Dar prieš pradedant gilintis į moteriškumą, akis užkliūva už žaviosios aktorės Inetos Stasiulytės pasidalinto straipsnio apie visuotinus visatos dėsnius.
Pamenu, dar pirmaisiais studijų metais susidomėjau traukos dėsniais, likau sužavėta filmo „The Secret“, savo norus ir tikslus pradėjau rašyti ir vizualizuoti „svajonių lentoje“. Ne, ne todėl, kad tik tiek tereikia, kad gautum tai, ko nori, bet todėl, kad tai nieko nekainuoja, o bandyti verta. Maž kas nors iš to išeis? Straipsnyje apie septynis visatos dėsnius pirmu numeriu puikuojasi įsakymas, skelbiantis, kad norint pritraukti kažką naujo, reikia atsisakyti seno.
Vadovaujuosi tuo pačiu principu. Prarasti neturiu ko. Taigi atsidarau savo feisbuko paskyrą ir trinu lauk praeitį. Šūdas. Atrodo, kas čia tėra – senai praėjusių įvykių dulkės, nusėdusios šimtą kartų matytose nuotraukose. Ilgą laiką prie jų nekišau nagų. Atrodė kiek juokinga, apsimesti, kad nebuvo praeities. Tuo labiau, kad dėl nieko nesigailiu, turiu nuostabių prisiminimų pluoštą.
Būtent ta praeitis mus visus suformuoja ir padaro tokius, kokie šiandien esame. Ir vis tik, kaskart topteli prisiminimas, aplinkybės, juokelis, besislepiantis už kadro, slapta prasmė, kurią tik mes dviese kažkada būtume supratę.
Pasirodo, taip sunku padaryti šį mažmožį. Dar pabandau save apgauti „šita nuotrauka tai jau tikrai nekaltutė, gal paliksiu, gražiai va atrodau visai“. Nė velnio. Jei dar kažką jaučiu, gal ir prasminga atsisveikinti ir tokiu būdu. Susiimu ir viską išraviu.
Šūdas dar kartą. Net ir ten, kur nė žmogaus šešėlio nesimato, nekaltieji gamtos vaizdai vis tiek išduoda nuotaiką ir emociją, prikelia aplink tvyrojusius kvapus ir garsus naujam gyvenimui. Giliai įkvepiu, iškvepiu ir tęsiu darbą toliau. Tą patį pakartoju kitose socialinėse medijose bei telefone, o iš giliausio stalčiaus ištraukiu vyriškus marškinėlius, laikomą kai-bus-labai-liūdna laikui. Man jos nebereikia. Pasidaro kiek lengviau. Kaip sakoma – iš akių ir iš širdies. Tie mūsų senoliai gi gudrūs – teisybę sako.
Viskas. Pradedu švarų puslapį. Tabula rasa. Dabar yra užtektinai vietos naujai informacijai įrašyti. O šios savaitės meniu – populiariosios psichologijos topų topas, per 40 mln egzempliorių išleista ir į 45 kalbas išversta Johno Gray knyga „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“.
Perskaičius knygą kilo dvejopi jausmai. Skaitant pirmuosius puslapius pradėjau aikčioti ir dėtis domėn autoriaus aprašomus kaip diena ir naktis besiskiriančius lyčių skirtumus. Kiek aš daug nežinau! Pradedant nuo skirtingų kalbėjimo priežasčių: pasak autoriaus, moterys dažniausiai kalba norėdamos susivokti, ką jaučia ir galvoja, tuo tarpu vyrai naudoja kalbą grynai informacijai reikšti iki skirtingų meilės reiškimo formų, kurių trokšta priešingos lytys.
Kuo toliau skaitau, tuo sunkiau darosi suvokti, kaip apskritai vyrai ir moterys gali būti kartu. Tuo pačiu atsliūkina ir įtarimas bei skeptiškesnis pateikiamų tiesų persijojimas, mat didelė dalis situacijų – man visiškai neatpažįstamos.
Įpusėjus knyga pradeda varyti į neviltį. Kad ir kokį skyrių paimtum, susidaro įspūdis, kad vyras yra ypač ypatingai jautrus, o visa moters egzistencija skirta tam, kad jam sukurtų iliuziją – kad jis antžmogis. Jis teisus, visada teisus, visada protingas, viską daro gerai ir privalo būti priimtas toks, koks yra. Jam padarius klaidą privalu apsimesti, kad taip sakant „oras liko nepagadintas“, o ko nors NEpadarius, surasti būdą, kaip pagirti, mat jausdamas į jį nukreiptą pyktį, jis nusivilia galvodamas, kad moteris juo nepasitiki.
Žodžiu, jei kas padaryta – pagirk, jei nepadaryta – pagirk dar labiau. Kaip teigia autorius, „net jei jis būtų neatsakingas, nepagarbus ir tingus, mylinti moteris gali atrasti ir gerų jo būdo bruožų. Pateisinti jo elgesį – reiškia įžvelgti gražius ketinimus ir geruosius jo elgesio ypatumus“. Kaip sau norit, bet man tokie pasakymai atrodo labai patogūs. Ir labai į vienus vartus. Mes taip pat mėgtume, kad vyras nepastebėtų tų kelių priaugtų kilogramų ar kokio nesusivaldymo protrūkio.
Gal todėl, kad dabar tokios naktys ištirpstančios dienos ilgume, gal kad realiame gyvenime retai kada riba tarp to, kas juoda ir balta yra aiški, vietomis ir skirtingoms lytims priskiriami elgesio modeliai pasirodo išversti į kitą pusę. Labai gali būti, kad tai lemia ir šiais laikais susiniveliavę lyčių vaidmenys. Per savo dar neilgą gyvenimą patyriau, kad vyrai labai mielai dalinasi savo išgyvenimais, jausmais ir baimėmis bei klausia patarimo. Tuo tarpu man pačiai susidūrus su problema, kurią jaučiu, kad sugalvosiu kaip išspręsti, norisi patylėti ir „lįsti į olą“.
Natūralu, informaciją priimame selektyviai, derindami ją prie savo patirties.
Ką tikrai noriu išbandyti iš šio skaitalo:
+ teikti mažiau rūpestingos meilės, tokios, kurios pačiai norėtųsi ir kuri baisiai natūrali atrodo, kaip pvz.: prieš važiuojant į oro uostą, nebeklausti, ar jis turi pasą.
+ mažiau patarinėti. Knygoje labai gerai iliustruota istorija apie riterį, kuris beklausydamas princesės patarimų ginkluotės pasirinkimo klausimu, ant galų pagalės visai nebe riteris pasidaro, mat besvarstydamas princesės pasiūlytas opcijas tuo metu, kada reikia smogti, užgniaužia instinktyvų žinojimą, kaip veikti ir yra sužeidžiamas drakono.
+ išmokti prašyti – aiškiai, trumpai, konkrečiai ir net tuomet, kada galvoji, kad ir taip turėtų susiprasti padėti. Šitas punktas stačiai prieš mano prigimtį eina. Tas jausmas, kad liksi skolinga, tas fiktyvus bejėgiškumas.. hrrr... Tačiau viltis, kad tokiu būdu galima pradėti gauti daugiau nei duodi – visai viliojantis motyvas.
Kur kas naudingesnė ši knyga būtų tuo laikotarpiu, kuomet turi realią galimybę pasipraktikuoti ir pritaikyti patarimus. Taigi, tai, kas šiandien man neatrodo aktualu, kitą kartą gali būti naudinga. Vis dėlto neslėpsiu: „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“ didelio įkvėpimo nesukėlė. Kad santykiai yra sunkus darbas žinojau ir iki tol, tačiau suvokti, kad tarp vyro ir moters natūraliai kylančios sielos draugystės yra daug mažiau nei išmokto apsimestinio reagavimo į kits kito poreikius, labai nesinori.
Su viltimi atrasti savajį aukso viduriuką, tęsiu moteriškumo ir sėkmingų santykių paslapčių paieškas toliau.
