„Tai, kas draudžiama, tabu – vieni labiausiai žmonėms kraują kaitinančių dalykų. Jos nenori jo pavogti, paveržti, tiesiog vilioja tai, kad jis nėra laisvas, – aiškina psichologas Michaelas Aaronas, knygos „Šiuolaikinis seksualumas“ autorius. – Jai atrodo, kad santykiai su šiuo vyru tiesiog idealūs, jis nenorės iš jos per daug, nes jau yra vedęs.“

Dalį moterų prie vedusių vyrų traukia intymumo baimė (nors joms ir nepatinka faktas, kad vyras turi šeimą). „Žmogus gali norėti gilesnio intymumo, bet dėl kažkokių priežasčių tai tuo pačiu gąsdina“, – aiškina M. Aaronas.

Trys moterys papasakojo apie santykius su vedusiais vyrais ir atskleidė, ko tie romanai jas išmokė.

Paula, 28 m., iš Filadelfijos

„Aš – buvusi marketingo komunikacijos vadybininkė, šiuo metu groju, dirbu pramogų versle. Su ponu Vedusiuoju susipažinau maždaug prieš pusantrų metų – draugas paprašė pagroti klavišiniais instrumentais savo naujoje grupėje, o tas vyriškis grojo bosine gitara.

Mane prie jo traukė, nes jis buvo labai šmaikštus, pasitikintis savimi, mielas, kilnus, švelnus, rūpestingas, kūrybingas ir artistiškas, jau nekalbant apie padūkimą ir nuotykių pomėgį. Abu akivaizdžiai pajutome stiprią trauką, tik iš pradžių buvo nesmagu dėl to, kad jis vedęs. Bet jis patikino mane, kad žmonos tai nejaudina, kad šeimoje jie susitarę neklausinėti ir nepasakoti apie romanus. Kelis kartus vis tik siūliau papasakoti žmonai apie mūsų romaną, bet jam pritrūkdavo drąsos. Galiausiai pasidaviau ir patikėjau, kad jo žmonai tai nekelia nemalonių jausmų.

Mes dažniausiai leisdavome laiką užmiesčio parkuose arba mūsų studijoje, kurioje repetuodavome ir grodavome. Patiko tai, kad nebuvo spaudimo rimtiems santykiams – dėl to seksualiai jautėmės dar laisviau. Bet tuo pačiu trikdė mūsų santykių slėpimas – lyg jis būtų gėdijęsis manęs ar mūsų. Tikėjau, kai jis sakė, kad mūsų santykiai monogamiški, niekada nesijaučiau jo šeimos griovėja, tik graužė kaltė, kad jis nusprendė nieko nesakyti žmonai.

Kai jis galiausiai papasakojo apie mūsų romaną žmonai, paaiškėjo – jai tai toli gražu nepatinka. Mūsų santykiai baigėsi liūdnai. Jis liepė nerašyti jam žinučių, nebandyti su juo susisiekti. Nuo to laiko jo nebemačiau. Praėjo beveik metai. Vis dar jaučiu kaltę dėl buvusio romano su vedusiu vyru, tiesa, dabar bendrauju su nevedusiu vyru, mūsų santykiai rimti, jaučiuosi labai laiminga.

Moters laikymas šeimos griovėja man atrodo neteisingas stereotipas. Tokiose situacijose daug daugiau niuansų, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Teisybė, dalies žmonų ketinimai – ne patys nuoširdžiausi, bet tikiu, kad tokių žmonių nėra daug. Manau, romaną su vedusiu vyru pradedančios moterys (taip pat ir aš) tiki, kad santykiai nieko neįskaudins, joms svarbus ne tik meilužis, jos galvoja ir apie jo šeimą. Manau, labai retai ketinimai iš pat pradžių būna nedori.“

Sally, 28 m., Iš Virdžinijos

„Mes susipažinome maždaug prieš trejus metus. Jis buvo mano patarėjas, padėjo man darbe. Nedaugelis žinojo, kad jis vedęs, vestuvinio žiedo jis nenešiojo.

Iš esmės jis – vadinamasis alfa vyras. Protingas, sumanus, absoliučiai savimi pasitikintis. Jis buvo 10 metų už mane vyresnis, dar ir todėl buvo man autoritetas. Darbe jis gyrė mano pasiekimus, todėl jaučiausi užtikrintai, tikėjau, kad esu kompetentinga specialistė. Su tuo absoliučiai tradicinio sukirpimo vyru jaučiausi saugi. Iš pradžių jis buvo mano patarėjas, paskui tapome draugais, galiausiai – meilužiais.

Po pirmo mūsų bučinio jis pasakė, kad turi žmoną. Negalėjau patikėti – kaip galėjai tai slėpti, kai tiek laiko praleidome kartu? Jis ėmė pasakoti, kad žmona dažnai įžeidinėja, man jo pagailo. Kažkaip sugebėjau save įtikinti, tarsi jo žmona neegzistuotų. Kartais vis tiek atrodydavo, kad negerai elgiamės, kad peržengėme ribą. Jis atsivedė mane į namą, kuriame gyveno su žmona (ji dažnai keliaudavo), man buvo nesmagu. Mačiau jų nesutarimų, barnių pėdsakus (skyles sienose, sulaužytus laiptų turėklus) ir tenorėjau juo rūpintis.

Faktas, kad jis vedęs, mūsų ryšio pavojingumas kaitino kraują. Kita vertus, jaučiau liūdesį, kad negalime daryti daugelio įprastoms poroms prieinamų dalykų. Susipažinau su keliais jo draugais, bet jis nerodė noro susipažinti su mano draugais.

Galiausiai sužinojau, kad elgesys, kuriuo kaltino žmoną, buvo būdingas ir jam pačiam. Vienu metu prasidėjo psichologinis, emocinis smurtas prieš mane, įžeidinėjimai žodžiais. Vieno ginčo metu jis vos neskėlė man antausio, o kai sugriebiau jam už rankos, ėmė verkti. Jis per daug gerdavo, o tada ieškodavo preteksto susibarti. Negana to, dar bandė mane įkalbėti pasidaryti plastinę operaciją. Buvo liūdna, jaučiausi sutrikusi. Prireikė nemažai laiko, kol įsisąmoninau, kad jis sudėtingas, problemų turintis asmuo.

Palikau jį, paskui sugrįžau, nes jis verkė, atsiprašinėjo. Po savaitės vėl užvirė nemalonus barnis ir jis pareiškė, kad tarp mūsų viskas baigta. Suvokiau, kad jo ego verkė ir kentėjo, kai jį palikau, ir kad susitaikymas buvo reikalingas tik tam, kad pats galėtų tarti paskutinį žodį.

Po mūsų išsiskyrimo jis bandė susitaikyti su žmona, bet nieko gero iš to neišėjo. Manau, jis greitai suprato – jokia moteris nesitaikstys su jo didžiuliu, nepasotinamu ego. Tiesio negaliu jo pakęsti, man jis tėra priminimas apie padarytas klaidas, apie žemą tuometinę savivertę.“

Hope, 26 m., iš Bostono

Praėjus šešeriems metams po mokyklos baigimo, turėjau romaną su buvusiu fizinio lavinimo mokytoju. Mokykloje visos vyresnių klasių mokinės dėl jo seilėjosi – jis buvo aukštas, tamsiaplaukis žydromis akimis, panašus į Nacionalinės futbolo lygos žaidėją. Kadangi tada buvau mokinė ir tarp mūsų buvo nemažas amžiaus skirtumas, jis atrodė dar geidžiamesnis. Būdama 17-os fantazuodavau, kaip po pamokos stadione užsirakiname jo kabinete. Visi žinojo, kad vedęs, sklandė gandai, kad neseniai susilaukė pirmo vaiko. Vis tik flirtuodavau, o susitikus žvilgsniams jaučiau tarp mūsų kibirkštį, kita vertus, nieko daugiau nesiėmiau, juk netrukus turėjau išvyti mokytis į koledžą. Tuo metu man buvo 18, o jam 30 ar 32-ji – pats seksualumo pikas.

Po kelerių metų, gyvendama Bostone nusprendžiau pridėti jį prie kontaktų tinklalapyje „LinkedIn“. Net krūptelėjau, sulaukusi žinutės: „Ačiū už pasiūlymą, gražiai atrodai.“ Ėmėme susirašinėti „LinkedIn“ tinklalapyje, jis kaitino man kraują, klausinėjo, ar „ar pamokų metų atvažiuočiau į savo buvusią mokyklą, vilkėdama seną sportinę uniformą“. Visa tai atrodė lyg svajonė. Mokytojas, kuris negailėdavo ir prastesnių pažymių, rašė man šitokias žinutes.

Kartą kinų restorane susitikome su keliais mano bičiuliais (buvusiais klasės draugais). Įžūlu. Pamenu, kaip įsėdau į jo automobilį. Jis elgėsi taip, tarsi neturėtų šeimos – važinėjo po miestą su buvusia mokine.

Mūsų romanas truko keturis mėnesius, kelis kartus mylėjomės. Iš tiesų varomoji ugnis buvo daugiau mano fantazijos, o ne realybė. Realybėje buvęs mokytojas buvo kur kas mažiau patrauklus ir įdomus. Lovoje jam patikdavo keisti dalykai, bet tuo pat metu aš kartais permiegodavau su vienu savo amžiaus vaikinu. Realus seksas su buvusiu mokytoju teikė kur kas mažiau pasitenkinimo nei mano fantazijos.

Jis turėjo žmoną, kuri buvo sportinių drabužių modelis, ir du vaikus. Labiausiai jį jaudindavo mintis apie seksą santuokinėje lovoje su manim, taigi kartą atsikvietė mane į namus, kol jo žmona sportavo. Jis pasakodavo, kaip norėtų pamatyti mane restorane, atėjęs pavakarieniauti su žmona, o paskui susitikti su manim tualete. Iš pradžių jaučiausi nesmagiai. Buvau dar jauna, turėjau mažai patirties. Žinoma, galėjau nesutikti, kita vertus, turėjau vidinių problemų, nepasitikėjimo, todėl susitikinėti su vyru, apie kurį fantazuodavome su klasės draugėmis, man reiškė didžiulį laimėjimą. Mano draugės, praėjus šešeriems metams po mokyklos, buvo pamiršusios fizinio lavinimo mokytoją, o aš tarsi įklimpau į praeitį.

Iš tiesų jis man nebepatiko – buvo pastambėjęs, desperatiškai bandė bėgti iš savo santuokinio gyvenimo ir brovėsi į mano gyvenimą. Jo pastangos atrodyti kietam ir seksualiam mane visiškai atvėsino. Nebeliko maloniai paširdžius kutenančio pojūčio, kad turiu romaną su paslaptingu vedusiu vyru. Iš tiesų jis – nevykėlis fizinio lavinimo mokytojas, kuris siaubingai elgiasi su žmona ir dviem sūnumis. Esu verta geresnio vyro.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (95)