Su vaikinu draugaujame jau 2 metus. Kai susipažinome, buvome gana jauni, nežinojome, kas yra tikri santykiai, tad draugauti pradėjome ne iš kartu, susitikinėjome labai dažnai, meilė atsirado kur kas greičiau (bent jau iš mano pusės).
Bėgant laikui su vaikinu pradėjome pažinti tikruosius santykius, daug bendravome, kalbėjomės, o jau po pusės metų draugystės jis nustojo elgtis gražiai, buvo ir kitų panelių, atrodydavo, jog aš jam nebeįdomi, neišklausydavo manęs, labai retai kada mane palaikydavo, jaučiausi kaip žaisliukas, bet vis turėjau vilties, jog jis pasikeis, todėl jam visada nusileisdavau ir atleisdavau, bijodavau, jog jis nepaliktų manęs.
Situacija per kurį laiką pasikeitė, jis tapo švelnesnis, kurdavo su manimi ateitį, bendravom tikrai gerai. Nesenai atšventėm dviejų metų draugystės sukaktį ir po to jis kardinaliai pasikeitė. Pradėjo mane žeminti, vadinti negražiai sakydamas, jog aš turiu sportuoti, jog turiu sveikai maitintis, nors prieš visą tai aš prašydavau, jog jis bėgiotų su manimi, jis atsisakydavo, o dėl nesveiko maisto, jis pats visada mane vesdavosi į greito maisto restoranus, nors aš nevalgydavau ten, nenorėdavau ten eiti.
Aš visada stengiausi jam įtikti, atrodo, jog darau viską pagal jį, einam visada ten, kur jis nori, niekada neinam, ten kur aš noriu. Jis yra veiklus, sportuoja, tad dėl jo dažnai aš neturėdavau veiklos, nes jo laikas labai nestabilus, vieną valandą jis laisvas, kitą jau nebe, todėl sėdėdavau ir laukdavau, kol jis ras man laiko, kad galėčiau jį pamatyti.
Manyje jis dabar nieko nemato, sakė, jog jam esu nepatraukli, kad jis viską baigs su manimi, kol nedarysiu išvadų, bet jų neįmanoma padaryti, nes jis nenori su manimi bendrauti, nenori su manimi susitikti, labai skaudina, kai jis mane žemina ir negerbia, nebežinau į ką kreiptis patarimų.
