Turint omenyje tai, kad dauguma apgaudinėjančiųjų baiminasi būti pagauti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad neištikimybė kultūrine ir asmenine prasme užtraukia gėdą, labai panašu, kad minėti skaičiai realybėje gali būti kur kas didesni. O šiandieniniame interneto kamerų sekso, virtualios realybės ir amžinos prieigos prie internetinės pornografijos amžiuje neištikimybė tradicine, fizine, prasme gali turėti mažai ką bendro su tuo, kas sutuoktinį ar partnerį priverčia pasijusti išduotu.
Vis labiau įsibėgėjant skaitmeniniam amžiui, sekso paieškas už pirminių santykių ribų labai palengvina technologijos, visų pirma draugus susirasti padedančios programėlės. Kai kurios tokios svetainės ir programėlės, pavyzdžiui, „Ashley Madison“, specialiai sukurtos nesantuokiniams ryšiams.
Iš tiesų, šios svetainės šūkis vyrams skamba „Gyvenimas trumpas. Užmegzk romaną“, o moterims – „Kai skyrybos nėra išeitis“. Šiandien „Ashley Madison“ turi daugiau nei 28 milijonus narių ir tai tik viena iš svetainių, šiuo metu skatinančių neištikimybę.
Taigi, atrodo, kad „suka į kairę“ kas tik netingi. Bet kodėl tiek daug vyrų ir moterų, būdami įsipareigoję kitam žmogui, renkasi neištikimybę? Kas verčia šiuos mąstančius ir pilnus gerų ketinimų žmones ignoruoti savo ištikimybės priesaiką, rizikuojant stipriai pakenkti savo santykiams ir partnerio emocinei būklei? Atsakymas į šį klausimą yra gana sudėtingas, mat vyrai ir moterys neištikimybei pasiduoda dėl skirtingų ir pakankamai įvairių priežasčių.
Apgaudinėtojų euforija
Kaip rodo pernai publikuoto tyrimo duomenys, abiems lytims viena neištikimybės priežasčių – tai tiesiog leidžia žmonėms pasijusti gerai emocine ir psichologine prasme. Nors šis tyrimas nebuvo skirtas konkrečiai seksualinei veiklai, buvo nagrinėjamas apskritai neetiškas elgesys, tačiau rezultatus tikrai galima ekstrapoliuoti ir lytiniams santykiams.
Tyrimo metu mokslininkų grupė, vadovaujama Nicole Ruedy iš Vašingtono universiteto, atliko keletą skirtingų eksperimentų. Vieno metu dvi dalyvių grupės kompiuteriu sprendė matematinius ir loginius uždavinius. Pirmoji grupė negavo jokių užuominų ar pagalbos.
Antrosios grupės dalyviai, prieš pateikdami savo atsakymą, turėjo galimybę paspausti mygtuką, kad išvystų teisingą sprendimą. Paskui jų buvo paprašyta nesinaudoti mygtuku ir spręsti uždavinius patiems be jokios pagalbos, tačiau jiems taip pat buvo pasakyta, kad už jo paspaudimą nebus baudžiama.
Patys mokslininkai galėjo matyti, kas naudojosi „teisingo atsakymo mygtuku“, kitaip tariant, kas apgaudinėjo, o kas ne. Paaiškėjo, kad net 68 procentai tyrimo dalyvių, turėjusių galimybę apgauti, ja pasinaudojo. Taigi, matome, kad susiklosčius tinkamoms sąlygoms – kai apgaudinėjimas suvokiamas kaip nusižengimas be aukų ir nėra bausmės – maždaug du trečdaliai žmonių pasirenka apgaulę.
Kito eksperimento metu tikrieji eksperimento dalyviai buvo suporuoti su aktoriais, apsimetančiais dalyviais. Tikrųjų dalyvių buvo paprašyta spręsti galvosūkius ir pažadėtas atlygis už kiekvieną per tam tikrą laiką teisingai išspręstą galvosūkį, o jų darbą vertinti patikėta antrajam tyrimo dalyviui (aktoriui). Pusę laiko aktorius tikrojo dalyvio darbą vertino teisingai, o kitą pusę laiko – akivaizdžiai gerino rezultatus, taip didindamas pirmojo asmens finansinį atlygį.
Nei vienas tikrasis tyrimo dalyvis nepranešė apie melą, o tie, kurie gavo naudos iš vertintojo nesąžiningumo, prisipažino besijaučiantys geriau už tuos, kurie to nedarė. Kitaip tariant, paaiškėjo, kad niekam nekenkiantis apgaudinėjimas sukelia malonų jausmą. Taigi, dar kartą matome, kad susiklosčius tinkamoms aplinkybėms – apgaudinėjimas suvokiamas kaip niekam nekenkiantis ir nenusimato bausmė – apgaudinėdami žmonės jaučiasi gerai, nepaisant jų moralinių ir etinių įsitikinimų.
Taigi, reziumuodami visus gautus duomenis, mokslininkai padarė išvadą, prieštaraujančią ilgalaikiam įsitikinimui, kad neetiškas elgesys daugumai žmonių sukelia blogus jausmus. Tyrimas atskleidė, kad žmonės iš tiesų gali mėgautis galimybe nebaudžiamai apgaudinėti. Juo labiau tuomet, kai jie mano, kad neetiškas elgesys niekam nekenkia.
Šio tyrimo autoriai šį teigiamo poveikio augimą pavadino „apgaudinėtojų euforija“.
Apgaudinėtojų euforija ir seksualinė neištikimybė
Nors aukščiau minėtas tyrimas tiesiogiai nenagrinėjo seksualinės ar romantinės neištikimybės, tačiau seksualinė išdavystė daugeliu atžvilgių susijusi su ištirtais apgaudinėjimo atvejais – dauguma savo sutuoktiniams ar partneriams neištikimų asmenų linkę vertinti savo elgesį kaip niekam nekenkiantį, mąstydami, kad „tai, ko nežinai, negali įskaudinti“.
Daugelio knygų apie santykius autorius, seksualinių sutrikimų gydytojas Robertas Weissas kalbėjosi su šimtais vyrų ir moterų, kurie apgaudinėjo savo tikruosius partnerius. „Girdėjau visus įsivaizduojamus racionalius paaiškinimus ir pasiteisinimus (ir keletą, iš pažiūros, esančių už vaizduotės ribų), tačiau pagrindinis pasiaiškinimas vienai ar kitaip sutelpa į sakinį „Kol jis (ar ji) nežino, koks skirtumas?“, – stebisi R. Weissas.
Kitaip tariant, beveik kiekvienas neištikimas žmogus bando įtikinti save, kad jis nieko neskaudina. Šis tikėjimas, kad niekam nedarai nieko blogo, kartu su galimybe nebaudžiamam apgaudinėti leidžia tokiems žmonėms patirti jau minėtą apgaudinėjimo euforiją.
Žinoma, iš tikrųjų seksualinė neištikimybė tikrai nėra nusikaltimas be aukų. Vyras ar žmona ir kiti šeimos nariai užgaunami dar prieš jiems tai sužinant, mat neištikimas žmogus bando emociškai atsiriboti nuo artimųjų, vengia fizinio ir emocinio kontakto su savo antrąja puse, skiria artimiesiems mažiau laiko. Be to, dangstydami savo neištikimybę tokie žmonės dažnai beprasmiškai meluoja, leidžia pinigus ir švaisto laiką, kurio neturi.
Vėliau, kai neištikimybė galiausiai paaiškėja, pasekmės būna ypač skausmingos. Tyrimo, kuriame dalyvavo už nuolat apgaudinėjančių vyrų ištekėjusios moterys, rezultatai atskleidė, kad dauguma išduotų žmonų patiria stiprų stresą ir nerimą, tai yra, simptomus, būdingus potrauminio streso sindromui.
Priežastys, kodėl apgaudinėjimas kelia euforiją
Apgaudinėtojų euforiją tyrę mokslininkai išskyrė tris pirminius būdus, kaip iš savo neetiško elgesio žmonės gauna emocinį ir psichologinį pasitenkinimą:
Apgaudinėjimas suteikia finansinę, socialinę ar kokią kitokią naudą – kilimą karjeros laiptais darbe, geresnius pažymius, pasitenkinimą kažką pranokus. Būtent tai dažniausiai ir lemia gerą savijautą.
Apgaudinėjimas sukelia didesnį autonomijos jausmą. Gebėjimas apeiti ribas apgaudinėjančiam žmogui suteikia stipresnį jausmą, kad jis kontroliuoja savo gyvenimą, dėl to jis geriau vertina patį save
Apgaudinėjimas dažnai suvokiamas kaip „kova su sistema“. Kadangi tenka suktis iš situacijos, gyvenimas gali atrodyti įdomesnis ir labiau jaudinantis, dėl ko apgaudinėjantys žmonės labiau mėgaujasi savo gyvenimu ir, vėl gi, geriau vertina patys save.
Visa tai labai susiję su seksualinės apgaulės efektu. Visų pirma, neištikimybės „nauda“ susijusi su dažnesniu (ir galbūt labiau jaudinančius) seksu, o seksualinis aktyvumas ir konkrečiai orgazmas yra viena iš maloniausių (dopaminenerginių) patirčių, kurias gali turėti žmogus be stimuliuojančių narkotikų, tokių kaip metamfetaminas ar kokainas.
Antra, monogamijos įžadų ir kitų su ilgalaike partneryste susijusių visuomenės normų apėjimas suteikia apgaudinėjančiam žmogui stipresnį savo seksualinio gyvenimo kontrolės jausmą bei pojūtį, kad tai galima būtų išplėsti ir į kitas sritis. Trečia, galimybė nebaudžiamam apgauti suteikia tam tikrą laimėjimo ir pasitenkinimo jausmą.
Dar vienas aspektas, kurį verta panagrinėti kalbant apie neištikimybės keliamą euforiją – ar tai motyvuoja tokiam elgesiui ateityje? Kitaip tariant, ar apgaudinėjimas, kai žmogus jaučiasi nesugautas ir dar patiria iš to pasitenkinimą, skatina jį ateityje dar dažniau apgaudinėti?
Tai galėtų paaiškinti tą faktą, kad seksualinei neištikimybei pasidavę žmonės labai retai taip pasielgia tik vieną kartą. Faktiškai, dauguma jų tai daro nuolat, kol pagaliau įkliūna, o neretai tai tęsia ir po to, kai būna pagaunami.
Kitaip tariant, priežastys, kodėl žmonės taip elgiasi, niekada nėra tokios banalios ir standartinės, kaip galėtų atrodyti, o seksualinės neištikimybės motyvacija yra dar sudėtingesnė, nes įsipainioja ir seksualinis aktyvumas ir emocinis intymumas. Nepaisant to, atrodo, kad gebėjimo apgauti nesučiuptam keliami geri jausmai gali būti reikšmingas skatinantis veiksnys.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
