Olegas ir Jana susipažino konsultacijų firmoje, kur abu kartu dirbo. Iš pradžių jie bandė savo santykius slėpti, tačiau ilgai romano nuslėpti nepavyko. Nuo tos dienos, kai kolegos išsiaiškino apie jų romaną, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Komandos viduje prasidėjo įvairios užuominos, atsirado tarpusavio supratimo problemų. Viskas baigėsi tuo, kad abiem įsimylėjėliams teko išeiti iš darbo.
„Dabar mes visą laiką kartu, - tikina Olegas. - Tačiau tik laisvalaikiu. Dirbame skirtingose vietose ir taip kur kas geriau. Vis dėlto meilė darbo vietoje – tai labai subtilus žaidimas“.
Nepaisant visų povandeninių kliūčių, darbo vieta ir toliau lieka itin populiaria pažinčių vieta.
Geisti negalima uždrausti
„Kas su kuo?“ – amžina biuro virtuvėje, rūkomajame ar valgykloje vykstančių pokalbių tema, kuri slepia kur kas sudėtingesnę problemą, nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Knygos „Kupidonas darbe“ autorius Loickas Roche'as mano, kad šios temos nenagrinėti stengiasi nebent kompanijų vadovai ir personalo skyrių darbuotojai. Kai jų paklausia, ar pasitaikė įmonėje artimų (seksualinių) santykių tarp darbuotojų atvejų, dažniausiai jie atsako neigiamai, esą, „nieko panašaus pas mus nėra“.
„Nors vadovybė dešimties minučių pertrauką, skirtą rūkymui, suvokia kaip būtinybę, jiems atrodo visiškai nesuvokiama, kad tas pačias dešimt minučių darbuotojai gali skirti bučiniams ir glamonėms“, - tikina prancūzų psichologas L. Roche'as.
Portalas superjob.ru 2010 metais atliko apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad 55 procentai personalo vadovų įsitikinę, jog tarnybiniai romanai trukdo atlikti tarnybines pareigas. Tačiau dėl šio nusižengimo atleisti vieną ar abu įsimylėjėlius pasirengę vos 6 procentai vadovų.
Susitikimų vieta
Visiškai akivaizdu, kad darbas – ideali pažinčių vieta. „Darbe, kitaip nei nereiklioje namų aplinkoje, mums būtina gerai atrodyti, padoriai rengtis, būti santūriais, mandagiais ir korektiškais, – toliau komentuoja L. Roche'as. – Darbe praleidžiame didžiąją laiko dalį, bendraujame su žmonėmis, su kuriais mus sieja bendri tikslai. Visa tai, neabejotinai, suteikia galimybę užmegzti romantiškus santykius“.
„Mūsų santykiai klostėsi palaipsniui, tai truko apie pusmetį, - pasakoja 35 metų Marija. - Mes kartu praleisdavome daug laiko, kartu pietavome ir puikiai vienas kitą pažinome. Paaiškėjo, kad turime daug bendrų interesų, mūsų skoniai daugeliu atvejų sutampa. Ir nors vyrauja nuomonė, kad meilė ir darbas prastai dera, mūsų atveju asmeninis ir profesinis darbas vienas kitam netrukdo – vėlyvi dalykiniai susitikimai, dalykiniai pietūs ir vakarienės, priėmimai, seminarai... Kartais labai sunku nubrėžti ribą tarp šių dviejų pasaulių“.
Meilės vaisiai
O juk iš pradžių Marijai net mintis nešovė, kad galėtų įsimylėti savo bendradarbį. Tačiau kai tai nutiko, ji suprato, kaip puiku einant į darbą žinoti, kad netrukus sutiksi Jį. „Man šie momentai tapo papildoma motyvacija darbe“, - pripažįsta moteris.
L. Roche'as tai aiškina taip: „Artimų, ypač seksualinių, santykių atsiradimas tarp kolegų – tai būdas įkvėpti gyvybės tai erdvei, kuri mums dažnai atrodo priešiška. Tokia patirtis leidžia žmogui iš naujo pasijausti gyvu, mylimu ir deramai įvertintu“.
Tokiu atveju, ar meilės ryšiai darbe tikrai tokie pavojingi? Ar jie, priešingai, negalėtų pakelti mūsų profesinio efektyvumo? Prancūzų psichologas atidžiai išnagrinėjo šį klausimą ir padarė išvadą, kad novatoriškiausios yra tos kompanijos, kuriose meilės romanų užsimezga daugiausiai. „Kūrybinių ir seksualinių meilės protrūkių prigimtis yra ta pati“, - įsitikinęs L. Roche'as.
Apkalbos, pavydas, įtarimai
Vis dėlto L. Roche'as mano, kad meilės istorijos nėra ta prabanga, kurią galėtume sau leisti darbe. Anot psichologo, neatsargūs poelgiai gali pakenkti ir darbui, ir asmeninei reputacijai. Žinoma, niekas negali mums uždrausti kurti santykius su kolegomis darbe, tačiau tik su sąlyga, kad nuo to nekenčia darbo procesas.
Nereikia abejoti ir tuo, kad meilės ryšiai įneš tam tikrų sunkumų kasdieniniame gyvenime. „Nors mes važiuodavome į darbą viena mašina, biure laikėmės tam tikro atstumo, stengdamiesi niekuo neišsiskirti. Tačiau žmonės nėra kvailiai“, - prisimena Marija.
Tokioms poroms neišvengiamai teks susidurti su apkalbomis, ir, galbūt, netgi pavydu. Situacija tampa dar sudėtingesnė, jeigu abu įsimylėjėliai dirba vienoje komandoje. Kaip įsimylėjėliams kurti darbinius santykius, kaip užtikrinti darbo discipliną, jeigu vienas iš jų yra vadovas, o kitas pavaldinys? Ir ką daryti, jeigu jai pakeliamas atlyginimas, o jam – ne?
Dina kelerius metus dirbo reklamos agentūroje, kaip ir jos būsimas vyras. „Kai abu dirba toje pačioje kompanijoje, visada egzistuoja šališkumo rizika. Bet koks sprendimas gali būti neteisingai interpretuotas, be to, aplinkiniai stengsis nuo įsimylėjėlių laikytis atokiau. Pavyzdžiui, tapusi kompanijos vadovo žmona susidūriau su pasikeitusiu žmonių elgesiu – jie nebesielgė su manimi natūraliai. Juk šefo žmona – tai ta, kuriai niekada nesako to, ką galvoja“.
Kai baigiasi meilė
Kaip matome, tarnybinis romanas neišvengia pavojų. Karina tai patyrė savo kailiu: „Turėjau trumpą romaną su savo viršininku. Mėnesį susitikinėjome slapčia nuo visų, vėliau aš jam paprasčiausiai nusibodau, o jis padarė viską, kad aš išeičiau iš kompanijos savu noru. Štai taip per vieną akimirką netekau puikaus darbo“.
Dažniausiai darbo vietoje užsimezgę meilės romanai trunka neilgai, kartais tai būna trumpalaikės intrigos ar meilės nuotykiai be jokių perspektyvų. Tad prieš pasineriant į juos vertėtų gerai pagalvoti. Blogiausio scenarijaus atveju jums teks kiekvieną dieną žvelgti į akis buvusiajam ir kentėti arba kaltės jausmą, arba pavydą jo naujajai pasijai.
Meilė yra neįveikiama paslaptis, tačiau vieną dalyką apie ją mes puikiai žinome – ji ateina neįspėjusi. Ką daryti, jeigu ji netikėtai užgimsta tiesiog darbo vietoje? Pašnekovė Marija laikosi pagrindinės taisyklės: „Jokių užuominų apie jūsų artumą, jokių komplimentų ir supratimo ženklų. Būtina sagoti savo meilės paslaptį, nepasakoti bendradarbiams apie savo džiaugsmus ir iškilusius sunkumus“.
Dina įsitikinusi, kad būtina nustatyti aiškią ribą tarp darbo ir namų: „Jo pareigos buvo kur kas aukštesnės nei mano, todėl įsipareigojimų ratas buvo kur kas platesnis. Ir man visiškai nesinorėjo, kad darbo pasitarimai tęstųsi namuose prie vakarienės stalo“, - aiškina moteris. Ji mano, kad darbas gali paskatinti suartėjimą, tačiau kažin ar gali garantuoti santykių ilgaamžiškumą.
Vis dėlto, daugelis kūrybinių profesijų žmonių su tokia nuomonė nesutinka. Daugeliui jų nėra geresnės laisvalaikio leidimo formos, nei vakare sėdėti dviese su taure raudono vyno ir dalintis mintimis apie kokį nors naują projektą...
