Jei sutiko kitą ir viskas subyrėjo, vadinasi, nebuvo laimingai vedęs. Laimingas ir mylintis žmogus (tiek vyras, tiek moteris) į kitus išvis nežiūri meilybių prasme. Bendrauja darbinėm, mokslinėm ir pan. nuotaikom, jokios kitos meilės nerūpi. Bet jei šeimoj blogai, tada aišku nesunku susižavėt kažkuo kitu.
***
Turiu vaikystės draugą, mes nuo smėlio dėžės kartu. Jam buvo panaši krizė. „Įsimylėjo“ jauną viliokę. Taipogi – vaikas, žmona. Gera žmona, tiesiog po n praleistų metų dingsta aistra ir slopsta meilė.
Kaip ir šiuo atveju ta Ineta – tik aistra, bet ne meilė. Ir galvą dedu, jei pradėtų gyventi kartu kaipmat išsibėgiotų.
Draugui uždraudžiau griauti savo, šeimos ir tos moters gyvenimą. Pasiūliau įdėti pastangų ir iš naujo įsimylėti savo žmoną, pažvelgti į ją kitomis akimis, su meile ir aistra. Padaryti jai tai, ko nori su ta kita. Ir ką? Žmona pražydo. Aistra grįžo. Antras vaikas. Šeima laiminga.
Viskas tik jūsų rankose. Nori aistringos žmonos, pažiūrėk į ją taip, lyg ji jau tokia būtų ir ji pradės keistis akyse.
***
Žinau ir aš panašią istoriją, kur dviems 40-mečiams pasimaišė protelis, moteriškės, laimės ieškotojos, dėka buvo išardytos dvi šeimos, paskui nei patys laimingi tapo, 6 vaikai sutraumuoti ir daug nelaimingų aplinkui. Žodžiu, puota griuvėsiuose...
***
Pažįstamas jausmas tokioj stadijoj. Pagyvenk su ja kelis metelius, pamatysi, į ką viskas pavirs: sutiksi kitą Inetą. Ir kas tada? Vėl norėsi naują saldainiuką išvynioti, nes senojo skonis pabodo? Nekoks tu vyras esi, jei leidi sau tokius bajerius. Į kitas žiūrėti niekas nedraudžia, bet joms suteikti kažkokių tai vilčių save gerbiantis vyras neleidžia. Pats esu geros išvaizdos, moterų dėmesio nestokoju, bet visus jų bandymus sustabdau laiku. Nes žinau, kad santykiai šeimoje kinta, kad laikiną laukinį įsimylėjimą pakeičia stabilesni, bet tvaresni jausmai žmonai ir vaikams, ir dėl to trumpo laukinio periodo neverta griauti to, kas buvo puoselėta daug metų.
***
Mano atveju buvo panašiai. Kai sužinojau, kad vyras turi meilužę, jis man dievagojosi, kad myli mus abi, siūlė jį pasidalinti, kėlė sąlygas, ką aš turėčiau daryti, kad jis pasiliktų tik su manimi ir kalbėjo kitus absurdiškus dalykus. Man buvo aišku tik viena – kad aš niekada daugiau negalėsiu pasitikėti šituo žmogumi, ir kaskart jam užtrukus kur nors galvosiu, kad vėl nulėkė pas ją. Be to aš juo fiziškai juo taip pasišlykštėjau, kad negalėjau net pagalvoti apie tolesnį bendrą gyvenimą su juo.
Ryžtingai su juo išsiskyriau be jokių kalbų. Ir labai teisingai pasielgiau, kaip parodė netolima ateitis. Jis išsikėlė gyventi pas meilužę, veliau jos ir jos tėvų spaudžiamas ją vedė ir susilaukė vaiko (jis labai norėjo vaikų). Bet niekaip negalėjo palikti manęs ramybėje. Yra net siūlęs su juo susitikinėti savaitgaliais, kai jo žmona išvažiuoja pas savo tėvus! Ir skundėsi man, kad su kita lygiai tas pats, kad jinai kelia tokius pačius reikalavimus, kaip ir aš, ir nesugyvena su jo tėvais kaip ir aš (jo tėvai buvo nesugyvenami, ypač tėvas).
Kažkada aš nutraukiau su juo bet kokius ryšius, nes man nusibodo klausytis. Bet dar liko bendrų pažįstamų, kurie su juo pabendrauja porą kartų per metus ir vis atneša man žinių, kad jis labai norėtų bendrauti su manimi. Pasirodo, jis manęs ir po daugybės metų nesugebėjo išmesti iš galvos, o man į jį giliai nusispjaut.
Neatsidžiaugiu tik dėl vieno – kad nedvejojau ir iškart išsiskyriau.
***
Oi, tie įmonės vakarėliai...
O autorius jau buvo paieškose (gal nesąmoningai ir sau to nepripažindamas), nes jeigu vyras patenkintas savo šeimyniniu gyvenimu ir neieško nieko iš šalies, tai jis nei atitinkamų signalų siunčia, nei į žvilgsnius reaguoja.
Normalus šeimos žmogus būtų nei šokdinęs, nei vizitines davinėjęs. „Pagalvojau, viskas tuo ir baigsis“. Bet pats iš esmės darė viską, kad tik nesibaigtų. O mergai kas – permiega su vienu, su kitu, su trečiu. Diedai kažkur pavežioja, kažką padovanoja, apie meilę pasuokia. Kai susiras tinkamą kandidatą į vyrus, tai ir ištekės. Jinai yra niekam neįsipareigojusi. Žinoma, negražu susitikinėti su vedusiais ir ardyti šeimas, bet pagrindinė kaltė tenka jam.
Dar prajuokino ta vieta, kur apie seksą kalbama. „Net 8 kokybiški kartai“. Su žmona tikriausiai irgi buvo gerai, bent jau pradžioje, kol ūkis ir vaikai (rutina) visko neužgožė. Taip jau būna. Pagyvenus su ta Ineta irgi būtų lygiai tas pats. Jeigu žmogus to nesuvokia, tai vargas jam bus gyvenime.
