Seksas nemiršta. Ir beveik nesikeičia. Kas yra gana keista, kadangi visa kita keičiasi. Keičiasi mitybos įpročiai: mes valgome vis labiau apdorotą maistą, vis greičiau jį gaminame. Keičiasi miegas - mes miegame vis mažiau ir vis neramiau, o nemaža dalis žmonių miega tik su tabletėmis. Keičiasi mūsų fizinis aktyvumas - mes dirbame ne fizinį darbą, vieni neišpasakytai tunkame prie televizoriaus, kiti nežmoniškai sportuojame prie treniruoklių. O seksas nesikeičia.
Tačiau šiokių tokių pokyčių vis dėlto yra. Greičiausiai jie susiję su pasikeitusia moters padėtimi visuomenėje. Ir - apie ką kalbama mažiau - su vyrų reakcija į šią pasikeitusią moters padėtį. Vyrai nepasiruošę priimti laisvo moters seksualumo, jie dangstosi sadizmu, pornografija, masturbacija, vaizdeliais tipo „moteris patiria orgazmą su sekso žaisliukais“ ir t.t.
Vyrai nerimauja ir siekia suvaldyti savo nerimą, valdydami seksą. O tiksliau, sekso vaizdavimą ir supratimą kaip kažką grynai mechaniška ir kiekybiška. Maždaug, „moteris baigia kaip vyrai“. „Jos tokios, kaip ir mes“- guodžia save vyras, žiūrėdamas į nuotrauką, kur moteris stena, kai jos vaginą „apdoroja“ galingas mechaninis prietaisas, įjungtas į rozetę.
Mes neturime galimybių tiesiogiai spręsti apie intymaus gyvenimo pokyčius. Nes tai - privatus reikalas, ir minėti tikrų klientų istorijas būtų negražu.
Todėl imkime netiesioginius ženklus. Štai pornografija ir erotinis menas. Jie nėra atrasti XX amžiuje. Jie buvo visuomet. Tačiau šiuolaikinė pornografija skiriasi nuo seno erotinio meno keliais bruožais.
Šiuolaikinė pornografija įtraukia į save kelis būtinus elementus: sadomazochizmą, hermafroditus, lesbietišką meilę, masturbaciją stebint lesbietišką meilę ir analinį seksą.
Senoji indų skulptūra irgi gausi įvairiausiomis sekso pozomis, tačiau perversijos jose nėra akcentuojamos. Kaip nėra jos akcentuojamos urvinėje tapyboje. Nei senuosiuose kinų ar arabų traktatuose nerasime šlovinamo analinio sekso arba kalbų apie orgazmo stiprumą. „Baigti” nebuvo taip svarbu, kaip buvo svarbu „mėgautis“. Todėl indų ar arabų berniukas nesakydavo: „štai padariau mergą”. Taip galima kalbėti apie prietaisą. Jis sakydavo: „ji mane išmokė meilės meno”.
Ir jei šiuolaikinis vyras didžiuodamasis sako: „kaip aš gerai baigiau”, o po to klausia moters: „ar tu baigei? Kiek kartų?” – reiškia, jis vadovaujasi ne tuo, kas yra malonu, o tuo, kas yra „pasiekimas”. Šis klausimas – „kiek kartų tu baigei?“ - giminingas anglies perdirbimo gamyklos direktoriaus klausimui: „kiek šiandien iškasėme anglies?“ Tai industrinė pasaulėžiūra, suprantate? Na, koks skirtumas, kiek jūs suvalgėte spurgų?
Jei archeologai kada nors atkas mūsų laikų video įrašus ir žurnalus, jie pamanys, kad mūsų žmonės sekso metu ištisai kankindavo vieni kitus (surišdavo, uždėdavo vienas kitam antrankius), moterys, vos paliktos vienos, imdavo viena kitą glamonėti, o foteliuose sėdintys vyrai imdavo masturbuotis.
Nesakysime, kad taip nebūna, tačiau tai nėra tiek masiškai paplitęs reiškinys, kiek jis vaizduojamas. Palikuonys labai nustebs. Tik pradėjus lytinį aktą moterys turėtų garsiai stenėti, o vyrai turėtų užbaigti ant savo partnerių veido ar kitų vietų. Ir taip būna, tačiau vargu ar didesnė dalis moterų leidžia baigti ant savo veido. Ir apskritai, kodėl porno žvaigždėms reikia taip demonstruoti savo sėklą?
Matyt, tam, kad parodytų visiems: lytinis aktas čia yra tikras, nesuvaidintas. O kam reikia tai rodyti? Tikriausiai ne tam, kad partnerė nepastotų. Juk ji gali ir tabletes gerti, ir spiralę įsidėti. Realybėje nutrauktas lytinis aktas ir jo baigimas ne vaginoje vyrus frustruoja. Tai tikrai nėra tai taip malonu - keisti seksą masturbacija. Tad kam aktoriai tai rodo? O tam, kad aplinkui daug melo. Vadinasi, daugelis moterų pagal šią logiką tik apsimeta, kad joms malonu.
Tai bent mes, vyrai, parodysime, kad baigiame iš tikrųjų. Kitaip kam įrodinėti lytinio akto tikrumą? Juk filmuose mums nerodo, kad valgomo herojaus maistas - tikras? Nerodo, kaip jam burnoje renkasi seilės ir kaip jis vaikšto į tualetą? Nes mes ir taip patikime, kad valgymas - tikras. O štai sekso detalių rodymas - tai jau tarsi reiškia kažką įrodyti... tarsi seksas kažkoks įtartinas, nes iš anksto neaišku, ar seksas buvo tikras, ar ne.
Analinis seksas – dalykas iš viso gana subtilus, nes reikalauja nepaprastai daug nuskausminančių priemonių. Pornografijoje jis vaizduojamas kaip dažnas, labai paprastas ir malonus dalykas. Realybėje jis reikštų didelį skausmą.
Apibendrinus mes matome, kad šiuolaikinis sekso vaizdavimas realybėje reikštų ne mėgavimąsi, o skausmą ir frustraciją. Nusivylimą, kitaip kalbant. Tad gal mūsų porno ir erotikos kūrėjai kaip tik ir perduoda šią žinią palikuoniams? Kad protėviai gyveno gana skausmingai ir gana dažnai nusivildavo seksu?
Žinoma, jie sąmoningai neketina šito perduoti, tačiau perduoda tai „tarp eilučių“, nesąmoningai. Kaip mes, nenorėdami išsiduoti, valdome ašaras, bet jas vis dėlto išduoda mūsų paraudusios akys ir prislopintas balsas - nenorime, o perduodame kitiems emocinę žinią - nelinksma mums.
Porno režisierius galvoja apie pinigus, tačiau nesąmoningai verčia aktorius taip elgtis, kad perduotų į ateitį mūsų kartos seksualinį nusivylimą....O tikėjimas? Gaila, bet katalikų tikėjimas rūpinasi daugiau skausmu, o ne džiaugsmu, ir seksualines problemas patys kunigai kartais sprendžia su psichoterapeutais. Šioje religijoje seksui vietos neliko.
Šiuolaikiniame seksualiniame mene ir galbūt gyvenime iš tikrųjų padaugėjo ne sekso, o nusivylimo seksu. Ir tai suteikia agresijos, nerimo, kontrolės, susirūpinimo atspalvį viskam, kas siejasi su seksu. Tiesą sakant, sieti seksą su agresija – ne vien vyrų atradimas. Kai kurios merginos taip įpranta masturbuotis stipriai glausdamos šlaunis, kad vėliau bando patirti orgazmą iš visų jėgų įsitempdamos. O tai, kad galima patirti orgazmą atsipalaidavus - joms naujiena.
Tad ką jūs siūlote?- klausia žmogus. Kiekvieną vakarą daryti autogeninę treniruotę?
Taip, būtų labai gerai. Kaip visai gera mintis būtų praktikuoti meditaciją ar kokią nors tantristinę meilę. O kad išvaikytume mitus apie tantrą, kuri iš tiesų reiškia tik gerą įsijautimą į savo kūną, reikia ne komentarus to nebandžiusiųjų skaityti, o praktikuoti tai pačiam. Tai- tiesiog būdas pereiti nuo įtemto, europietiško, neurotiško „privalau tai padaryti“ prie „mėgaujuosi ir tai stebiu“.
Labai naudinga transformacija. Nes seksas, kuriame atsiranda kažkoks tikslas, tai jau nebe seksas, o anglies išdirbio planas. Kas savaime yra geras dalykas. Europiečiai tuo ir lenkia Rytus, kad moka dirbti planingai ir tikslingai. Užtat Vakarų civilizacija ir sukūrė tiek daug protingų dėžučių – buitinių prietaisų, telefonų, kompiuterių ir automobilių - paskutiniu metu. Tačiau seksualiniame gyvenime reikia vadovautis kitokia pasaulėžiūra, reikia atsipalaiduoti, atsisakyti tikslų, ir tiesiog eiti išvien su gamta. Ir su kitu žmogumi.
Taip gali atsitikti, kad jums gamta šiandien davė geismą. O rytoj jo nebus. Jis gali ateiti neįprastu metu, o gali išnykti mėnesiui ir daugiau. Ir orgazmas gali tai būti, tai nebūti. Ir koks čia skirtumas?- aistringas darbas gali kartais išstumti kitas aistras, ir susikaupęs pyktis prieš sutuoktinį gali priversti jus nebejausti jam nieko, ir nežinia iš kur atėjęs energijos antplūdis kartu gali sugrąžinti jums norą mylėti ir mylėtis...
Gamta yra gamta, ji gyvena savo ritmais. Mes tyrinėjame gamtą, mes stebime vėjus ir audras, mes skaldome medžiagas, ląsteles ir atomus, mes lipdome iš naujo naujas medžiagas ir naujas gyvybes. Tačiau mes turime ir labai aiškiai suprasti, kad esame dar tik vaikai šiame sudėtingame pasaulyje, ir lįsti į seksualumą su grubiais vibruojančiais mechanizmais, kuriuos rodo pornografija ar eiti į lovą su pornografine pasaulėžiūra - tai bandymas pasodinti į žemę plastmasinį medelį iš „Lego“ rinkinio ir tikėtis, kad jis užaugs.
Rytų požiūris ir Rytų meilė geri tik tuo, kad moko atsimerkti, įsijausti, sustoti. Išjungti galvoje tą nuolat veikiantį radiją, kuris vadinasi „įkyrus mąstymas“. Įsijausti į partnerį, pajausti jo kūną... Ir velniop visus „kiek ir kas ką patyrė“- tai kiekvieno asmeninis reikalas.
Aha - pasakys apsidžiaugęs tantros priešininkas - ką ir reikėjo įrodyti - Rytai propaguoja individualizmą, atsiskyrimą nuo kito žmogaus ir pasaulio į save, užsidarymą... tai - egoistinis kultas.
Taip, tačiau ar negalima pasakyti to paties apie tai sakantį? Su televizoriaus pulteliu rankoje laukiančio, kada prasidės vakaras?
O tuo metu gamtoje jau bus pasimylėję keli milijardai gyvų padarų - visiškai negalvodami nei apie jokias religijas, nei apie jokius individualizmus - nes ir žodžio tokio nemoka. Tiesiog vienas kūnas suranda kitą, ir daro tai, kas patinka ir kas padeda palaikyti didelę Džiaugsmo ir Gyvybės pusiausvyrą mūsų planetoje...
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
