Svarbiausia tai, kad žmogus turi galimybę visą gyvenimą iš naujo atrasti tuos pačius dalykus. Panašiai kaip gera knyga: kai ją skaitai būdamas 20-ies, patinka vieni dalykai, kai dar kartą skaitai sulaukęs 30-ies, su nuostaba pastebi visiškai kitus dalykus, o sugrįžęs prie jos po 40-o gimtadienio pamatai tokias gelmes, kurių nė neįtarei joje esant arba tiesiog visiškai kitaip ją vertini, vadovaudamasis savo patirtimi. Tai nuostabu.
Su seksu panašiai. Atrodytų, pats procesas nesikeičia, bet tavo pojūčiai tampa įvairesni, visiškai kitaip vertini savo kūną, pasikeičia sąmonė. Kai mums 20 metų, pasaulis nuostabus, kūnas trokšta sekso, bet problema ta, kad retas žmogus žino, ko jis nori iš sekso. Ar seksas yra santykių dalis? Seksas ir yra santykiai? Reikia įsimylėti kiekvieną žmogų, su kuriuo mylėjaisi? Begalė klausimų ir daug abejonių dėl savo seksualumo. Kai tau dvidešimt, dar nesupranti savo kūno, išvaizdos.
Viena draugė pasakoja, kad kai jai buvo dvidešimt su trupučiu metų, ji norėjo nešioti aptemptas sukneles, turėti ilgus banguotus plaukus. Dabar, sulaukusi 32 metų, ji yra visiškai kitas žmogus. Ji jauna ir labai patraukli moteris, bet jos įvaizdis visiškai kitoks: jai patinka laisvi, netgi gana dideli lininiai drabužiai, jos plaukai tiesūs, natūralios spalvos. Ji netapo nei labiau seksuali, nei mažiau, tik suprato save. Ji sau patinka tokia, kokia yra. Jos išvaizda atspindi jos charakterį. Būdama dvidešimties tu, žinoma, jau turi charakterį, bet tu taip nori patikti visiems, nori visiems įtikti, būti universali.
Visą gyvenimą nešiojau džinsus ir sportinius marškinėlius, o artėjant 20 metų mane staiga apniko dvejonės – pasirodė, kad esu nemoteriška. Gal dabar tai neatrodo problema, bet tada kentėjau, labai kritiškai save vertinau.
Savaime suprantama, tokios dvasinės būsenos džiaugiesi, kad į tave apskritai atkreipė dėmesį, ir ne tu renkiesi, o tave. Stengiesi įtikti partneriui – ne tik todėl, kad matu tu – moteris ir gyveni patriarchaliniame pasaulyje, o todėl, kad esi žmogus ir dar nežinai, kas jis toks.
Tipinis dvidešimtmetės klausimas: „O Dieve, kas tas žmogus, šalia kurio šįryt pabudau?“ kažkodėl sulaukus trisdešimties taip jau nenutinka. Dvidešimties mes kaupiame patirtį ir stengiamės su ja susigyventi.
Daugumai pirmas seksas būna 7–19 metų. Iki tol būname perskaitę daug knygų, kažkas būna įkalta į galvą apie integralus, laisvai kalbame angliškai, tačiau ničnieko nežinome nei apie gyvenimą, nei apie seksą. Kai kuriems pirmas kartas būna toks keistas, kad jie paskui pora metų svarsto – ar apskritai verta tuo užsiimti? Viena draugė prieš 10 metų (nuo 20 iki 30) buvo įsitikinusi, kad jos makštis nenormali, ir siaubingai gėdijosi. Be to, jos pirmas vyras buvo su sadistiniais polinkiais, jo nė kiek nejaudino tai, kad jai – pirmas kartas.
Kitas pažįstamas pirmą kartą mylėjosi su mergina, kuri ne itin jam patiko, o jis jai ne itin patiko. Tiesiog jiems buvo po 17, jie prisigėrė ir nusprendė atimti vienas kitam nekaltybę. Įprasta istorija – esant tokio amžiaus hormonai šėlsta, svarbiausia – atsikratyti nekaltybės. 20 metų – daugybė klausimų, į kuriuos atsakymų ieškome atsirinkdami.
Prireikia 10 metų, kad suprastume – vien seksualinis potraukis nieko nereiškia.
Kai atsiduri jaunuolio bute, po keturių valandų sužinai, kad už sienos miega jo mama, o artėjant rytui jis pasako, kad už dviejų savaičių veda, pirmą kartą prisieki sau būti atsargesnė. Artėjant 30-iai metų mums atrodo, kad įgavome proto. Santykių buvo, žinoma, visi baigėsi skaudžiai. Sulaukę 30-ies stengiamės save apsaugoti, tampame ciniškesni.
Kaip tikėti meile, jei teko nuo jos bėgti iš užsienio su mažu vaiku ant rankų? Arba jei mylimasis pavogė tavo brangenybes ir net televizorių prigriebė? Prireikia 10 metų, kad suprastume – vien seksualinis potraukis nieko nereiškia. Susižavėjimas, beprotiška meilė – tai veikiau apie seksą nei apie meilę. Sulaukę 30-ies atidarome visus liukus ir bandome įvertinti savo patirtį.
Be abejo, tai nieko gero neatneša, nes užsiimame gynyba – saugome save nuo pernelyg stiprių jausmų. Bandome viską pradėti iš naujo jau su turimomis žiniomis, kurių pasisėmėme iš savo klaidų. 30 – amžius, kai nesinori santykių. Tik seksualinės partnerystės, be prisirišimo. Staiga supranti, kad iš kiekvieno seksualinio ryšio bandei išspausti didžią meilę, o juk galima ir be meilės, nebūtinai kiekvieną vaikiną tempti į savo gyvenimą.
Šios žinios atrodo stulbinamas atradimas. Atrodo, kad dabar gyvenimą bus tūkstantį kartų lengvesnis, teiks malonumą. Kiti, priešingai – sulaukę 30-ies nusiramina, užmezga stabilius santykius su žmogumi, kuris erzina mažiau nei kiti.
Bet iš esmės šie projektai – vienas ir tas pats. Saugome save nuo gyvenimo, kuris atrodo neprognozuojamas. Juk ne veltui daug porų, susituokusių 30-is, po 10 metų jaučiasi išsisėmę ir skiriasi. Galvojame, kad atėjo laikas nurimti, suvokti, kas iš tiesų svarbu.
Mums reikia palikti vietos darbui, sveikatai. Jausmus kažkur užkišame, stengiamės neįsimylėti. Ir sekso norisi tokio, kad nekenktų.
Susitinki su vyru, išgeri, permiegi su juo, o apie jūsų ateitį nė nesusimąstai. Arba gyveni su vyru, jūs seksualiai susiderinę, neiššvaistai energijos paieškoms, abejonėms. Nuo 30-ies iki 40-ies visi nori dirbti, skirti laiko sau, kuria tokius santykius, kurie mažiausiai tam trukdo.
Esant tokio amžiaus seksas – ne svarbiausia. Ne todėl, kad žmonės praranda susidomėjimą, o todėl, kad taip sudėlioja prioritetus, t. y. iš dalies aukoji seksą dėl kažko kito savo gyvenime. Neįsivaizduoji, kaip susieti darbą, galbūt vaikus, kažkokius asmeninius reikalus (jogą, plaukimą ar pan.), bendravimą su draugais, buitį ir seksą.
30-ies gerai tai, kad pirmą kartą pagalvoji – svarbiausia tu, o apie visa kita pagalvosi vėliau. Teikdama svarbos savo gyvenimui, artėjant 40-mečiui suprasi, kaip padaryti savo gyvenimą daugiau mažiau harmoningą. 30-ies taisai klaidas, pasai savo patogumo, paaiškini vyrams, ko nori, o jei jie neklauso, išeini. Viena vertus, atsiduri tokiose situacijose kaip 20-ies, kita vertus, elgiesi kitaip.
Artėjant 30-mečiui draugė paklausė, ar yra jiems šansų su vyru, kuris visiškai jos nejaudina. Jie bendrauja, jis jai labai patinka, atrodo protingas, patrauklus, bet bučiuoti su juo nekyla noro. Kitas jaunuolis jai visai netinka, nėra apie ką kalbėtis, bet seksas su juo stulbinamas.
Lyg darai tas pačias kvailystes, bet atsargiau. Jau analizuoji, kontroliuoji savo gyvenimą. Bent jau stengiesi. Tokio amžiaus seksas – labiau dėl sveikatos. Žinoma, būna įsimylėjimų, tačiau neleidi jiems tavęs sunaikinti. Artėjant 40-mečiui dažnai pastebi, kad tampi tokiu žmogumi, kokiu norėjai tapti.
Ir čia viskas vėl susiveda į asmeninį gyvenimą, kuris daugelio žmonių yra gana apleistas. Arba tai santykiai, kurių nebegali pakęsti, arba staiga pabundi, apimta jausmo, kad praleidai daug galimybių. Fiziškai tavyje dar niekas nepasikeitė – norų, energijos pakanka, vis dar puikiai atrodai. Tačiau supranti, kad santykiuose nesi laiminga, kad visos idėjos ir taisyklės tiko tik tam tikrai laiko atkarpai, anksčiau, o dabar – nebetinka.
Kartais link 40-mečio žmones ištinka isterija – jiems atrodo, kad liko nedaug laiko, reikia tiek visko spėti, nešioti trumpus sijonus ar kilnoti svarmenis, viską sau leisti.
Bet dabar taip nutinka vis rečiau – dabar kritinis amžius, kai žmonės grįžta į paauglystę, būna jau po 50-ies. Ir tik tokiu atveju, jei žmogus nuo 20 iki 40 metų nepaisė savo norų. Dabar sulaukęs 40-ies žmogus permąsto savo gyvenimą, su džiaugsmu pastebi, kad patirtis ir norai pagaliau susidraugavo.
Nei meilė, nei seksas nepasidaro nuobodūs net sulaukus 80-ies. Svarbiausia – ar turime noro.
Sulaukus 40-ies jautiesi visaverčiu žmogumi ir pastebi, kad dėl to viskas aplink keičiasi. Gyveni kitame pasaulyje. Vyrai su tavim elgiasi taip, kaip ir norėjai – mato tave, o ne tai, kuo nori atrodyti. Dėl to sekse jauti saugiau pasitikėjimo, atsipalaiduoji. Seksas ima teikti naujų pojūčių, gauni tiek malonumo, kad ankstesnė patirtis atrodo nesusipratimas.
Niekada negalvojai, kad seksas – toks puikus dalykas. Suvoki ryšį tarp jausmų ir sekso, gali nepamesdama galvos mylėti žmogų, kuris ir traukia, ir su kuriuo yra dvasinis ryšys, vienodas gyvenimo suvokimas. Tai nereiškia, kad sulaukę 40-ies visi pasidaro labai racionalūs, anaiptol. Tiesiog staiga suvoki, kad galiausiai renkiesi būtent tai, ko tau reikia. Ir kad jau ne baimės, nepasitikėjimas savimi, sumišę su aistra veda prie tam tikro žmogaus, o protas ir jausmai.
Puiku ir tai, kad 40-ies tau neberūpi kitų nuomonė. 20-ies žmogus gali protestuoti prieš visuomenės nuomonę, o 40-ies jauti nepriklausomybę, savo teisumą.
Sulaukę 40-ies daugelis žmonių ima eksperimentuoti sekso srityje būtent todėl, kad nebeturi baimių. Vieni tampa dominuojančiais, kiti eina į sekso klubus, treti atvirkščiai – įsimyli ir užmezga santykius. Tokio amžiaus atsiranda pojūtis, kad niekam nesi skolingas. Jei yra vaikų, jie jau paaugo, jei vyras nuobodyla – nebėra jėgų jį kęsti.
Sulaukusi 40-ies moteris pajunta savo valdžią. Ne taip, kad anksčiau ją žemino ar pan., tiesiog dabar darai, ką nori. Patirtis, savęs jautimas suteikia galimybę kontroliuoti aplinkybes – darai tai, ką nori. Nebandai visko iš eilės, o renkiesi tai, kas tau tinka. Žinai, kas tu – jausminga romantikė ar tavyje verda gyvuliškos aistros. Kartais žmonės labai stipriai pasikeičia – ne todėl, kad nuo kažko pavargo, o todėl, kad suprato, ko jiems reikia.
Turėjau pažįstamą, kurios seksualinis gyvenimas mane šokiravo. Dar mane stebino jos santykiai su vedusiu vyru – ji ilgai su juo bendravo, bet jis kategoriškai nesutiko skirtis su žmona. Jos neįprasta seksualinė patirtis – atsakas į jo norus. Tai atrodė keistai. Iš keršto ji miegodavo su jo draugais, jie baisiai pykdavosi, tačiau jam tokia padėtis tiko. Jam trūko ne tik iškrypimų, bet ir tragedijos. Galiausiai ji rado savyje jėgų visa tai baigti (sulaukusi 40-ies), atsidėjo vyrui ir vaikams. Iš tiesų ji visada norėjo ištekėti už mylimo vyro, sukurti šeimą. Visa seksualinė patirtis buvo tik todėl, kad ji to negavo.
Nėra garantijų, kad sulaukus 50-ies žmogus nepanorės visko pakeisti. Nieko nėra tobulo, toks jau mūsų gyvenimas. Ir tai nuostabu – nėra kada nuobodžiauti, visada yra ko siekti. Nei meilė, nei seksas nepasidaro nuobodūs net sulaukus 80-ies. Nesvarbu, ar moteriai buvo klimaksas, ar jos vyrui yra erekcija – seksas gali keistis, bet seksualumas išlieka, svarbiausia – kaip juo naudojamės, ar turime tam noro.
Mes vis kartojame, pastebime naujų detalių, kurios daro mus laimingus būtent čia ir dabar.
