Knygos pristatymas vyks 2016 vasario 27 d., 17 valandą, Tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu 3.2. salėje. Dalyvaus autoriai.
**********************
Senjorų lytinis gyvenimas
15 skyrius
- Kokio amžiaus žmones vadinate senjorais?
- Vyresnius nei 50 metų asmenis. Šiuo gyvenimo tarpsniu įvyksta nemažai pasikeitimų tiek asmeniniame gyvenime, tiek poros santykiuose. Pirma, senjorai jaučiasi nugyvenę didesnę savo gyvenimo dalį. Tikriausiai ir jų vaikai jau nemaži, gali būti anūkų, tad retas kuris galvoja apie naujus vaikus. Gyvendami poroje senjorai gali daugiau dėmesio skirti vienas kitam.
- Kokios problemos galimos šiuo laikotarpiu?
- Moterims pasireiškia menopauzė. Daugeliui moterų ji prasideda maždaug penkiasdešimtaisiais gyvenimo metais. Menopauzė yra laikotarpis, kai moteris turi gerokai savimi pasirūpinti, konsultuotis dėl neigiamų menopauzės pasekmių, nes jos turi įtakos ne tik lytiniam gyvenimui, bet ir moters sveikatai. Menopauzės pradžioje pradeda trikti mėnesinės, vienoms moterims jos baigiasi per vieną dieną, kitoms po truputį retėja, kol visai išnyksta. Laikotarpis, kai moteris dar gali pastoti, yra netrumpas. Tad kol gydytojas ginekologas tvirtai nepasako, jog galima nesisaugoti nėštumo, tol reikia lytinių santykių metu saugotis.
Galima naudoti tas pačias kontraceptines priemones, bet moterys nuo kontraceptinių tablečių dažnai pereina prie prezervatyvų arba cheminių, vietinio veikimo kontraceptinių priemonių. Tuo metu abiejų partnerių vaisingumas yra mažesnis, tad galimybė pastoti jau labai nedidelė. Bet žmonės vis tiek turi galvoti apie galimą nėštumą, kad tai neįvyktų jiems neplanuojant.
Kai persitvarko hormonai, kai nebelieka pavojaus pastoti, tada pasikeičia lyties organai – makšties sienelė suplonėja, susijaudinus nebeišsiskiria skysčio ar jo būna mažiau, atsiranda vadinamasis makšties sausumas, prireikia specialių priemonių (intymiosios želė). Jos leidžia tęsti aktyvų lytinį gyvenimą. Savijautą pagerina ir pakaitinė hormonų terapija.
Jeigu pavyksta susitvarkyti su sveikatos sutrikimais, tuomet apribojimų lytiniams santykiams nėra, nemažai moterų tuo laikotarpiu išgyvena naują savo seksualumo bangą.
Moters savijauta lytinių santykių metu priklauso ir nuo to, ar ji reguliariai mylisi. Gali skambėti keistai, tačiau tuo laikotarpiu svarbu nesiliauti mylėtis ir nedaryti didelių pertraukų. Nesimylint makšties sienelė dar labiau suplonėja, dėl to lytiniai santykiai moteriai gali tapti skausmingesni. Jeigu pertrauka bus didelė, gali ir nepavykti „paleisti mechanizmą“. Svarbiausia – nesiliauti to daryti.
- Kaip keičiasi vyro organizmas?
- Dėl vyro organizmo pokyčių gali keistis poros mylėjimosi dažnis. Jeigu vyras turėjo per daugelį metų nusistovėjusį mylėjimosi dažnį, jis gali keistis. Taigi kyla didžiausias to laikotarpio iššūkis – moteriai mylėtis reikia, o vyras nenori.
Penkiasdešimtmečiai mylėtis nori gerokai rečiau nei dvigubai jaunesni vyrai. Pasikeičia ir poreikiai: jie pasidaro panašūs į moters poreikius. Vyras nori glamonių, jis tampa priklausomas nuo moters veiksmų. Jos aktyvumas tampa labai svarbus. Vyrui sunkiau susijaudinti, pasiekti erekciją. Kita vertus, pailgėja frikcijos. Iki tol buvo problema, kad lytinis aktas trumpesnis nei moteris pageidauja, o vyresnio amžiaus vyrui šios problemos nebelieka. Kai kada penkiasdešimtmečiai „baigia kadenciją“.
- Visai?
- Kai kuriems vyrams taip atsitinka, ypač tiems, kurie lytinio gyvenimo kurį laiką negyveno. Dėl to senjorams metų pertrauka gali reikšti visišką seksualinio gyvenimo pabaigą. Po penkiasdešimties atsiranda didelė rizika, kad taip ir nutiks, jeigu vyras neturi partnerės ir reguliariai nesantykiauja. Patariu bent jau masturbuojantis išsaugoti savo fiziologines galimybes.
- Viskas pradeda priminti jaunystę – prezervatyvai, masturbacija.
- Taip, iš tiesų. Tokiame amžiuje yra nemažai priežasčių pamiršti lytinį gyvenimą – galimos skyrybos, mirtys. Norint save per tą pertrauką išsaugoti kitam galimam partneriui, reikia kažką daryti.
Lytinės galimybės yra nulemtos genetiškai, dėl to, sulaukus tam tikro amžiaus, gali kilti bėdų dėl erekcijos. Vystosi prostatos pokyčiai. Priešinės liaukos problemos iš dalies praneša apie lytinio gyvenimo pabaigą.
- Su jumis nenorėčiau sutikti. Vyrai ir po prostatos vėžio operacijų lytiškai santykiauja.
- Žinoma, šiuolaikinės medicinos technologijos yra puikus dalykas. Dabar atliekami profilaktiniai prostatos vėžio tyrimai leidžia anksti nustatyti diagnozę, o tada operacija būna nedidelė ir lytinis gyvenimas po jos įmanomas. Visiškai kitas dalykas – gerybinis prostatos išvešėjimas. Tai reiškia, kad prostata nustoja funkcionuoti. Aišku, galima mylėtis ir be prostatos, bet tokiu atveju neištekės sėkla.
- Bet ar tai trukdo patirti malonumą?
- Orgazmas priklauso nuo tam tikros prostatos zonoje esančios struktūros, o jeigu operacijos metu ta struktūra sunaikinama, orgazmo vyras nebepatirs. Jeigu ji išsaugota, vyras ir toliau gali patirti orgazmą, nors sėklos skysčio nebus. Prostata gamina daugiausia sėklos skysčio.
Tačiau net ir po prostatos pašalinimo operacijos vyrai nori visavertiškai gyventi toliau, jie turi žmonas, partneres, o atsisakius sekso santykiai, tikėtina, nutrūktų. Medicina jiems siūlo pagalbą – vaistus, mechaninius varpos standiklius. Net ir nieko nenaudojant, galima išsaugoti kontaktą, vyras gali patirti malonumą, teikiamą moters, ir jai atsilyginti tuo pačiu. Yra kitos kūno dalys, pavyzdžiui, rankos, kuriomis galima stimuliuoti lytinius organus. Yra daugybė oralinio kontakto galimybių. Tikrai galima išsaugoti artumą ir toliau džiaugtis vienas kitu.
Yra vyrų, kurie ir devyniasdešimties dar būna pajėgūs. Priešingai nei moterims (menopauzė), vyrams lytinis gyvenimas gali ir nesibaigti. Tai labai individualu.
- Ar vyrai išgyvena kažką panašaus į moterų menopauzę?
- Medikai tą procesą vadina andropauze – vyro organizme keičiasi hormonų pusiausvyra, mažėja lytinių santykių poreikis, silpnėja erekcija. Šiam laikotarpiui palengvinti farmacininkai vyrams sukūrė pakaitinį gydymą hormonais, tačiau tenka pripažinti, jog vyriški hormonai neigiamai veikia erekciją. Nutraukus tokį gydymą, galima labai staigiai ją prarasti. Būtina konsultuotis su gydytoju urologu ir su juo tartis, ar taikyti pakaitinį gydymą, kiek laiko jį tęsti.
Ne mažiau svarbi ir kitų ligų kontrolė. Vyresniame amžiuje dažnos širdies ligos, dėl padidėjusio kraujospūdžio ir cholesterolio atsiranda infarkto rizika. Šiuos dalykus reikia kontroliuoti. Jie daro įtaką ir lytiniam gyvenimui. Pavyzdžiui, po infarkto reikia ieškoti kitokios sueities pozos. Kadangi vyras jau nebėra toks aktyvus, jam vertėtų rinktis pozą apačioje. Deja, labai sunkios ligos gali atimti iš žmonių bet kokį lytinį gyvenimą.
- Vyrai tikriausiai apskritai retai ateina pas gydytoją psichoterapeutą. Bet gal erekcijos sutrikimai po penkiasdešimties juos dažniau atveja pas jus?
- Dėl erekcijos sutrikimų į mane beveik vienodai kreipiasi ir 50-mečiai, ir 20-mečiai. Rečiau ateina 30–40 metų vyrai. Jaunuoliams, pradėjusiems lytinį gyvenimą ir turintiems mažai patirties, kyla daugiau klausimų, jiems trūksta žinių, pasitikėjimo, jie labiau bijo. Taip pat daug baimių kyla ir tiems, kurie eina savo lytinio gyvenimo pabaigos link.
Pasitaiko vyrų, kuriems erekcija sutrinka po žmonos mirties. Paprastai taip atsitinka vadinamiesiems vienamyliams vyrams, kurie visą gyvenimą nugyvena su viena moterimi. Jai mirus, vyras gedi metus, dvejus, įvyksta netrumpa lytinio gyvenimo pertrauka. Vėliau, jei jo gyvenime atsiranda kita moteris, neretai vėl „įjungti mechanizmą“ būna sudėtinga – vyrui kyla daug abejonių, baimių, ar jis galės, ar jam patiks. Neretai tokius vyrus tenka konsultuoti.
- Mes visi žinome posakį „Žilė galvon, velnias uodegon“. Ar tiesa, kad vyresni vyrai yra linkę mesti savo partneres, ima domėtis jaunomis moterimis? Tai andropauzės pasekmės?
- Net jeigu į tai ir nenori kreipti dėmesio, vyrai pastebi, kad prastėja jų fiziologinės galimybės, mažėja erekcija. Tuomet pradeda atrodyti, kad jaunesnė moteris turėtų labiau jaudinti. Ji tampa vertingesniu seksualiniu objektu, geresniu dirgikliu.
Tačiau tokia situacija labai pavojinga, nes dėl jaunesnės moters dažniausiai griūna šeima. Pavojinga ir dėl to, kad jauna moteris vyresnio amžiaus vyro gyvenime – irgi labai laikinas dalykas. Vyrui pradėjus sirgti, ji išeis, ieškos sveikesnio partnerio. Visada kyla klausimas, ar sąžiningi yra jaunos moters motyvai, kai ji prasideda su vyresniu vyru.
Retų laimingų išimčių pasitaiko – tai galime matyti iš šou pasaulio žvaigždžių gyvenimų. Štai koks žinomas, vyresnis nei 60-ties aktorius veda dvidešimčia metų jaunesnę moterį, kuri labai gerbia, tiesiog dievina savo vyrą. Nors, vertinant iš psichoterapinės pusės, tą moterį gali nuolat stimuliuoti jos fiktyvus tikslas – ištekėti už žinomo ir turtingo vyro.
Didelis vyro ir moters amžiaus skirtumas gimdo tokias situacijas, kai vyras, neįvertinęs savo sveikatos būklės, geria erekciją didinančius medikamentus ir jį ištinka mirtis lytinio akto metu. Spaudoje yra buvę nemažai publikacijų apie vyresnio amžiaus vyrų mirtis dėl tų tablečių ir aktyvaus elgesio lytinio akto metu. Tai rizikos veiksnys, apie kurį vengiama kalbėti, tačiau vyresniems vyrams, jei jie nusprendžia vartoti tokius vaistus, tikrai reikia pasikonsultuoti su medikais. Nors vyrai juokauja, kad mirtis moters glėbyje yra pati geriausia, tačiau tai vis tiek mirtis. Ji negali būti gera.
- Ką jūs patartumėte vyresnio vyro žmonai, partnerei? Ko ji galėtų imtis, kad vyras nepradėtų taip elgtis?
- Nesvarbu, kiek vyrui metų, moteris turi prisiminti, kad lytinis gyvenimas yra svarbus, jo negalima pamiršti ar visai atsisakyti. Visada reikia rūpintis savo išvaizda, negalima apsileisti. Ką galvoja vyras, matydamas, kad jo žmona, nesvarbu, kiek jai būtų metų, rūpinasi savo išvaizda? Jis pirmiausia suvokia, kad yra jai reikalingas.
Moters grožis visuomet yra svarbesnis už vyro grožį. Jos išvaizda – tai tik jos rūpestis, išlaikyti patrauklią išvaizdą gali tik ji pati.
Tačiau ir moterys stebi savo besikeičiantį vyrą, kuris stambėja, apsileidžia, pradeda sirgti lėtinėmis ligomis. Tuomet moteris turėtų pagalvoti, kaip jam apie tai pasakyti. Ji tai turi daryti ne pataikaudama, o galvodama apie rezultatą.
- Kaip vyrą įkalbėti mankštintis, keisti mitybą, kaip moteris gali prisidėti prie vyro gyvensenos pokyčių?
- Jeigu moteriai pasidaro nemaloni vyro išvaizda, ji turėtų pagalvoti, kaip visa tai pasakyti vyrui. Reikia siekti bendro rezultato.
Tuo metu vaikai dažniausiai jau gyvena atskirai, vyrui ir žmonai atsiranda daugiau laiko būti kartu. Gal vertėtų atrasti bendrus pomėgius, kartu leisti laisvalaikį? Prieš kurį laiką jie galėjo atitolti dėl kažkokių pareigų ar darbų, o dabar turi daugiau laiko pabūti kartu.
Jeigu žmonės nėra susvetimėję, tada jie tikrai daugiau laiko skirs vienas kitam. Mūsų visuomenėje gana dažnai ir susvetimėję žmonės vis tiek gyvena kartu dėl vaikų. O kai jie užauga, tokia pora išyra.
- Gal čia tuščio lizdo sindromas?
- Kiekvienas sutuoktinis, pajutęs, kad kažkas keičiasi ne taip, kaip jam patinka, turi ieškoti ryšio – kokiu nors būdu pranešti tai, ką mato, jaučia, kokių norų ir lūkesčių turi, ką galėtų daryti kartu. Kiekvienas sutuoktinis turi tuo rūpintis.
- Labai gražu žiūrėti į keliaujančius užsieniečius, kurie vaikšto laikydamiesi už rankų, su fotoaparatais ant kaklų. Dažnas iš jų jau tikrai vyresnio amžiaus. Tikriausiai tai ir yra ta bendra veikla, kuri abiem teikia džiaugsmą, leidžia išsaugoti artumą?
- Tai tikrai geras sprendimas, jeigu abiem tai patinka. Išvykose, kelionėse senjorai gali realizuoti bendrą pomėgį, pabendrauti su kitais savo amžiaus žmonėmis. Vyksta aktyvus socialinis gyvenimas.
Vaikai turi savo interesų, jie gyvena savo šeimose. O vyresni žmonės turi rūpintis savo interesais ir pomėgiais.
Deja, Lietuvoje dėl nedidelių pensijų retas senjoras gali pakeliauti po užsienio šalis. Nors galima atrasti ir kitokių sprendimų. Lietuvos provincijoje, pavyzdžiui, vyksta gana aktyvi bendruomeninė veikla – žmonės buriasi į dainų, šokių kolektyvus, kartu gamina, augina vaistažoles ir užsiima kitomis įvairiomis veiklomis. Tai yra tikrasis socialinis senjorų gyvenimas. Miestuose tokių galimybių mažiau, bet, aišku, daugiau kultūrinio gyvenimo. Miesto gyventojai vis dėlto yra labiau vartotojai.
Jeigu senjoro socialinis gyvenimas yra aktyvus ir jo asmeninis vystymasis nesustoja, jis yra patrauklus savo partneriui. Amžinas klausimas, ką veikti išėjus į pensiją. Labai blogai, kad išėjęs į pensiją žmogus pradeda laukti mirties. Gerai, kai visą laiką turi ką veikti. Puiku, jeigu gali ir toliau šiek tiek dirbti arba būti užimtas. Turbūt gera savirealizacija galima būtų pavadinti anūkų priežiūrą. Seneliai jiems yra geresni nei jų tėvai. Jie turi daug laiko, meilės, patirties ir išminties.
Nors reikia pripažinti, kad kai kurie senjorai tampa labai kategoriški. Manau, žmogus neturi likti vien tik su savo mintimis. Jeigu jis užsidaro, nustoja bendrauti, tada laikas mirti ateina labai greitai.
- Statistika rodo, kad Lietuvoje vyrui mirus moteris dar gyvena apie dešimt metų, tačiau tie metai būna labai nekokybiški – moterys serga, vartoja daug vaistų, beveik negyvena aktyvaus socialinio gyvenimo, kankinasi, kad nėra vyro, seksualinio gyvenimo. Ar reikėtų daugiau kalbėti apie senjorų gyvenimo kokybę?
- Tai aktuali problema, nes ilgėja gyvenimo trukmė. Senjorų gyvenimas kupinas visokių klausimų, kurių anksčiau nekildavo, jie nebuvo tokie aštrūs, nes ilgaamžių žmonių būdavo mažai. Gyvenimo kokybės klausimas gana glaudžiai susijęs su valstybės finansinėmis galimybėmis. Žmonėms reikia medicininių paslaugų, kokybiškų vaistų, geresnės sveikatos priežiūros, jiems reikia daugiau ligų prevencijos programų, sveikos gyvensenos programų. Tai didina išlaidas, kurios kiekvienai ne tokiai pasiturinčiai valstybei tampa dideliu iššūkiu.
Todėl patys senjorai turėtų ieškoti būdų, kaip turint minimalias finansines galimybes išlikti kuo aktyvesniems fiziškai, psichologiškai, socialiai. Nereikia koncentruotis į bendravimą poliklinikose, kur dažnas senjoras ateina pasikalbėti. Girdėjau tokią patirtį iš Izraelio. Kai buvo bandoma panaikinti poliklinikas kaip instituciją, teko vėl prie jų grįžti, nes kilo didelis senjorų nepasitenkinimas. Manau, senjorai neturėtų bendrauti tik poliklinikose.
Lytinis senjorų gyvenimas didina vidinį žmogaus pasitenkinimą, net prisideda prie gyvenimo trukmės ir kokybės, o visa tai kartu daro poveikį bendrai šalies ekonomikai. Kokybiškai gyvenantis senjoras kelia mažiau rūpesčių ir finansinių išlaidų. Jis neina į polikliniką ir nereikalauja tyrimų, be tikslo nevaikšto iš vieno kabineto į kitą.
Tai psichologinės sveikatos klausimas, kuris mūsų šalyje, deja, yra apleistas. Dėl to kyla ir senjorų gyvenimo kokybės problema.
