Šeima – tvirtovė
Partnerius jungia stiprus ryšys. Abu dalijasi praradimais ir atradimais, svajodami gyventi „ilgai ir laimingai iki mirtis mus išskirs“. Jų individualumas ištirpsta žodyje „mes“: abu stipriai stengiasi dėl profesinės vyro karjeros (žmona paprastai nedirba), rūpinasi vaikų išsilavinimu. Puikiai suprasdami vienas kitą visada siekia vieningos nuomonės ir yra įsitikinę, kad darni ta pora, kuriai nesutarimai yra svetimi.
Vaidmenys. Viena iš partnerių užduočių – sumažinti pretekstus bet kokiam nepasitenkinimui kilti. Jų kasdienybėje viskam yra savas laikas ir vieta, o kiekvieno vaidmuo aiškiai apibrėžtas. Šioje sąjungoje dažniau nei kitose stipriai paskirstyti „vyriški darbai“ ir „moteriški darbai“. Čia priimtina, kad moteris rūpinasi namais, o vyras uždirba pinigus. Vis tik sprendimus partneriai priima kartu.
Santykis su pasauliu. Moteris retai išeina „į visuomenę“. Į išorinio pasaulio siūlomas idėjas ir tendencijas ji linkusi žiūrėti kaip į grėsmę. Vyras rodo didesnį susidomėjimą naujovėmis ir yra lyg poros „atašė“, atsakingas už socialinę šeimos integraciją į išorinį pasaulį. Moteris labiau susitelkusi į vidinius šeimos klausimus, tokius kaip saugumas, švelnumas, rūpestis. Toks vienas kito papildymas ir bendradarbiavimas stiprina abipusę priklausomybę.
Rezultatas. Pagrindinis sąjungos koziris – stabilumas. Kai kiekvienas prisiima tam tikrus įsipareigojimus ir atlieka savo funkcijas, gyvenimas tampa harmoningas. Kadangi abu stengiasi išvengti nesutarimų, kiekvienas aukoja dalį savo pozicijos ir spręsdami problemas pirmenybę teikia tradiciniams, laiko patikrintiems būdams. Tačiau toks išskirtinai taikus gyvenimas ribojasi su rutina. Jeigu laikas nuo laiko partneriai nesiima naujų projektų, santykiai gali „apsamanoti“.
Kartu ir atskirai
Būtent susitarimas išlaikyti autonomiją suartina partnerius. Tokioje poroje tikima, kad bendras gyvenimas nusiseks tada, jei kiekvienas išliks savo likimo kalviu, gins savo asmeninius įsitikinimus ir rūpinsis savo reikalais. Asmeninių interesų šeimos labui aukojimas prilyginimas partnerio-aukotojo ir apskritai santykių pralaimėjimui.
Vaidmenys. Partneriai siekia pasitenkinimo ir savęs realizavimo visose srityse vienu metu: profesinėje, šeimyninėje, kultūrinėje, pilietinėje. Apie pareigų pasiskirstymą pagal lytį nėra net kalbos, čia karaliauja principas „visi lygūs“. Bendraudami partneriai išspaudžia maksimalią naudą iš savo jausmų ir emocijų. Kai abiem tenka priimti bendrą sprendimą, dažniausiai susitaria, juk tai, kas šiandien abu tenkina tik iš dalies – rytoj gali būti persvarstyta.
Santykis su pasauliu. Socialinis kontaktas branginamas tiek pat, kiek ir individualumas. Poros santykius tvirtina ir turtina viskas – „išėjimas į žmones“ (nesvarbu, kartu ar atskirai), kelionės, svečių priėmimas. Visa tai leidžia kurti ir įgyvendinti bendrus projektus. Ši pora sunkiai pakelia rutiną, kuri, jų manymu, yra nuobodulio ir nerimo šaltinis. Tokia sąjunga dažniausiai formuojasi ten, kur yra ekonominės ir kultūrinės galimybės tenkinti kiekvieno norus, kur partneriai gali užsiimti tokia profesine veikla, kuri teikia pasitenkinimo ir galimybių „padoriai“ užsidirbti.
Rezultatas. Jeigu abu sugeba kontroliuoti situaciją, iš gyvenimo jie gauna viską – ir įdomius tarpusavio santykius, ir galimybių realizuoti save, kaip asmenybes. Santykių lankstumas leidžia prisitaikyti prie kiekvieno norų ir galimybių. Problemų kyla tada, jeigu šeimyninis gyvenimas tampa kliūtimi asmeniniam augimui. Tam, kad pasiektų kompromisų dažnai abiem tenka leistis į derybas. Jeigu sąjungos išlaikymas pradeda reikalauti nemenkų asmeninių aukų, paprastai partneriai priima sprendimą skirtis.
Šeima – kokonas
Karaliauja labai švelnūs santykiai. Pagrindinis tikslas – rūpintis vienas kitu. Partneriai mūru stoja prieš visas likimo negandas. Jie sukuria intymų lizdelį, kurį iš visų jėgų saugo nuo išorinio pasaulio blogybių. Kaip ir šeimoje-tvirtovėje, šioje sąjungoje partneriai susilieja vienas su kitu. Bendri interesai ir požiūriai suteikia saugumo jausmą.
Vaidmenys. Pareigomis pasiskirstoma tolygiai. Abu paeiliui ruošia maistą, tvarko buitį, užsiima su vaikais. Vyrai tokio tipo porose ypatingai stengiasi rasti prieglobstį šeimos rate nuo kasdienės išorinio pasaulio frustracijos, vertina namų židinio šilumą su visais šeimyninio gyvenimo ritualais.
Santykis su pasauliu. Šeima-kokonas užsidaro savyje, kadangi nesijaučia dalimi tos visuomenės, kurioje gyvena. Dideliame mieste partneriai jaučiasi vieniši, nes neypatingai domisi aplinkiniu pasauliu, pasimeta susidūrę su platesne žmonių rato jėga. Socialinė integracija kaip ir profesiniai pasiekimai jiems yra antraeilės vertybės.
Rezultatas. Susidūrę su materialiniais sunkumais partneriai tampa bejėgiai. Jie labiau linkę raminti vienas kitą nei imtis kažkokių veiksmų. Dažniausiai nei vienas nesugeba pasiūlyti adekvačios pagalbos. Stengiasi užgniaužti savyje konfliktą, nes mažiausią nuomonių nesutapimą priima kaip papildomą pavojų saugumui. Tokio modelio šeimos jėga slypi partnerių solidarume. Jeigu supanti realybė nėra jiems pernelyg žiauri, šie žmonės gyvendami kartu yra laimingi.
Paralelinių pasaulių sąjunga
Šis santykių modelis yra mažiausiai panašus į visuomenėje priimtiną laimingą porą. Kaip ir šeimoje „kartu ir atskirai“ kiekvienas partneris saugo savo interesus, tik čia santykiai pastatyti ant abejingumo vienas kitam pamatų. Kiekvienas užsiėmęs savimi ir nelinkęs su partneriu dalytis savo dvasiniais išgyvenimais. Iš esmės kartu jie gyvena todėl, kad kitaip negalima.
Vaidmenys. Partneriai labai stipriai pasiskirstę pareigomis. Namai ir buitis – išskirtinai žmonos rūpestis. Be šių pareigų vykdymo vyras iš žmonos laukia organizuoto palaikymo savo paties reikaluose. Paprastai jis dirba sunkiai, dėl to negali iš žmonos perimti nei vienos su buitimi susijusios funkcijos. Santykiuose nėra net menkiausių sentimentalumo apraiškų.
Santykis su pasauliu. Sutuoktiniai dažniausiai gyvena visiškoje izoliacijoje nuo išorinio pasaulio, jiems visai neįdomu, kas vyksta aplink, o noras nors retsykiais pasikviesti į svečius tėvus, kaimynus ar draugus (jeigu ir yra vienas kitas) lygus nuliui. Ir tikrai ne dėl to, kad nori kuo daugiau laiko praleisti vienu du… Aplinkiniams tai – keista pora. Kita vertus, jei partneriai pernelyg nekimba vienas prie kito, gyvena visai ramiai, kiekvienas savame pasaulyje.
Rezultatas. Sutuoktiniai vienas iš kito nieko nelaukia ir nesitiki, dėl to jiems svetimas nusivylimo savo partneriu jausmas. Čia tikriausiai yra pliusas. Kiekvienas aiškiai suvokia, ką privalo daryti. Taisyklės nustatomos kartą ir visiems laikams, kas, beje, padeda pašalinti bet kokius nesutarimus. Tokiose šeimose karaliauja tvarka, o visi partnerių ėjimai absoliučiai nuspėjami. Ir nors tokie santykiai nuobodūs ir toli gražu neprimena šventės „kūnui ir sielai“, sąjunga gali tęstis visą gyvenimą.
Vienalytė pora
Kaip ir šeimai-tvirtovei, šio modelio porai skirtas ilgas gyvavimo laikas. Sutuoktiniai trokšta dalytis vienu likimu, todėl kiekvieno gyvenimas remiasi tomis vertybėmis, ant kurių pastatyta jų šeima. Partnerius sieja labai artimas ryšys, jie pabrėžia savo panašumus ir nieko vienas nuo kito neslepia. Bet, skirtingai nuo šeimos-tvirtovės ir šeimos-kokono, šiai porai labai svarbu kartu dalyvauti ir visuomeniniame gyvenime.
Vaidmenys. Skirstydami pareigas, nustatydami taisykles ar kurdami ritualus sutuoktiniai siekia lankstumo. Kiekvieno dienotvarkė ir įvairūs reikalai keičiasi priklausomai nuo esamos situacijos. Abu sugeba tvarkyti buitį, be to, vienas kitą gali pakeisti, o tai yra kertinis gerų poros santykių akmuo. Bet, skirtingai nei modelio „kartu ir atskirai“ poroje, kurioje vertinami asmeniniai kiekvieno projektai, čia į pirmą planą patenka bendri interesai. Šeimos vardan kiekvienas pasiruošęs aukotis: išsikelti į kitą miestą, laikinai atsisakyti darbo dėl partnerio karjeros ar vaikų auklėjimo.
Santykis su pasauliu. Sutuoktiniai aktyviai įsitraukia į bendruomenės (miesto, mokyklos, visuomeninių organizacijų) gyvenimą. Tačiau jų negalima vadinti „vakarėlių liūtais“, kaip dažnai nesuklysime pavadinę „kartu ir atskirai“ porą. Greičiau jie yra pavyzdys pilietinės poros, kuri siekia nuveikti ką nors naudingo visuomenės labui.
Rezultatas. Kito interesų paisymas, pareigų ir atsakomybės pasiskirstymo lankstumas, atvirumas išoriniam pasauliui – puikūs ilgo ir laimingo bendro gyvenimo šaukliai. Būtent tokiose sąjungose mažiau nusivylimų. Čia dažniau skamba juokas, labiau džiaugiamasi bendrais pasiekimais ir rečiau skiriamasi. Puiki medžiaga pamąstymams…