Dažnas atvejis, kada vienas iš partnerių poroje yra nelaimingas, jaučiasi nutolęs ar nepatenkinęs savo intymumo poreikių. Tačiau vietoje to, kad kalbėtųsi su savo antrąją puse, jis gali pasirinkti lengvesnį kelią – pradėti slaptus santykius su kitu žmogumi. Tuomet, kai poros apsilanko pas terapeutą, neištikimybės problema pasidaro daug svarbesnė, nei jai įtakos turėjusios problemos. Išryškėja viena tiesa – poros neturėtų laukti lemtingos santykių krizės tam, kad apsilankytų poros terapijoje.

Kada laikas kreiptis pagalbos?

Poros turėtų pagalbos kreiptis daug anksčiau, nei joms atrodo. Daugelis specialistų įsitikinę, kad terapija turėtų būti svarbi santykių dalis.

„Daugybė problemų poroje prasideda nuo smulkmenų, o tuomet, kai nesiimama jų tvarkyti, jos išauga į daug didesnes problemas. Tam ir reikalinga terapija – poroms ji suteikia žinias, reikalingas konfliktinėse situacijose ir jų sprendime“, – sako psichologė Kristie Overstreet. – Dauguma porų, su kuriomis dirbu, skundžiasi, kad imtis terapijos jiems reikėjo kur kas anksčiau.“

„Kiekviena istorija turi tris kampus: vieno partnerio, kito partnerio ir tiesą“, – pritarė psichoterapeutė Kimberly Resnick Anderson. – Trečia objektyviai mąstanti šalis gali būti labai naudinga, kai poroms tampa sunku komunikuoti tarpusavyje.“

Vietoje to, kad į porų terapiją žiūrėtumėme kaip į sprendimą visoms iškilusioms problemoms, ja geriau susidomėti vos prasidėjus mažesniems nesutarimams.

Spėliojančius, kas vyksta poros terapijos metu, psichologai nuramina: pirmasis vizitas dažniausiai skitas susipažinti, aptarti neraminančias santykių problemas ir nustatyti lūkesčius. Vėliau terapeutas gali paskirti ir „namų darbus“ – pratimus ir bendravimo taktikas, kurias pora gali išbandyti namie.

Poros terapiją renkasi dėl daugybės priežasčių, tačiau dažniausios yra seksas, komunikacijos stoka, finansai ar dideli pasikeitimai santykiuose, pavyzdžiui, santuoka ar šeimos planavimas. Porų terapija taip pat patartina ir tuomet, jei tik vienas poroje patiria sunkumus, kurie gali turėti įtakos santykiams – tai gali būti depresija, nerimas ar kitos psichologinės problemos.

Viena didžiausių poras kamuojančių dilemų – nesusikalbėjimas, kuris nėra išsprendžiamas vien bandymu pasikalbėti daugiau.

„Bendravimas ir efektyvus bendravimas yra du skirtingi dalykai“, – aiškina psichologė Sara Nasserzadeh. – Abi pusės turi jaustis išgirstos, suprastos ir vertinamos. Poros terapijos metu analizuojame įprastus porų bendravimo metodus ir juos pakeičiame efektyvesniais. Šie metodai priklauso nuo pačių porų, jų kasdienių iššūkių.”

Ką daryti, jei vienas iš partnerių nenori psichologo konsultacijų?

Atvejai, kuomet porų terapijai ryžtasi tik vienas iš partnerių – itin dažni. Priimti palankų sprendimą gali padėti būdai, kuriais kalbatės su savo antrąja puse. „Atvirai pasikalbėkite su savo mylimuoju apie tai, kodėl jūs norite lankytis poros terapijoje. Vietoje to, kad tiesiog lieptumėte jiems eiti kartu, paaiškinkite, kodėl tai svarbu“, – sako terapeutas Michael Moran.

Jeigu partneris vis dar atsisako – imkitės asmeninės terapijos, galbūt tai paskatins prisijungti ir jūsų antrąją pusę. Pasak psichologų – net jei į terapiją eisite vienas, tai gali gerokai pakeisti jūsų savivertę, mąstymą, o tuo pačiu ir santykius su mylimu žmogumi

Pagal užsienio spaudą parengė Gertrūda Stripeikytė