Meilė akimis ir ausimis
„Kibernetinio sekso (tai tokia virtualaus sekso rūšis, kai susijaudinama derinant interaktyvų bendravimą ir erotinių vaizdų stebėjimą) erdvė vis dar lieka pakankamai nauju reiškiniu, – tvirtina psichologijos profesorė Susan Krauss Whitbourne iš Masačusetso universiteto (JAV). – Todėl kol kas atlikta mažai tyrimų, kuriuose dėmesio centre būtų nuo tokio internetinio aktyvumo formų priklausomos moterys“.
Ši sritis tik pradedama tirti, tačiau remiantis tuo, kas jau yra žinoma, galima teigti, kad moterys yra mažiau linkusios į bet kokias seksualinio aktyvumo formas internete, tačiau jeigu jos tampa nuo to priklausomos, tai, kitaip nei vyrus, jas labiau domina bendravimas pokalbiuose internetu nei pornografiniai vaizdai.
Tai galima paaiškinti tuo, kad daugumoje vyrų dominuoja dešinysis smegenų pusrutulis ir jiems vizualus vaizdavimas yra svarbus stimulas, o štai pas moteris yra geriau išvystytas kairysis smegenų pusrutulis, todėl jos yra orientuotos į verbalinę informaciją.
„Netgi nematydama partnerio, tačiau jausmingai ir erotizuotai su juo susirašinėdama, moteris gali jausti stiprų geismą, o jos fantazija užbaigia žmogaus paveikslą taip, kokiu jai norisi jį matyti“, – teigia Europos psichoanalitinės psichoterapijos konfederacijos viceprezidentė Tatjana Mizinova.
Virtualus seksas kaip moterų teritorija
Christiano Laierio iš Duisburgo-Eseno universiteto (Vokietija) vadovaujamų mokslininkų grupė išnagrinėjo šios moterų priklausomybės prigimtį. Mokslininkai pradėjo nuo pagrindinės teorijos, žinomos kaip skubaus pasitenkinimo hipotezė, kuri spėja, kad žmonės priklausomi nuo kibernetinio sekso tampa todėl, kad jų seksualinis potraukis patenkinama iš karto. Kitaip nei tie, kuriems panaši priklausomybė neišsivysto, jie patiria seksualinį susijaudinimą regėdami seksualinius interneto siūlomus vaizdus.
Tyrime dalyvavo 102 moterys nuo 18 iki 29 metų. Jos buvo suskirstytos į tris grupes, priklausomai nuo jų aktyvumo internete pobūdžio: pirmoji grupė daugiausiai domėjosi vizualiniais dalykais – internete esančiomis nuotraukomis ir filmais, antroji pirmenybę teikė daugiausiai interaktyvioms bendravimo internetu formoms, tai yra, pokalbiams ir forumams, o trečiosios grupės atstovės įprastai į panašaus pobūdžio svetaines visai neužsukdavo. Tyrimas parodė, kad kuo jaunesnio amžiaus jo dalyvės, tuo labiau jos įsitraukusios į panašaus pobūdžio virtualų turinį.
Tyrėjams rūpėjo keletas dalykų. Pirma, buvo bandoma nustatyti noro intensyvumą ir laiko kontrolės praradimą naršant internete, antra – galimas psichologines ir socialines problemas, su kuriomis susidūrė tyrimo dalyvės. Taip pat buvo klausiama, kiek lytinių partnerių jos turėjo per pastaruosius šešis mėnesius ir per savaitę.
Iki ir po eksperimento, kurio metu tyrimo dalyvėms buvo siūlomos įvairios virtualaus sekso formos – vaizdinė medžiaga ir pokalbiai forumuose – buvo matuojamas jų seksualinis potraukis ir masturbacijos poreikis. Paaiškėjo, kad didesnį seksualinį potraukį jautė tos moterys, kurios lankėsi panašaus pobūdžio svetainėse, nei tos, kurios tuo mažai domėjosi.
Be to, intensyviai kibernetiniu seksu užsiimančios tyrimo dalyvės realiame gyvenime taip pat nesiskundė nuobodžiu lytiniu gyvenimu. Priešingai, labiau nuo kibernetinio sekso priklausomos dailiosios lyties atstovės turėjo kur kas daugiau seksualinių partnerių nei tos, kurios mažiau domėjosi pornografiniais tinklalapiais ar apskritai nebuvo nuo jų priklausomos.
Tačiau partnerių stoka nesiskundžiančios moterys prisipažino, kad seksualinis gyvenimas joms neteikia pasitenkinimo. Kuo labiau moterys buvo susidomėjusios virtualiu seksu ir kuo stipresnį lytinį potraukį jautė, tuo daugiau psichologinių problemų jos turėjo.
Kodėl tai vyksta?
Nors tradiciškai virtualus seksas dar visai neseniai buvo laikomas vyrų prerogatyva, moterų susidomėjimas šia sritimi atspindi naujas visuomenės realijas. „Viena vertus, vis sudėtingiau diferencijuoti kažką, kas sietina tik su vyrų ar moterų interesų sfera, ribos tampa vis neaiškesnės, – tvirtina Tatjana Mizinova. – Kita vertus, pasireiškia perėjimo nuo realaus bendravimo prie virtualaus bendravimo tendencija. Interneto erdvė suteikia galimybę su kažkuo susipažinti ir (dažnai, jeigu tai nepavyksta) galimybę bent jau įvardinti savo seksualines fantazijas ir jomis pasidalinti“.
Moterų atsiradimą šioje, anksčiau tik vyrams priklausiusioje, erdvėje ekspertai sieja su masinės kultūros įtaka, kuri aktyviai nuteikia vyrus ieškoti antrosios pusės pagal tam tikrus standartus, kai moteris pasižymi arba perdėtu seksualumu, arba perdėtu liesumu. Realiame gyvenime tai pasitaiko ne taip jau dažnai. Moterims paieškų koridorius taip pat susiaurėja, nes joms vis sunkiau atitikti susiformavusias vyrų seksualines fantazijas. Šioje situacijoje virtuali realybė virsta potencialiu pasitenkinimo šaltiniu.
Tatjana Mizinova teigia, kad priklausomybės nuo virtualaus sekso atsiradimą nulėmė du procesai: sumažėjęs susidomėjimas ir imlumas anksčiau įprastiems malonumams (gyvam bendravimui su partneriu) ir lygiagrečiai – perdėtas jaudrumas reaguojant į tam tikrus stimulus (vaizdus ir žodžius internete). „Tai veda prie pasitenkinimo šaltinių spektro susiaurėjimo ir tuo pat metu formuoja priklausomybę nuo jų“, – teigia Tatjana Mizinova.
Kodėl tai pavojinga?
„Kažkas gali paprieštarauti, kad toks seksualinis elgesys visiškai nepavojingas – galų gale, tokie žmonės niekam nekenkia ir nepažeidžia niekieno interesų, – teigia Susan Krauss Whitbourne. – Tačiau tai gali kenkti pačioms moterims, trukdyti jų produktyviam ir pilnaverčiam gyvenimui. Christiano Laierio eksperimentas parodė, kad tos, kurios linkusios į priklausomybę nuo kibernetinio sekso, ne tik dažniau susiduria su psichologinėmis problemomis, tačiau ir dažniau atsisako realaus gyvenimo ir įsitraukia į rizikingus santykius.
Jos taip pat dažniau už nuo to nepriklausančias moteris teigiamai atsako į testo klausimus: „Mano seksualinės fantazijos atitraukia mane nuo man gyvenime svarbių užduočių realizavimo“, „Aš užsiimu tuo, kas kas prieštarauja mano vidinėms vertybėms“, „Jaučiuosi labai vieniša“.
Jungo pasekėjas Levas Chegajus mano, kad tokiu atveju moterys ne tik rizikuoja tiesiogiai susitikti su maniaku, bet ir rizikuoja pamažu prarasti fizinę ir psichinę sveikatą.
„Mėginimai atsikratyti psichinės įtampos seksualiai išsikraunant problemų su priešinga lytimi neišsprendžia, – tikina ekspertas. – Problemos lieka, o įtampa auga iš naujo. Vienatvės ir nesugebėjimo save realizuoti santykiuose skausmas tik stiprėja“.
Tatjana Mizinova pažymi, kad nors moterims adiktyvus elgesys būdingas rečiau nei vyrams, joms priklausomybė vystosi greičiau ir dažnai yra negrįžtamo pobūdžio. „Padidėjęs susidomėjimas kibernetiniu seksu – tai, iš esmės, brandaus seksualumo atsisakymas ir pasitraukimas į fantazijų pasaulį, kur sąlyginis partneris tampa tik savų projekcijų objektu, – teigia ji. – Kuo ilgiau ir intensyviau trunka toks virtualus žaidimas, tuo sudėtingiau darosi užmegzti kontaktus ir palaikyti santykius su realiais vyrais“.
Ir netgi jeigu nemažai laiko reikalaujanti priklausomybė neišsivysto, toks lengvas ir, iš pirmo žvilgsnio, niekam neįpareigojantis bendravimo būdas atima motyvaciją ieškoti realių santykių. Tokių, kurie iš mūsų reikalauja gerokai didesnių emocinių jėgų ir dvasinio įsitraukimo.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
