Ar žmogus, kuris kartą suklydo, atvirai tai pripažino ir maldavo atleidimo, tikrai yra pasmerktas vėl ir vėl kartoti tą pačią klaidą? Ar reikėtų atleisti serijiniam apgaudinėtojui?
Tai sudėtingi klausimai. Atsakymai į juos taip pat yra gana komplikuoti (kaip ir beveik visi žmonių santykių aspektai).
Svetainė womenshealthmag.com paprašė septynių specialistų pasidalyti savo įžvalgomis, ar žmogus, kartą išdavęs savo partnerį, apgaudinės jį ir toliau. Atsakymas? Jis priklauso nuo daugelio dalykų.
1. Tai priklauso nuo požiūrio į santykius.
„Žmonės gali daryti klaidas ir neištikimybė gali būti didelė gyvenimo pamoka, grąžinanti žmogų į teisingas vėžes. Žinoma, gali būti užkietėjusių melagių – žmonių, kurie yra priklausomi nuo sekso ar kurie užmezga romanus, manydami, kad nėra tokio dalyko kaip monogamija. Tačiau tikrai manau, kad tai nėra norma – veikiau išimtis. Dažniausiai matau, kad žmonės, atėję pas terapeutą, trokšta padirbėti su savimi ir savo santykiais“, – teigė licenzijuota klinikinė socialinė darbuotoja ir porų santykių ekspertė Rachel Sussman.
2. Tai priklauso nuo to, ar abu partneriai nori dirbti su savimi.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad žmonės gali būti neištikimi, jų neištikimybė gali paaiškėti, ir po to jie apmąsto, kodėl priėmė tokį sprendimą. Kas negerai buvo jų santykiuose, kas vyko su jais, kaip individais? Tada jie gali augti, remdamiesi savo patirtimi. Tačiau tam reikia nemažų pastangų. Jeigu jūsų partneris buvo jums neištikimas ir jis nepadarys šio darbo, jis vėl jus išduos. Nemanau, kad tai tik grėsmė. Manau, kad tai pasikartos“, – sakė licenzijuotas klinikinis socialinis darbuotojas ir psichoterapeutas Mattas Lundquistas iš Niujorko.
3. Tai priklauso nuo to, kokia buvo neištikimybė.
„Neištikimybė, kuri būna kaip vienos nakties nuotykis, kuris priartina tave prie sekančio didelio žingsnio santykiuose, skiriasi nuo neištikimybės kiekvienam savo partneriui, kurį esi turėjęs (tai jau rodo giliai įsišaknijusį disfunkcinį santykių su žmonėmis modelį). Žmonės neištikimi būna dėl skirtingų priežasčių. Jie taip pat gali keistis (bet ne visada pasikeičia). Man lemiamas veiksnys yra tai, ar žmogus yra suinteresuotas suprasti, mokytis, augti ir gyti nuo savo sprendimo būti neištikimam. Jei sugebame suprasti, kodėl padarėme tai, ką padarėme, ir trokštame būti geresniu žmogumi, kitą kartą sugebėsime priimti kitokį sprendimą“, – teigė Niujorke dirbanti licenzijuota santuokos ir šeimos terapeutė, integracinės holistinės psichoterapijos specialistė Rebecca Hendrix.
4. Tai priklauso nuo apgaudinėtojo asmenybės.
„Žmonės dažniau linksta apgaudinėti, kai būna narciziškos prigimties ir elgiasi impulsyviai, arba kai jų santykiai su aplinkiniais yra paremti vengimu (t.y. jie niekada neleidžia sau itin priartėti prie žmogaus, dažnai turi pasitraukimo planą ir pan.). Žmonės taip pat būna neištikimi dėl to, kad yra įsitraukę į egzistencines savasties, laisvės ar transcendentinių potyrių paieškas – visa tai juos įtraukia. Ar gali žmonės pasikeisti visose šiose kategorijose? Bėgant metams, žmonės tobulėja ir bręsta. Jie gali išsivaduoti nuo impulsyvumo ir įgauti savikontrolės. Su metais žmonės taip pat tampa ne tokie egocentriški, bet tikri narcizai keičiasi mažai. Žmonės, kurių kultūrinės tikėjimo sistemos palaiko apgaudinėjimą, taip pat nesikeičia, nes jie beveik nesusiduria su kognityviniu disonansu ir nepajunta tokio elgesio pasekmių“, – sakė mokslų daktarė, Los Andžele dirbanti psichoterapeutė Brandy Engler, parašiusi knygą „The Women on My Couch and The Men on My Couch“ („Moterys ant mano sofos ir vyrai ant mano sofos“).
5. Tai priklauso nuo to, kiek jie yra linkę rizikuoti.
Posakis, kad „vieną kartą apgavęs, apgaus visada“, labiausiai tinka tiems žmonėms, kurie mėgsta riziką ir ieško jaudulio. Labiausiai tikėtina, kad nuolat neištikimi bus A tipo žmonės, alfa tipai, ir tie, kuriems būdingi narciziški bruožai – tai lemia pernelyg išpūstas galios ir teisių jausmas. Daug kas priklauso ir nuo tikimybės būti pagautam. Pavyzdžiui, žmogus, kuris vyksta į darbą ir nuolat yra lydimas virtinės anonimiškų, nekonfliktiškų kontaktų su kitais žmonėmis, bus labiau linkęs tokį elgesį pakartoti (turint galvoje, žinoma, kad jis suteiks malonumą). Tokie veiksniai kaip kaltė ir nerimas atbaido nuo recidyvistinio apgaudinėjimo, taip pat tiesos išaiškėjimas ir pykčiai su partneriu“, – teigė asmeninis ir porų terapeutas Franklinas Porteris iš Niujorko.
6. Tai priklauso nuo pasekmių.
Jei neištikimas partneris nepagaunamas, neištikimybė gali tęstis, nes žmogui niekada neteks susidurti su pasekmėmis ir emocijomis, kurias sukelia tikroji jų gyvenimo tiesa. Jei partnerio neištikimybė paaiškėja, tuomet jam tenka akis į akį susidurti su skausmu, kurį kitam žmogui sukėlė toks jo elgesys, ir susimąstyti, kodėl jis taip pasielgė. Jei pora nusprendžia kreiptis į terapeutą, kad pabandytų susitaikyti, jai teks ne tik aptarti būdus, kuriais apgavęs partneris bandys keisti savo elgesį ir aktyviai atkurti pasitikėjimą, bet ir abiems nuspręsti, kaip jie keisis, kad išsaugotų savo santykių gyvybingumą, seksualinę aistrą ir autentišką intymumą“, – teigė licenzijuota socialinė darbuotoja, sekso terapeutė ir centro „Center for Love and Sex“ direktorė Sari Cooper.
7. Tai priklauso nuo to, ar jam patiko.
„Yra žmonių, kurie būna neištikimi jaunystėje, o vėliau pamato, kad tai yra apgailėtina patirtis, ir daugiau niekada nekartoja tokio elgesio. Tačiau yra žmonių, kurie būna neištikimi ir pamato, kad jiems tai patinka. Taigi potencialaus partnerio reikėtų paklausti: „Kaip jauteisi, kai buvai neištikimas?“, – teigė sekso ir porų santykių terapeutas bei knygos „Love Worth Making“ autorius Stephenas Snyderis.
