitaip, nei galėtų atrodyti, tėvai su vaikais iki šešerių metų mylisi maždaug tiek pat, kiek jų tėvai, tačiau turintys atžalų nuo 6 iki 17 metų seksu užsiima rečiau. Tai gali byloti, kad žmonės gyvenime labiau orientuojasi į vaikus ir tai galima paaiškinti moderniosios tėvystės stresu.

„Mes žinome, kad yra daugiau tėvystės nerimo, – samprotauja Ph. Cohenas. – Tai galėtų virsti bendru šeimos nerimu.“ Šiai tendencijai nepaklūsta tik tie, kurie įžengę į septintą dešimtį, galbūt iš dalies su šiokia tokia farmacine pagalba. Skirtingai nei prieš juos buvę pensininkai, jie užsiima seksu kiek dažniau nei prieš du dešimtmečius.

Seksas konkuruoja su technologijomis


Žinoma, kad sekse svarbu ne kiekybė. Yra žmonių, kurie mėgaujasi fantastišku seksu dvylika kartų per metus ir yra viskuo patenkinti, kaip ir yra tokių, kuriems seksas yra kasdienybė, tačiau jie jaučiasi vieniši. Beveik visi terapeutai perspėja, kad dažnis negali būti reikšmingas matas nei seksualiniame gyvenime, nei santuokinėje kompetencijoje. Tokios nuomonės laikosi ir sekso terapeutas Marty Kleinas: „Pas mane ateina žmonės ir sako, „Pasakykite, kaip dažnai žmonės mylisi“. Kodėl mes darome problemą iš fakto, kad amerikiečiai galimai mylisi rečiau nei anksčiau? Tas skirtumas tikruose žmonių gyvenimuose gali būti nereikšmingas“.

Be to, daugelis porų turi visas priežastis neužsiimti seksu: žmonės yra išsekę, jaučiais blogai, turi daug kitų reikalų arba kartu su jais lovoje miega vaikai.

Nesvarbu, ar dauguma porų retesnį seksą vertina kaip problemą, šis pokytis yra realus ir jo neįmanoma paaiškinti vien tuo faktu, kad žmonės ilgiau neveda. Turi būti ir daugiau veiksnių – tai, kas nepastebimai prasmuko į mūsų gyvenimus tūkstantmečių sandūroje.

Akivaizdžiausias kandidatas galimai šiuo metu yra jūsų rankose – tai įrenginys, suteikiantis prieigą prie neribotų pramogų ir kompanijos bet kada ir bet kur. Nuo tada, kai tūkstantmečių sandūroje tapo plačiai prieinamas internetas, atsirado begalė būdų maloniai praleisti laiką ir be sekso. „Nesvarbu, tai jūsų išmanusis telefonas, socialinė žiniasklaida ar vaizdo įrašų transliavimas, yra tiek daug dalykų, kuo galime be to užsiimti“, – sako J. Twenge.

Šiemet rugpjūtį du ekonomistai pristatė savo tyrimą, kurio metu nagrinėjo ryšį tarp televizoriaus turėjimo ir sekso dažnio mažesnes pajamas gaunančiose šalyse, kur turėti televizorių nėra savaime suprantamas dalykas. Išanalizavus keturių milijonų asmenų iš 80 valstybių duomenis paaiškėjo, kad televizoriaus turėjimas namuose lemia 5 procentais sumažėjusį lytinių santykių dažnį.

Turtingesnėse šalyse pramogų spektras dar didesnis ir tai kelia dar didesnę grėsmę miegamojo reikalams. Vieno tyrimo metu buvo apklausta tūkstantis vieno lovų gamintojo klientų ir paaiškėjo, kad beveik 40 procentų jų su savimi į lovą atsineša interneto prieigą turintį įrenginį: apie 60 procentų naršo internete, 24 procentai tai darydami užmiega. Įdomu tai, kad tai daugiausiai itin išsilavinę ir pasiturintys žmonės. Tyrimas parodė, kad turtingi amerikiečiai dažniau užmiega naudodamiesi elektroniniu paštu, dirbdami ir apmokėdami sąskaitas, tai yra, užsiimdami veikla, kuri veikiau kelia stresą nei libido.

„Technologijos miegamajame, jeigu tai nėra seksualinį susijaudinimą kelianti technologija, gali būti pagrindinis libido, kuris būtinas geismui pajausti, atgrasymo būdas“, – įspėja akušerijos dėstytoja ir sekso terapeutė Lori Brotto iš Britų Kolumbijos universiteto.

Tendencija, kad lovos vis dažniau naudojamos ne vien miegui ir seksui, taip įsigali, kad „Saatva“ pasiūlė lovą, kuri prisitaiko prie sėdimos pozos ir suteikia daugiau patogumo tokioms veikloms. Supranta, atitinkamai sumažindamos seksui skirto laiko trukmę.

„Esame viena iš nedaugelio rūšių, kurios poruojasi veidas į veidą, – sako psichoterapeutė Sue Johnson iš Kanados. – Visos veidas į veidą sąveikos, regis, nyksta visose sferose. Mes atsisukame ne į žmones, o į technologijas. Ir tai seksualume vyksta taip pat kaip ir visur kitur.“

Pornografijos įsigalėjimas

Taip pat sunku suvokti skaičių, kiek valandų skiriame internetinei pornografijai, nors nėra iki galo aišku, kaip pornografija veikia žmonių seksualinį gyvenimą. Kai kurie terapeutai, tarp jų ir I. Kerneris, rekomenduoja žiūrėti vadinamąją etišką pornografiją kaip pretekstą pasikalbėti ar susijaudinimo techniką, tačiau yra ir tokių, kurie tvirtina, kad tai yra būdas išvengti kalbėjimo ir mylėjimosi, o nuolatinis pornografinio turinio žiūrėjimas gali netgi įkalti pleištą tarp porų.

Prie to turėjo prisiderinti ir terapeutai. „Didžiausias pokytis, su kuriuo teko susidurti [nuo 2000 metų], yra moterų skundai dėl to, kad vyrai naudojasi pornografija, – aiškina pornografijai griežtai neprieštaraujantis M. Kleinas. – Girdžiu tai mažiausiai kartą per savaitę.“

O štai prieš pornografiją griežtai pasisakanti S. Johnson įsitikinusi, kad tai yra viena dažniausių porų problemų priežasčių.

Viena iš teorijų skelbia, kad pornografijai tapus tokia prieinama – ją galima rasti bet kuriame išmaniajame įrenginyje su prieiga prie interneto – „užimti žmonės atsisako tų pastangų, kurių reikia seksui su kitu žmogumi“, aiškina sociologijos docentas Markas Regnerusas iš Teksaso universiteto, parašęs knygą „Cheap Sex, The Transformation of Men, Marriage, and Monogamy“. Viena populiariausių pornografijos svetainių „Pornhub“ tvirtina, kad klientų skaičius ypač išauga nuo dešimtos vakaro iki pirmos ryto, kai žmonės įsitaiso lovose šalia savo mylimųjų.

Dalis neurologų tvirtina, kad kai kuriems žmonėms dažnas pornografijos žiūrėjimas gali perprogramuoti susijaudinimo schemą taip, kad į ekraną bus reaguojama stipriau nei į žmogų. Kiti specialistai mano, kad tai daugiau panika dėl moralės. J. Twenge atliktas tyrimas parodė, kad bent vieną pornografinį filmą per praėjusius metus žiūrėję žmonės labiau tikėtinai turėjo lytinius santykius nei tie, kurie jo nematė, tačiau specialistė atkreipia dėmesį, kad šie duomenys nėra labai naudingi tais laikais, kai „Pornhub“ per penkias minutes perduoda daugiau duomenų, nei sudaro visas Niujorko viešosios bibliotekos turinys.

#MeToo: kur tos ribos?

Kitas situaciją komplikuojantis veiksnys – #MeToo judėjimo nulemti pokyčiai. Jau minėtas Mattas tvirtina nebesuprantantis, kur yra tikrosios ribos. „Mano galvoje visada buvo klausimas, ar aš esu neracionalus? Ne man spręsti, kiek pagrįsti jos pasiteisinimai. Ir aš nenoriu tuo užsiimti, jeigu ji to nenori“, – samprotauja vyras.

Vis dėlto, jis pripažįsta, kad permąsto situaciją iš naujo. „Tai tikriausiai yra kultūrinis dalykas, kai toks didelis dėmesys skiriamas sutikimui, ir, žinoma, taip ir turi būti“, – kalba Mattas.

Terapeutai pastebėjo, kad keičiasi tiek pas juos besilankančių vyrų, tiek moterų dinamika. Supratimas, kad žmonos turėtų jausti pareigą užsiimti seksu su savo vyrais, dabar atrodo mažų mažiausiai keistai, o tarp atkaklumo ir prievartos atsivėrė tam tikra pilkoji zona. Tai dar labiau komplikuoja tai, apie ką poros ir taip sunkiai kalbasi.

„Manau, kad pokalbiai dėl sutikimo ir kas tas sutikimas yra, tampa daug realesni, – spėja L. Brotto. – Tai gali reikšti, kad partneriai rodo mažiau iniciatyvos, kad jie sėdi ir laukia, kol pradės moteris. O kai ji to nedaro, jaučiasi atstumti. Savo klinikinėje praktikoje matau daug tokių atvejų.“

Kas penkta sekso metu jaučia skausmą

L. Brotto yra iš tų mokslininkų, kurie domisi sudėtinga moterų seksualumo, ypač menko lytinio potraukio, problema. Vienas iš didžiausią nerimą keliančių atradimų – vis daugiau moterų sekso metu jaučia skausmą. „Kas penkta moteris nuo 18 iki 29 metų sekso metu jaučia skausmą“, – teigia psichologė Natalie Rosen.

Kartais tas diskomfortas savaime pranyksta, tačiau tik 60 procentų moterų ieško pagalbos. 2017 metais atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad trečdalis lytinių santykių metu skausmą jaučiančių moterų niekada to neminėjo savo partneriams, nes jos gėdijasi, jaučiasi nepilnavertės ir bijo būti paliktos. „Arba jos prevenciškai nutraukia santykius, nepaaiškindamos partneriui priežasčių“, – tikina N. Rosen.

Tai labai prieštarauja vyraujančiam jaunatviško sekso, kaip pramogos, ir atsainios atsitiktinių santykių kultūros įvaizdžiui, o moterims tai gali sukelti nemažai problemų, nes seksas daugeliui tampa ne džiaugsmo, o nerimo šaltiniu.

Lyčių lygybė slopina potraukį?


Lyčių dinamika daro įtaką vienai seniausių ir labiausiai nusistovėjusių abstinencijos priežasčių: partneriai vienas kitam nėra patrauklūs. 2012 metais leidinyje „American Sociological Review“ pristatytas prieštaringai vertinamas tyrimas aiškinosi sąsajas tarp seksualinių santykių dažnio ir namų ruošos pasiskirstymo. Paaiškėjo, kad „namų ūkiai, kuriuose vyrai užsiima daugiau tradiciniais vyriškais darbais, o moterys – labiau tradiciniais moteriškais darbais, pasižymi didesniu lytinių santykių dažniu“. Pasak tyrimo autorių, seksualinės chemijos paslaptis slypi stereotipiniuose vyrų ir moterų vaidmenyse.

Ši išvada logiška atrodo ir M. Regnerusui. „Kuo vyrai ir moterys yra panašesni, tuo mažiau įdomūs jie tampa vieni kitiems, – tikina jis. – Mus traukia tai, ko neturime patys. Panašumas aistros nekursto.“

Kiti gi tikina, kad tai visiška nesąmonė, ir beda pirštu į tyrimus, kurie parodė, kad namuose, kur vyrai daugiau prisideda prie buities, moterys patiria mažiau streso, apmaudo ir yra žaismingesnės seksualine prasme. Tokių porų santykiai geresni.

O štai balandžio mėnesį Jutos universitete atliktas tyrimas viską dar labiau detalizavo: apsipirkimo našta besidalijantys vyrai jaučia didesnį seksualinį pasitenkinimą nei vyrai, kurie to nedaro, tačiau jeigu jie daugiau valo ir skalbia drabužius už savo žmonas, seksualinių santykių dažnis krenta. O štai moterų libido labiausiai žudo indų plovimas.

Tyrimui vadovavęs mokslininkas Danas Carlsonas teigia, kad ir viena, ir kita gali būti tiesa, tačiau dėl skirtingų priežasčių. Jeigu namuose vyrauja labiau tradicinis lyčių vaidmenų suvokimas, sekso daugiau dėl to, kad vyrai rodo iniciatyvą. Jeigu namuose laikomasi lyčių lygybės principo, dažnesnį seksą skatina geresnis bendravimas. „Žmonės nori lygios santuokos ir jaučiasi laimingesni, kai pavyksta tai padaryti, – aiškina D. Carlsonas. – Tačiau jeigu poros siekia lygybės, tačiau jiems nepavyksta, dažniausiai jos miega veidu į sieną.“

Nutukimas, depresija ir individualizmas


Yra ir daugiau labiau proziškų priežasčių, dėl kurių nesutampa partnerių seksualinis apetitas. Vienas jų sunku paveikti, pradedant genetika, auklėjimu ir baigiant hormoniniais svyravimais ar bendra sveikata. Pavyzdžiui, didelis libido stabdis yra nutukimas. Tai nereiškia, kad nutukę vyrai dažniau būna impotentai. „Tai atsiliepia sveikatai, – neabejoja Ph. Cohenas, – ir socialinei savivertei, jautimuisi patraukliu. Manau, kad problema galėtų slypėti tame.“

Toliau būtina paminėti visuomenės sveikatos epidemiją – depresiją. „Kaip matome iš kiekvieno nacionalinio tyrimo, depresija paprastai yra viena pagrindinių mažo lytinio potraukio priežasčių“, – tikina L. Brotto. Ne gana to, depresijos gydymas gali dar labiau sumažinti seksualinį potraukį.
Ar gali būti, kad atėjus naujam tūkstantmečiui žmonės jaučiasi mažiau laimingi? J. Twenge tuo neabejoja. Kitas jos atliktas tyrimas atskleidė, kad nuo 2000 metų bendras laimės jausmas tarp atšventusių trisdešimtmetį stipriai sumenko. Čia gali būti daug įvairių priežasčių, tačiau labiausiai intriguoja mintis, kad ekonominės tendencijos, suformavusios dabartinį politinį klimatą, galėjo paveikti ir intymesnius santykius.

Virdžinijos universitete 2011 metais atliktas tyrimas, kurio metu buvo analizuojami duomenys nuo 1972 iki 2008 metų, parodė, kad amerikiečiai laimingesni jautėsi tada, kai pajamų nelygybė buvo mažiausia. Ne todėl, kad jie tuomet buvo turtingesni, bet dėl to, kad laikai atrodė teisingesni. Kadangi ekonomika veikia 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę, daugeliui amerikiečių tenka imtis nereguliarių darbo grafikų, dėl ko poroms darosi sunkiau leisti laiką kartu.
Būtent ekonominiu spaudimu galima paaiškinti ir tai, kodėl jauni žmonės patyrė didžiausią seksualinio aktyvumo kritimą. Gimusieji praėjusio amžiaus pabaigoje ir karta po jų, kartais vadinami Z karta, labiau nukentėjo nuo didžiosios recesijos. Ypač sunku rasti darbą jauniems vyrams. Daugiau nei trečdalis 18-34 metų amerikiečių gyvena kartu su savo tėvais, o tai paprastai apsunkina galimybę mėgautis stabiliu seksualiniu gyvenimu.

Ne mažiau svarbus čia ir vis labiau tarp jaunų kartų įsigalintis individualizmas. Pasak J. Twenge, jaunus žmones vis mažiau domina poros susiradimas. Vis dažniau jauni žmonės nori ne darbo ir stabilių santykių, o ieškoti savo galimybių. „Vis dažniau tarp jaunų žmonių aptariama individualizmo tema. Daugiau dėmesio skiriama sau ir mažiau – socialinėms taisyklėms“, – tikina J. Twenge. Tai gali paaiškinti tiek atvirumo seksualumui išaugimą, tiek realaus sekso sumažėjimą.

Geriausia įžanga – kalbėjimasis

Kad ir kokios būtų priežastys, pasak terapeutų, sprendimai nesikeičia. Poros turi išsiaiškinti savo seksualinius poreikius ir norus, turi išsakyti juos ir, ko gero, padėti bent trumpam į šalį savo telefonus. Nors tai nebūtinai reikš daugiau sekso.

Ph. Cohenas atkreipia dėmesį, kad sekso sumažėjimą nebūtinai lydi skyrybų augimas. „Galėčiau įsivaizduoti teigiamą scenarijų, kai žmonės daugiau ir geriau bendrauja santykiuose, mažesnio suinteresuotumo partneris atkalba didesnio susidomėjimo partnerį ir jie yra laimingesni, – samprotauja mokslininkas. – Manau, svarbu įsivaizduoti, kad tai gali būti neblogas scenarijus.“
Tas pats galioja ir Mattui su žmona.

„Kartais libido vis dar nesutampa, – kalba jis apie dabartinę situaciją santuokoje. – Ne kiekviena savaitė ar mėnuo yra tobuli, tačiau mudu su žmona išmokome geriau bendrauti, abu išmokome geriau išklausyti.“ Reikalai taip pasitaisė, kad neseniai sutuoktiniai nusprendė, jog pagaliau atėjo metas susilaukti vaikų, o spalį sužinojo, kad jų pirmagimis jau pakeliui.

Tad panašu, kad pokalbis yra galingiausia įžanga į seksą. „Jeigu norite patarimo, raginu daugiau kalbėtis apie seksą, – sako M. Kleinas. – Kalbėkitės tarpusavyje apie tai, kaip norite jaustis. Norite jaustis patrauklūs? Norite jaustis geidžiami? Norite jaustis jauni? Norite jaustis malonūs? Toliau belieka apsispręsti, ar stengsitės tai pasiekti.“

„Gurmaniškas seksas yra kaip gurnamiškas maistas, – reziumuoja M. Kleinas – Jie neįmanomi be pastangų sutelkimo.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (892)