Ji sako, kad mane myli, negali be manęs gyventi ir t.t., bet apie aistrą, lytinį gyvenimą nekalba, nors sako, kad nori tai pabandyti ir jai to reikia, trūksta labai, bet kai einame link to jos veide pastebiu nerimą, baimę ir kuo arčiau esame prie tikslo, tuo ji labiau bijo. Sako, kad labai skauda.
Tačiau aš abejoju. Manau, yra didesnių problemų – psichologinių. Bandžiau viską... ir gražiai kalbėtis, ir romantiškos vakarienės, ir dėmesio, manau, netrūksta, ir kelionių pridovanojau.
Kažkada ji buvo užsiminusi jog nori jaustis tvirtai žinoti, kad niekada nepaliksiu. Nusprendžiau įrodyti, kad ji - ta vienintelė, padovanojau ir žiedą. Pats bandžiau kalbėtis su psichologais, nes ji bijo apie tai kalbėtis su gydytojais su manim nedrįsta eiti.
Na, netgi man pačiam jau reikia pagalbos, nesusikaupiu darbe, užmirštu sutvarkyti savo reikalus. Padidėjęs irzlumas pyktis. Nieko nesinori daryti, na, ta prasme, įsikūriau jau antrą verslą, bet viskas stovi, kažkaip svyra rankos dirbti ir judėti į priekį.
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
JAU METAI KARTU, O JI DAR NEKALTA
Iš jūsų laiško galima spręsti, kad jūs jaučiatės įsitempęs. Ir siekiate būti labai geras. Nenuostabu: jūs tikriausiai ne kartą jautėte pyktį savo merginai, o paskutiniu metu - nusivylimą.
Šie jausmai kyla dėl prielaidos, kad jos problema atspindi jūsų santykius. Kad ne tiek jai skauda, kiek ji nori išlaikyti jus šalia, o seksas jai, atseit, atrodo kliūtis tam. Štai ji neva ir tempia laiką - kuo ilgiau nesimylėsime, tuo ilgiau išbūsime kartu. Tačiau įtarinėti ją jūs negalite, dėl to tenka imtis priešingo darbo- meilės.
Su tokiomis prielaidomis jūs galite bandyti įtikinti merginą, kad viskas jūsų santykiuose gerai. Tačiau būkime realistai. Manau, kad jūsų merginai tikrai skauda. Ir problema, žinoma, psichologinė.
Vadinasi ji „vaginizmas“, ir pasireiškia tuo, kad lytinio akto moteris negali atlikti dėl stiprios baimės ir įėjimo į makštį raumenų spazmo. Nori to mergina ar ne, bet jos „durelės“ nevalingai užsidaro prieš varpą. Ir tai nesusiję su jos meile ar nemeile jums. Tai susiję su patologiniu apsauginiu refleksu.
Palyginimui įsivaizduokite, kad jus mokina neužmerkti akių prieš į akį skrendantį objektą. Jūs labai stengiatės, tačiau refleksas lieka refleksu - jūsų akys nevalingai merkiasi. Kad to nebūtų, jums reikia nepaprastai sunkių varginančių treniruočių.
Jūs pasakysite, kad saugoti akį - tai viena, o saugoti savo makštį- kita. Kad jei ji jaustų iš jūsų pavojų, jei jos nemylėtumėte - tuomet jūs ją suprastumėte. O jūs ir mylite, ir dvejus metus pažįstami. Kodėl jai taip yra? Jums skaudu, jūs bandote įrodyti jai, kad ji jums vienintelė, tačiau problema nesisprendžia.
Pirmiausia noriu pasakyti jums, kad jūsų merginos problema - ne tame, kad ji jumis nepasitikėtų. Atvirkščiai, ji dėl to ir neįsileidžia jūsų varpos tiek metų, kad pasitiki jumis, nes žino, kad tik toks žmogus kaip jūs, galite ilgai būti su ja. Su kitu ji net ir nebandytų likti. Kitas ją mestų, o jūs - ne.
Jūs turite neribotą kantrybę ir pakantumą, o taip pat pasiruošęs ne tik jai padėti, bet ją vesti. Kaip galima nepasitikėti tokiu, kaip jūs? Tačiau ji ne todėl su jumis, kad jūs nesimylite. O todėl, kad jus vertina.
Antra, jūsų mergina nori, kad seksas įvyktų, tačiau jai neišeina. Jūs manote, kad ji bijo, jog ją paliksite. Taip gali būti. Tačiau dar didesnė baimė - skausmo, įsiskverbimo. Jūs neįvertinate, kokia stipri gali būti ši baimė.
Iš kur ji kyla? Iš patirties, kurią merginos kartais atsimena, o kartais - ne. Greičiausiai ši patirtis vaikiška. Vaikų jautrumas skausmui yra didesnis, nei suaugusiųjų žmonių. Prisiminkite, kaip vaikai reaguoja į stomatologą, skiepus, injekcijas.
Žinoma, varpa - ne grąžtas, ne skiepas ir ne injekcija. Tačiau jūsų merginos apsauginio reflekso centrai reaguoja taip, lyg vėl susidurtų su šiais nemaloniais dalykais. Jos pasąmonei makštis – ne makštis, o kažkokia kita vieta, tarkime, išeinama anga. Ir pasąmonė neklauso sąmonės, proto. Pasąmonė įsiminė ir atkartoja tik viena- apsisaugoti.
Kodėl visa tai atsigamino su jumis? Todėl, kad meilės santykiuose žmonės psichiškai regresuoja, sumažėja, suvaikėja. Ir ima reaguoti į mylimą asmenį kaip vaikas reaguoja į tėvus. Vyksta tai nesąmoningai, mums nenorint. Kokia iš čia kyla išvada?
Jūs iš tiesų šiuo metu elgiatės panašiai, kaip rūpestingas tėvelis. Jūsų merginai gera, tarsi ji atsidurtų dėmesingo, švelnaus tėvo rankose. Ar tai padeda jai pagyti? Ne, padeda tik pasitikėti jumis. O praktiniam problemos sprendimui jūsų merginai reikia ne tėvelio, ir išvis ne artimo žmogaus, o neutralaus profesionalo. To, kuris žino, kaip tvarkytis su šiomis problemomis.
Jokiu būdu nereikia klausytis buitinių patarimų ir paaiškinimų, skambančių taip: „Paspausk stipriau, ir viskas bus gerai“, arba „Vengia - reiškia tavęs nenori“. Abu posakiai- netiesioginiai jūsų ar jūsų draugės kaltinimai. Jūsų situacijai išspręsti kaltinimai tik trukdytų. Todėl reikalingas tiesiog profesionalus psichoterapinis darbas, tausojantis jūsų merginos kūną ir psichiką ir didinantis jos pasitikėjimą savimi.
Dažniausiai šį darbą atlieka seksologas. Jei tokio nėra, tuomet tiktų psichoterapeutas, kuris turėjo praktikos su panašiomis problemomis, ir taiko ne vaistus, o psichoterapines priemones: hipnozę, relaksaciją, elgesio terapiją.
Kaip atrodytų elgesio terapija jūsų atveju?
Terapija užimtų keletą susitikimų. Greičiausiai gydytojas paprašys jūsų draugės įvaldyti laipsnišką atsipalaidavimą, panaudojant savitaigą, kurios išmokys. Tuomet prašys įsivaizduoti, kaip reaguoja jos raumenys, galvojant apie lytinį aktą. Tuomet kylantį nerimą prašys malšinti savitaiga. Tai bus daroma tol, kol jūsų mergina nesijaus ramiai.
Vėlesniame etape jūsų draugę pamokys pačiai įvesti į makštį pirštą ar kokį nors kitą objektą - bet tik tiek, kiek ji gali tai daryti be baimės ir be skausmo. Visą procesą valdys ji pati vienatvėje. Paskutiniame etape ji pradės tai daryti su jumis - žingsnis po žingsnį įvedinės į save jūsų varpą. Visą procesą atliks ji pati, ir tik tuomet, kai bus tam pakankamai nusiteikusi, galėsite mylėtis. Toks kelias pasiteisina, ir daugelis moterų yra šitaip išsprendusios savo problemą.
Manau, kad šitai paaiškinusi merginai, jūs padarysite daugiausiai, kiek galima padaryti. Ir tikiu, kad ji norėtų to paties, kaip ir jūs.
Sėkmės jums.
Olegas Lapinas
Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.
