Į šiuos ir daugelį kitų aktualių klausimų atsako seksologas Viktoras Šapurovas, kalbinamas sveikatos žurnalistės Daivos Ausėnaitės.
– Jeigu vaikinas su mergina dažnai konfliktuoja, ar tarp jų įmanoma seksualinė darna?
– Manau, kad ne. Nors kartkartėmis pasitaiko išimčių, kai žmonės kasdien konfliktuoja, bet jiems gera užsiimti seksu. Kai žmonės dažnai skiriasi ir taikosi, galima spėti, kad konfliktai nėra labai stiprūs. Gal tai net nerimti išsiskyrimai?
Kaip suprasti, ar tai santykių pabaiga, ar ne? Reikia įvertinti, kiek padidėja atstumas. Jeigu tiek, kad sugrįžti atgal nebeįmanoma, tai tokių santykių seksas neišgelbės.
Bet jeigu abu užaugo tokiose šeimose, kur girdėjo daug triukšmo, barnių ir jiems rėkimas, konfliktavimas yra įprastas, tuomet jie perima tokį gyvenimo stilių. Konfliktiškas bendravimas tokiems žmonėms neatrodo fatališkas. O prie tokių santykių nepratusiems jie nebus toleruotini.
– Ar tiesa, kad geras seksas būna tik po konflikto?
– Seksas yra raminamoji priemonė. Jeigu žmonės susipyko, bet viduje kiekvienas jau nuėjo savo kelią į susitaikymą, tuomet seksas sunaikina to irzulio likučius ir sutvirtina susitaikymą. Iki pradedant mylėtis tarpusavio santykių atmosfera jau turėjo pasikeisti. Net be žodžių jau, matyt, įvyko susitaikymas. Seksas pašalina įtampą, sutvirtina susitaikymą.
– Ar yra taisyklių, kaip reikėtų elgtis norint palaikyti gerus santykius?
– Pagrindinė taisyklė – negalima nekalbėti. Užtrukusi tyla rodo, kad santykiai yra problemiški, jiems iškilęs didelis pavojus. Nekalbėti šiaip nėra pavojinga, bet nebendraudami nerasime sprendimo, išeities iš konfliktinės situacijos. Būna, kad susipykus vyrai išeina. Gal ir gerai: nuleidžia garą, ramiau pažvelgia į susiklosčiusią situaciją, bet tada turi grįžti ir kalbėtis.
Siūlymas kurį laiką pagyventi atskirai visiškai nieko neišsprendžia, tik atideda problemos sprendimą. Gyvendami atskirai žmonės pamiršta konfliktą, prieš save nemato asmens, kuris suerzino, su kuriuo vyko konfliktas. Nors tai padeda nusiraminti, tačiau problemos neišsprendžia.
Reikia būti kartu ir abiem spręsti konfliktinę situaciją. Nereikia bėgti ir tylėti ar laikinai išsiskirti ir kažką atskirai analizuoti. Reikia kalbėtis ir aiškintis, ar galėsi toliau su tuo žmogum gyventi.
– Bet jeigu dabar ima begalinis pyktis, kaip šnekėtis?
– Ant karštųjų galima priskaldyti daug malkų. Reikia savęs paklausti, kiek esu įsižeidęs ir kokios iš tikrųjų problemos. Konfliktas visuomet turi ūmų periodą, kurio metu aiškintis neproduktyvu. Paskui ateina atoslūgio periodas, kai žmogus ima abejoti, ar vertėjo taip karščiuotis. Tada siūlau pasikalbėti pirmiausia su savimi ir apmąstyti, kaip kalbėsitės su kitu žmogumi. Ką norėsite jam pasakyti, ką sužinoti ir t. t.
– Paprastai vyras ir moteris kalbasi lyg dvi skirtingos planetos... Moterys neretai kalbėdamos ką nors nusprendžia, bet to neįvardija. Vyras pasėdi, paklauso ir lieka nieko nesupratęs.
– Tai šabloniškas požiūris, kuris negali būti taikomas kiekvienam žmogui. Yra tiek vyrų, tiek moterų, mėgstančių įsigilinti į save ir nemėgstančių to daryti. Yra tokių, kurie turi polinkį be galo, be krašto neproduktyviai abejoti. Yra nuolankesni ir agresyvesni. Į kiekvieną žmogų reikia žiūrėti kaip į asmenybę, nereikia klijuoti etikečių.
Jeigu vyrui rūpi moteris, jis bandys suprasti, kas sukėlė jos pyktį ar liūdesį. Pirmiausia jis bandys suvokti, kokie jausmai jam kyla būnant su ja ir ką jis turėtų suprasti.
– Susipažinę su savimi ir su šalia esančiu žmogumi, turėsime priimti vienokius ar kitokius to žmogaus niuansus. Teks susitaikyti su tuo, kad tam tikri dalykai taps nuolatiniais ir neišvengiamais gyvenimo palydovais?
– Kiekvienas žmogus elgiasi pagal savo gyvenimo stilių. Susituokus tai niekur nedings, toks jo gyvenimo stilius.
Atsiranda naujas bendravimo etapas. Surinkote žinias ir dabar turite su tuo bagažu gyventi. Kad galėtume sužinoti apie žmogų tiek, jog galėtume spręsti, ar galime su juo būti, ar ne, reikia bent 20 valandų kartu „pavaikščioti“, tai reiškia, apie viską kalbėtis. Mes gauname informacijos apie kitą žmogų iš jo kalbų. Politika, jausmai, filmai, santykiai, tautybės, šeima, vaikai – tinka visos temos.
Žinoma, tam tikri dalykai atsiskleidžia tik pagyvenus kartu. Taip ir turi būti, toks yra mūsų gyvenimas. Turime daugybę visokių filtrų. Kai kurie dalykai gali atsiskleisti ir po daugelio metų. Tai tikriausiai ir yra santykių įdomumas.
Daug šeimų patiria fiasko, kartais jas sužlugdo finansiniai ar kitokie pokyčiai, būna tam tikrų išbandymų, krizinių situacijų. Dalis šeimų išyra dėl politinių priežasčių. Ne visos šeimos tai atlaiko.
Ar pavyks susidoroti su susiklosčiusia situacija, priklauso nuo vidinių galimybių manevruoti ir nuo išvystytos pajautos. Susiklosčius sudėtingai situacijai, paklauskite savęs, ar suprantate save ir kitą, ar atsižvelgiate į tai, kas vyksta, ar sugebate prisitaikyti ir persitvarkyti. Jeigu nors vienas iš sutuoktinių pajėgus tai padaryti, tai šeima įveiks išbandymą.
– Kartais vyrai nusprendžia, kad į kai kuriuos dalykus šeimoje žiūrės su humoru, pro pirštus, dėl ramybės bandys „nematyti“. Kaip vertinate tokią strategiją?
– Toks elgesys rizikingas. Pavyzdžiui, jei vyras nekreipia dėmesio, kad žmona kas vakarą valandą plepa su drauge telefonu, ir neburba, greičiausiai vėliau už jo toleranciją teks atsilyginti. Pavyzdžiui, jis norės kur nors išvykti, nors žmona tai išvykai ir nepritaria. Bet koks reiškinys poros gyvenime yra svarbus. Tie valandiniai pokalbiai irgi reikšmingi. Mes ne tiek jau daug laiko praleidžiame bendraudami vieni su kitais.
Vadinasi, draugė pavojingai giliai įlindo į šeimos santykius. Ir gal net daro jiems įtaką. Draugai, kurie visą laiką dalyvauja šeimos gyvenime, kelia riziką poros santykiams. Nereikia būti paranojikais, bet laisvą laiką geriau skirti bendravimui su vyru, o ne su drauge, nes toks vieno iš sutuoktinių santykis su pašaliniu žmogum, sakyčiau, yra liguistas. Tai savotiška priklausomybė, kuri trukdo harmoningiems šeimos santykiams.
Mąstyti apie tam tikrus tipus ar psichologinius portretus neverta, svarbiausia ieškoti sprendimų ir receptų savyje. Tie, kurie moka bendrauti su žmonėmis, nebūtinai bus laimingi šeimoje, nes svarbiausia rasti sau tinkamą žmogų. Ta paieška neretai ir yra mūsų gyvenimo tikslas, vienas iš sėkmingo gyvenimo, laimės garantų. Šalia jūsų per gyvenimą gali būti įvairių žmonių, susiformuoja visokių psichologinių ryšių – uždaras ir aktyvus žmogus, lyderis ir pilka pelytė. Jeigu tokie ryšiai jus tenkina, vadinasi, tai jūsų laimė. Telieka stengtis tuos ryšius išlaikyti.
