Tad norėčiau jūsų paklausti, ar tai darau saikingai, ar išvis mano amžiaus žmogus turėtu masturbuotis, ar jau turėtų būti susilaikęs, nes esu skaitęs kažkur internete, kad susilaikymas subrendusio žmogaus bruožas, tad kaip gi yra?
Bet jei dėl sekso, tai darau gan retai, į metus po 3-4 kartus. Jei noriu tuo užsiimti, kiek kartų tą reikėtų daryti, kad būtų naudinga sveikatai?
Iš anksto dėkoju už suteiktą informaciją.
Tomas (vardas pakeistas)
Komentuoja psichologė Tautvilė Gabnytė:
Sveiki, Tomai,
Nepaisant to, kad „seksas“ rodos visai paprastas žodis, savyje jis talpina tiek daug įvairių veiklos formų, kurias visas būtų sunku aptarti. Neretai pokalbiai apie seksualinį gyvenimą yra laikomi tabu, tačiau intymioji mūsų gyvenimo dalis yra nemažiau svarbi už bet kurią kitą ir apie ją reikia kalbėti taip pat drąsiai ir atvirai, todėl labai džiaugiuosi, kad išdrįsote užduoti rūpima klausimą. Taip pat reikia pastėbėti, jog sekso tema vis dažniau ir atviriau aptariama, o masturbacijos temos vis dar itin vengiama.
Masturbacija – viena pirmųjų žmogaus seksualinio gyvenimo patirčių. Neretai maži vaikai tyrinėdami save aptinka, kad liečiant tam tikras kūno vietas jiems gera ir malonu. Vėliau – žaisdami įvairius žaidimus, pavyzdžiui „ligoninę“ jie gali tyrinėti vieni kitų lyties organus, juos liesti ir taip rasti malonumą. Augant šį interesą pakeičia kiti užsiėmimai, tokie kaip įvairūs būreliai, mokslai. Tačiau neretai, masturbacija išlieka arba tampa gana svarbia intymaus gyvenimo dalimi, nepriklausomai nuo to, ar tai daroma žiūrint pornografiją, kuri dažnam padeda lengviau susijaudinti, ar be papildomų priemonių, ar stebint bei dalyvaujant partneriui.
Įvairios mokslinės studijos nustatė, kad apie 80 proc. 18-39 metų vyrų reguliariai masturbuojasi. Reikia pridurti, jog moterys irgi masturbuojasi, nors skaičiai čia yra kiek mažesni. Taip pat yra manoma, kad tie individai, kurie neturi pastovaus seksualio partnerio yra linkę masturbuotis kur kas dažniau nei tie, kurie juos turi. Taigi, panašu, kad jūsų įprotis gana natūralus tokio amžiaus, neturinčio pastovaus seksualinio partnerio žmogaus gyvenime.
Viena vertus, yra manoma, kas masturbacija turi gana nemažai pliusų, tokių kaip apsauga nuo atsitiktinių ar skubotų lytinių santykių, sumažėjusi rizika užsikrėsti venerinėmis ligomis arba AIDS, galimybė geriau pažinti savo kūną, jo galimybes, kartais – pagalba suvokiant, ko norisi iš seksualinių santykių. Kita vertus, nors masturbacija – kaip procesas nėra kenksmingas, tačiau ilgalaikių ir trumpalaikių šalutinių efektų šis įprotis turi.
Masturbacija gali tapti pavojinga, jeigu ją pasitelkiant siekiama įveikti stresą ar nerimą. Ypač pavojinga, kai masturbacija tampa įpročiu, be kurio negalima nei užmigti, nei susikaupti, kai tai ima trukdyti įprastoms gyvenimo veikloms. Taip pat masturbacija gali imti patikti taip stipriai, kad gali nebereikėti partnerio, su kurio būtų galima turėti pilnaverčius seksualinius santykius. Taigi, svarbu suprasti, kad masturbacija – tik pagalbinė priemonė, kuri nepaisant visų savo privalumų nepakeičia meilės ar intymaus ryšio, kurį galime užmegzti su kitu asmeniu lytinių santykių metu.
Į jūsų klausimą apie tai, kokiu dažnumu reikėtų užsiimti intymiais santykiais norint palaikyti fizinę sveikatą atsakymo pateikti negaliu, nes įprasta manyti, kad lytiniai santykiai mums yra svarbūs savo giminės pratęsimui, o ne sveikatai. Taip pat yra žmonių, kurie visą gyvenimą neturi pastovių intymių santykių, tačiau išlieka sveiki. Reikia suprasti, kad seksualinis potraukis ir galimybės užsiiminėti seksu susideda iš labai daug įvairių individualių dalykų, todėl kiekvienas žmogus turi pats rasti, kokie santykiai ir kokiu dažnumu jam yra priimtini ir gali būti laikomi norma, kokiu dažnumu turimi santykiai jam pakankami. Su masturbacija yra lygiai taip pat, kiekvienas žmogus pats turi įvertinti, koks dažnumas jam priimtinas ir tinkamas.
Visgi, siekiant, kad masturbacija netaptų žalingu įpročiu ir neimtų kenkti jūsų gyvenimui, jo kokybei, tikiu, kad yra pravartu stebėti save ir bandyti išsiaiškinti, kokios priežastys lemia, kad kiekvieną vakarą reikia save tenkinti. Galbūt tas priežastis galima įveikti kitais būdais? Taip pat būtų naudinga pabandyti bent kurį laiką susilaikyti nuo save tenkinančios veiklos arba pabandyti tai daryti rečiau, o visą susikaupusią energiją išlieti kažkur kitur, pavyzdžiui, užsiimti intensyviu sportu. Taip pat, rekomenduoju neužsidaryti namuose ir tą laiką paskirti bendravimui su draugais ar naujais žmonėmis, dažniau išeinant už namų sienų, galbūt, kažkur ten yra mergina, kuri galėtų tapti ne tik jūsų intymaus gyvenimo partnere bet ir gyvenimo drauge. Tikiuosi, skaitydamas mano komentarą, rasite nors menkiausia atsakymą į kilusius klausimus. Sėkmės!
Psichologė Tautvilė Gabnytė