Sveiki, jau kuris laikas (apie du metai) kasdien užmiegu ir atsikeliu su ta pačia mintimi: KĄ MAN DARYTI?
Esu jauna (27 m.), turiu puikų išsilavinimą, turiu geraširdį draugą (jau septynerius metus). Draugas yra mūsų draugų kompanijos siela. Jis visada linksmas, visada gražiai elgiasi su manimi, ir iš išorės visiems atrodo, kad mes pasakiškai laimingi. Atrodytų idealu! Tuokitės, gimdykit vaikus ir būkit laimingi. Jis to ir nori, tačiau aš – anaiptol!
Kodėl? Todėl, kad vakare atsigulu į lovą su klausimu, ar čia ir viskas? Ar aš su šiuo žmogumi turėsiu nugyventi visą savo likusį gyvenimą? Ar aš tikrai to noriu? Ar čia tas žmogus? Tačiau jau antrus metus, taip ir užmiegu neradus atsakymo ir manau, kad ryte su „šviežia“ galva viską suprasiu. O ryte trūkt už vadžių vėl iš pradžių su šia klausimų virtine per savo galvelę. Jau pradedu jausti, kad nebesu produktyvi, esu nuolat pavargus, vis mažiau ir mažiau dalykų mane domina, vis mažiau noriu bendrauti su kitais. O kai pabūnu viena lyg viskas ir atslūgsta, tačiau mintys niekur nedingsta.
Esu įsitikinusi, kad prie šių minčių labai smarkiai prisideda mano buvęs draugas. Su juo gana ilgai (4 metus) draugavau, kai buvome paaugliai.
Visa savo siela ir kūnu buvau atsidavusi jam. Jis buvo visas mano gyvenimas, kol vieną dieną nepasakė, jog jam trūksta erdvės, užtenka jam mano moralų, ir jis nori skirtis. Tą visą dieną tėvai klausinėjo kas yra, kodėl tokia perbalusi. Visą laiką slapta verkiau, o kai išeidavau į gatvę ir negalėdavau susilaikyti: tiesiog eidama gatve tik pagalvojus imdavau verkti „krokodilo ašaromis“. Tačiau praėjo kuris laikas (apie du mėnesius) ir viskas susitvarkė. Gyvenime atsirado dabartinis draugas ir mes pradėjome su juo linksmai leisti laiką, jis padėjo šiek tiek užsimiršti. Nors tada mano buvęs jau norėjo susitaikyti, to norėjau ir aš be galo, tačiau likau išdidi ir pasakiau ne. Linksmai leidau laiką su dabartiniu vaikinu, buvau juo susižavėjusi ir nebenorėjau viso to dar kartą išgyventi.
Laikas bėgo, o man pradėjo trūkti to žmogaus, visiškai atvirų pokalbių su juo, jo švelnių prisilietimų ir net aistringo sekso. Pradėjome bendrauti, vėl atvirai kalbėtis, tačiau viskas buvo tik platoniškame lygmenyje. Kol vieną dieną per bendrus draugus susitikom ir abu palūžom – aistringa naktis.
Tada prasidėjo mūsų slapti susitikinėjimai, Kai tarkim jį išgėrusį parveždavau namo, jis verkdavo ir sakydavo, kad per tiek metų nebuvo nei su viena mergina toks artimas kaip su manimi. Kaip jam gera kartu. Tačiau jis ne tas žmogus, kuris prašytų skirtis su dabartiniu draugu.
Kaip pats sakė, jis nori, kad būčiau laiminga, tačiau pati turiu nuspręsti, kur ta mano laimė yra: ar su juo, ar vis dėlto ne. Susitikinėjam ir dabar, kai tik yra galimybė. Būnant kartu matau, kad jo akys tiesiog švyti, tačiau taip pat matau, kaip jis sunkiai visa tai išgyvena. Tikrai nenoriu nuo vieno vyro bėgti ant kito. Tiesiog pati nežinau, ko noriu šiandien, ir nesuprantu, ką man reikia daryti. Nenoriu nei vieno skaudinti. Su vienu gerai leidžiu laiką, su kitu esu visiškai atvira ir rami.
Taip, galiu paimti ir išeiti. Pagyventi atskirai, tačiau bijau. Nuo vaikystės visada turėjau artimą žmogų šalia ir bijau, kad net nemokėsiu
gyventi viena (nes kaip ir minėjau nuo vieno vyro ant kito šokti nenoriu, jei pradėčiau susitikinėti su buvusiu, tai tik po truputį, o ne iš karto apsigyvenant su juo). Be to gąsdina pats išėjimo procesas.
Kaip susirinkti daiktus ir kaip paskutinį kartą uždaryti duris? O jei aš suklysiu ir kelio atgal nebus? Kas tada? Be to tam reikia pinigų, nes turėsiu kažkur gyventi, kažkaip save išlaikyti, o šiandien jų neturiu, pas tėvus grįžti tikrai nenoriu. Jie jau užaugino mane, padėjo baigti mokslus, o toliau savo gyvenimą turiu tvarkytis pati ir jiems leisti gyventi savo gyvenimą.
Todėl ir užmiegu bei atsibundu su mintimis, ką man daryti?
Nuoširdžiai ačiū už atsakymą.
Kristė (vardas pakeistas)
Pataria Linga Švanienė, psichologė, integralinio neuroprogramavimo psichoterapeutė:
Labas, Kriste, yra toks pasakojimas apie Buridano asilą, kuriam prieš snukį vienodu atstumu padėjo vienoje pusėje gardžių avižų, kitoje – kvepiančio šieno. Vargšas gyvulėlis niekaip negalėjo apsispręsti, ką pirmiau ėsti. Jau griebs avižų, tačiau šienelis taip gardžiai kvepia, jau čiups šieno pluoštelį, tačiau avižos nepaprastai vilioja. Sako, kad taip bedvejodamas, asilas ir nudvėsė iš bado.
Žmogus – ne gyvulys, o santuoka – ne maistas, kur paragavus vieno, galima pereiti prie kito. Tačiau pati tavo užstrigimo situacija primena šio pasakojimo herojų: su vienu draugu lyg ir gerai jau septynerius metus, tačiau ir buvęs draugas mintims ramybės neduoda. Pasirinkti neišeina, o dvigubas gyvenimas pradėjo slėgti. Pakartosiu tavo klausimą: „Ką daryti?“
Siūlau pradėti nuo paprastų, tačiau labai svarbių žingsnių. Visų pirma, atsakyk sau į klausimą, ko tu nori: vyro ar draugo. Tarkim tavo atsakymas: vyro. Tada paimk popieriaus lapą ir jame surašyk sau tinkamo vyro bruožus pagal šią schemą: 1) Amžius, 2) Ūgis, svoris, 3) Išvaizdos ypatumai, 4) Išsilavinimas, 5) Materialinė padėtis, 6) Kita. Tada išvardink po 5-9 bruožus, atsakydama į toliau pateiktus keturis teiginius:
I. Savybės, kurias privalo turėti man tinkamas vyras.
II. Savybės, kurių pageidaučiau, bet susitaikyčiau, jei vyras jų neturėtų.
III.Savybės, kurių nepageidaučiau, bet susitaikyčiau, jei vyras juos turėtų.
IV.Savybės, kurios absoliučiai nepriimtinos.
Stenkis rašyti apie savo idealų vyrą, atsitolinusi nuo dabartinių draugų. Jei tu manai, kad nori draugo, kuris vėliau taps vyru, tada šią užduotį daryk taip, lyg pageidautum vyro. Jei negali apsispręsti, pildyk atskirus lapus draugui ir vyrui. Vėliau pačiai bus įdomu palyginti (ir gal kai ką svarbaus sau atrasi), ko nori iš draugo, o ko iš vyro.
Ir taip – jau surašei sau idealiai tinkančio vyro bruožus. Dabar įvertink esamą draugą, kaip jis atitinka tavo surašytus reikalavimus. Ne į visus klausimus galima atsakyti tik „Atitinka“ arba „Neatitinka“. Pasinaudok skale nuo 0 iki 10, kur nulis reikš, kad šio bruožo nėra, o 10 – kad šis bruožas draugui yra labai būdingas.
Jau tikriausiai numanai, kad kitas žingsnis bus analogiškai įvertinti buvusį draugą. O tai padariusi galėsi palyginti abu draugus, o gal net ir padaryti kokias sau išvadas.
Atrodo, kad jau girdžiu tavo ir kitų pasipiktinusių skaitytojų šūksnius, kad tinkamą vyrą siūlau rinktis taip pragmatiškai, matematiškai. Kur meilė?! Kur jausmai?! Visų pirma, į būtinas sąlygas galima įrašyti punktus: „aš jį myliu“, „jis mane myli“, tad jausmų tikrai neignoruojam.
Iš kitos pusės noriu perspėti, kad slaptų santykių jausmai gali kaip tik ir būti kurstomi poreikiu tuos santykius slėpti. Prisiminkim Romeo ir Džiuljetą, kurie tuo karščiau vienas kitą mylėjo, kuo daugiau kliūčių jų meilei statė artimieji. Tuo tarpu aplinkinių raginimas tuoktis savo ruožtu gali įtakoti nenorą paklusti kitų stūmimui. Tad ir šiuose dalykuose svarbu sau išsiaiškinti, kas iš tiesų yra kas: kas tikra, o kas įtakota kitų žmonių ar aplinkybių.
Ir dar norėčiau pastebėti kelis dalykus, kurie privertė mane suklusti. Ar galima viskuo tikėti, ką kalba girtas žmogus? Ir – ar pasirinkimo atsakomybės pametimas merginai nereiškia buvusiojo “nusiplovimą” nuo atsakomybės už jo paties pasirinkimą, kuris galimai nėra jam toks svarbus, kad net nenori pakovoti už savo meilę ir judviejų laimę?.. Į šiuos ir kitus klausimus gali atsakyti tik tu pati.
Beje, Kriste, ir tavo pačios numatytas trečiasis variantas – pagyventi kurį laiką pačiai vienai – yra vertas dėmesio. Tai padėtų ne tik naujai įvertinti situaciją, nuo jos atsitolinus, bet ir įgyti drąsos, savarankiškumo, brandumo, sugebėjimo prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Visi šie bruožai praverstų ne tik draugo pasirinkime, bet ir ateityje.
Kad ir ką nuspręstum, naudinga būtų padirbėti ir su psichoterapeutu, kuris galėtų laiku pastebėti tavo pačios su savimi gudravimus (jei tokie būtų), padėtų suprasti antrines naudas, kurias teikia dabartinė situacija (taip, taip – naudas, nors ir sunku tai pripažinti) ir kurios jau 2 metus neleidžia išnarplioti santykių rebuso, pateiktų daugiau būdų, metodų, padėsiančių tiek geriau suprasti save, įgyti pasitikėjimo savimi, o tuo pačiu ir priimti sau geriausią sprendimą.