Taigi, kiek kartų reikia mylėtis, kad jaustumeisi visiškai laimingas, aiškinasi psychologies.ru.
Iki šiol buvo priimta manyti, kad intensyvus seksualinis gyvenimas ir žmogaus laimės lygis – tiesiogiai susiję dalykai. Kitaip tariant, kuo daugiau sekso, tuo laimingesnis žmogus jaučiasi.
Socialinė psichologė Amy Muise iš Toronto universiteto kartu su kolegomis tvirtina, kad tai klaidinga nuomonė.
„Aukščiausią laimės lygį pasiekia tie, kurie seksu užsiima maždaug kartą per savaitę“, – rašo mokslininkai žurnale „Social Psychological and Personality Science“. Tokios išvados buvo padarytos atlikus ankstesnių tyrimų analizę.
Jei jau būti visiškai tiksliems, laimingiausiais tarp apklaustų amerikiečių jautėsi tie, kurie mylėjosi penkis kartus per mėnesį. Tie, kurie kūniškiems malonumams prisipažino atsiduodantys dažniau, turėjo žemesnį laimės rodiklį.
Tyrimo autoriai išanalizavo daugiau kaip 25 tūkstančių žmonių, dalyvavusių įvairiose apklausose apie seksą ir laimę nuo 1989 iki 2012 metų, duomenis. Nustatytas dėsningumas galiojo įvairaus amžiaus ir lyties žmonėms, nepriklausomai nuo to, kaip ilgai trunka jų santykiai su partneriu.
Kas priežastys, o kas pasekmės?
Kaip gi būtų galima paaiškinti šį dėsningumą? Kodėl būtent toks seksualinių santykių ritmas padeda žmogui jaustis laimingam? Ar poros, kurios retai užsiima seksu, pasijaustų laimingesnės, jeigu pereitų prie tokio ritmo? Kol kas mokslininkai atsakymo į šiuos klausimus nežino.
„Tokio pobūdžio tyrimų problema slypi tame, kad jie nagrinėja tik koreliaciją, tačiau ne priežasties ir pasekmės ryšius, – komentuoja Carnegie-Mellon universiteto Pitsburge profesorius George'as Loewensteinas. – Žmonės paprastai seksu užsiima tiek, kiek nori. Ir dėl kažkokių priežasčių tos poros, kurių santykiai vyksta tokiu dažniu – kartą per savaitę – jaučiais laimingesnėmis.. Tačiau ar tokią savijautą sukėlė toks sekso dažnis?“
Pats G. Loewensteinas šiais metais atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 64 santuokoje gyvenančios poros. Pusei jų buvo pasiūlyta užsiimti seksu du kartus dažniau nei yra pratusios, ir tuo pat metu rašyti dienoraštį, kokiais laimingais jaučiasi partneriai. Vidutiniškai šios poros pradėjo mylėtis 40 procentų dažniau ir ne tik kad netapo laimingesnės, bet ir pajuto, kad turi mažiau energijos, o ir sekso kokybė pablogėjo. Pasak G. Loewensteino, išvada paprasta: sekso kokybė yra svarbiau nei kiekybė.
„Žodžiu „seksas“ mes galime vadinti visiškai skirtingus dalykus: geras seksas, blogas seksas. Ir mes matome, kad sekso kokybė turi gerokai daugiau įtakos žmogaus laimės lygiui, nei tam, kokiu dažniu jis juo užsiima. Tačiau nėra tokio matavimo, kad būtų galima išmatuoti sekso kokybę“, – tikina mokslininkas.
G. Loewensteinas pripažįsta, kad tokio pobūdžio tyrimų dizainas pakankamai ribotas. „Galima rasti koreliaciją su kuo tik nori, netgi su dantų valymu, ir kas toliau? Mūsų atveju situacija buvo dar blogesnė. Mes sukonstravome dirbtinę situaciją, nurodydami žmonėms, kiek jiems užsiiminėti seksu“, – sakė profesorius.
Seksas svarbiau už pinigus
A. Muise su kolegomis taip pat iškėlė klausimą, kas laimės lygį kelia labiau – pasitenkinimas seksu ar savo pajamomis? Tam tyrėjai palygino dvi grupes, susijusias su šiomis temomis. Buvo aptikta įdomių paralelių. Vidutiniškai skirtumas tarp laimės lygio tų, kurie užsiiminėjo seksu rečiau nei kartą per savaitę, ir tų, kurie mylėjosi kartą per savaitę, buvo maždaug toks, kaip skirtumas tarp laimės lygio tų, kurių pajamos siekė nuo 15 iki 25 tūkstančių dolerių per metus ir tų, kas gavo 50-70 tūkstančių dolerių per metus.
Tačiau absoliučioje išraiškoje tie, kurie mėgavosi geru seksu, jautėsi laimingesni už tuos, kurie turėjo didesnes pajamas. „Daugelis mano, kad kuo daugiau žmogus mylisi ir kuo daugiau pinigų turi, tuo jis laimingesnis. Tačiau tai galioja tik iki tam tikro lygmens“, – pažymi A. Muise.
Vis dėlto, socialinė psichologė pažymi, kad kalbant apie seksą, jo galimybės daryti mus laimingais nėra beribės. „Svarbiausia yra pagilinti artumą tarp partnerių, o ne didinti „kiekybinius sekso rodiklius“, – įsitikinusi specialistė.
Už tyrimo ribų liko žmonės, kurie neturi partnerio.
„Mes neturime tiek daug informacijos, susijusios su seksualiniu vienišų žmonių gyvenimu, – teigia A. Muise. – Sunku pasakyti, kaip susiję seksualinių santykių dažnis ir laimės lygis jų atveju. Tai jau atskiro tyrimo tema“.
