Knyga laikoma pogrindžio klasika, pagal ją 2007 m. režisierės Emiko Omori ir Wendy Blair Slick sukūrė dokumentinį filmą „Aistra ir galia: orgazmo technologija“ („Passion & Power: The Technology of Orgasm“). Knygoje kritikuojama androcentriška kultūra ir ties vyro kūnu susikoncentravusios seksualinės kultūros tironija.
Tai įžvalgi, dialektiška analizė, atskleidžianti, kad dabar seksualiniam sveikatingumui skirtos internetu ir prekybos centruose parduodamos prekės yra ne kas kita, o ta pati metodologija, kuri buvo išrasta prieš šimtą metų siekiant kontroliuoti „isterijos“ etikę įgavusį moters seksualinį geismą.
Maines knyga – tai dalis tos feministinės kritikos, kurią pasitelkiant atskleista, jog dėl patriarchalinės kultūros menkinamas moters seksualumas – ir ypač vengiama kalbėti apie moters orgazmą.
Autorė aprašo, kaip nuo Hipokrato iki Freudo ir vėliau dominavusi seksualinė ideologija rėmėsi falo tironija – pasistojusiu, orgazmišku vyriškuoju peniu. Dėl šios tironijos priimtinas vyro ejakuliacija paremtas seksualinis pasitenkinimas, o sueities tikslu laikoma penetracija, kuri, be kita ko, padeda daugintis.
Minimoje knygoje taip pat aptariama, kaip moterys priešinosi šiai tironijai. Viena iš tokio pasipriešinimo formų, turbūt kėlusia daugiausia grėsmės vyrų hegemonijai, laikyta isterija ar, tiksliau, „isterijos priepuoliai“. Amerikos psichiatrų asociacija 1952 m. išbraukė tokią diagnozę iš sutrikimų sąrašo.
Knygoje „Orgazmo technologija“ rašoma, kad nuo XIX a. antrosios pusės ir XX a. psichiatrija – vyrų dominuojama disciplina – pasitelkė įvairius metodus siekiant gydyti šį „sutrikimą“ (tarkim, manualinius, hidraulinius, mechaninius ir elektroninius prietaisus).
Pirma psichiatrai masturbuodavo moteris ranka, kol jos pasiekdavo orgazmą. Autorė pastebi, kad pirmuoju vibratoriumi imta prekiauti 1880 m., o nuo 1920 m. medikai, kovodami su „problema“, vis dažniau pasitelkdavo naujas ir nuolat tobulinamas technologijas.
Įdomiausia, kaip rašoma knygoje, tai, kad „vibratoriui tapus lengvesniu ir pigesniu prietaisu, kuriuo naudotis galima namie turint elektros ar vandens šaltinį, jis virto ne medicinos prietaisu, o asmens priežiūrai skirtu prietaisu“. Jo perorientavimas iš „asmens priežiūrai skirto prietaiso“ į „seksualinio sveikatingumo“ lentynas įvyko labai greitai.
Knygoje teigiama, kad „ilgainiui sistemiškai telktos pastangos vieną sritį, t.y. klitorį, o ne vaginą paversti daugumos moterų seksualinio pasitenkinimo epicentru, bet išlaikant androcentrišką seksualinio pasitenkinimo modelį“.
Šiomis pastangomis siekta užglaistyti konfrontaciją heteroseksualiuose lytiniuose santykiuose pakeičiant ją kalbėjimu apie abiems lytims būdingą orgazmą, tačiau paremiant tai medicinos diskursu.
* * *
Antrosios bangos feminizmas svarbus ne tik dėl kovos už socialinę ir politinę lygybę, bet ir dėl dėmesio seksualinei lygybei. Keturių moterims skirtų sekso prekių platintojų – „Good Vibrations“, „Babeland“, „We-Vibe“ ir „My Secret Luxury“ – istorijos atskleidžia, kaip viskas pasikeitė per pastaruosius keturis dešimtmečius.
Sekso prekių moterims pramotė yra „Good Vibrations“, garsi San Fransiske įsikūrusi bendrovė, neseniai minėjusi savo 36-ąsias metines. Jos įkūrėja Joani Blank konsultuoja sekso klausimais, yra terapeutė. Parduotuvę ji įsteigė 1977 m., kai moterims nebuvo galimybės įsigyti erotiškų prekių ten, kur pačios Blank žodžiais, „būtų švaru, šviesu, draugiška, feministiška ir jauku“.
Bendrovėje dirbanti seksologė ir istorikė Carol Queen puikiai prisimena, kaip 1970-aisiais atsidarė parduotuvė: „San Franciskas seksualinės revoliucijos ir gėjų laisvės metais, prieš prasidedant AIDS epidemijai, buvo pačiame įvykių sūkuryje.
„Good Vibrations“ rinka buvo išskirtinai moterys, bet ironiška, kad vos atsidarius joje iškart ėmė lankytis ir vyrai – pasirodo, daugeliui jų irgi nepatiko jau klasika tapusios lyg apšnerkšti knygynai atrodančios sekso prekių parduotuvės.“
Prisimindama seksą prieš AIDS epidemiją, Queen pasakoja: „Daugeliu prasmių bendra atmosfera be galo pakito, tačiau kai kuriais požiūriais – visai ne.“ Taip, anot jos, seksas mažiau slepiamas, esama daugiau sekso prekių parduotuvių, ŽIV epidemija atslūgo, dėl interneto lengviau rasti leidinių apie seksą bei pornografijos įrašų, vienalyčių santuokų įteisinimas vis realesnis.
„Tačiau lytinis švietimas išlieka apgailėtinas!“ – ji šūkteli. „Iš dalies dėl konservatyvumo, bet taip pat dėl nedingstančių stereotipų apie moteris, kurios apie seksą žino pernelyg daug“. Daugiausia nerimo kelia tai, kad „daugybė jaunų moterų šiandien vis dar atitrūkusios nuo savo kūnų ir nežino, kokį malonumą seksas gali suteikti ir kaip jis įgalina.“
Jai antrina Queens: „Naujausi tyrimai tik patvirtina, kad daugybę moterų kamuoja seksualinės bėdos, taip pat ir sunkumai pasiekti orgazmą, skausmas sueities metu, ir t.t.“
„Jei moteris nėra pakankamai sujaudinta, šios problemos padažnėja ir yra nuspėjamos, o jei daugybė moterų ir vyrų nesupranta klitorio vaidmens sujaudinant moterį ir orgazmo metu, neturėtume stebėtis, jog šios problemos taip išplitusios.“
1993 m., praėjus 15 metų po to, kai duris atvėrė „Good Vibrations“, dvi verslios moterys – Claire Cavanah and Rachel Venning Sietle įkūrė parduotuvę „Babeland“. Cavanah prisimena pradžią: „Buvome draugės, abi atsikraustėme į Sietlą ir norėjome įkurti verslą, bet nežinojome, ko imtis.
Vieną dieną Rachel svečiavosi mano bute ir pamatė mano turėto lubrikanto buteliuką. Jis buvo šlykštus ir Rachel ėmė erzinti mane. Ji puikiai suprato, kai pasiskundžiau, kad gavau dovanų čekį apsilankyti sekso prekių parduotuvėje ir šis buteliukas buvo geriausia, ką galėjau rasti. Ėmėme fantazuoti, kad būtų įstabu turėti sekso prekių parduotuvę ir staiga mums nušvito. Tuojau pat ėmėme kurti „Babeland“.“
Iš draugų ir artimųjų jos pasiskolino 18 tūkst. dolerių užstatui, kurio paprašė erdvę išnuomojęs savininkas, mat nenorėjo nuomoti erdvės moterims priklausančiam su seksu susijusiam verslui. Galiausiai jos atidarė 80 kvadratinių metrų dydžio parduotuvę tuomet sparčiai gentrifikuojamame Kapitolijaus kalvos rajone.
„Kaimynystėje buvo apstu gėjų, muzikantų ir įvairiausių kūrybingų žmonių. Tai buvo puiki erdvė verslo pradžiai, kurio koncepcija buvo sekso žaisliukai moterims,“ – prisimena Venning.
Buvo ypatingas laikas. „Baigėsi kultūrų karai (intensyvios homoerotinio meno cenzūros ir biudžeto lėšų menui mažinimo laikotarpis – vert. past.), prieš pornografiją protestavusios feministės atsipūtė, o tos iš mūsų, kurios buvo už sekso pramonę, kūrėme planus. Neprisimenu nė vienos vietos, kurioje buvo galima sužinoti ką esminio apie seksą. Tuomet tikrai nebuvo tokios informacijos, kurią dabar galima rasti internete,“ – pasakoja Cavanah.
Vieno Sietle leidžiamo laikraščio duomenimis, „Babeland“ apyvarta per 1998-9 m. išaugo 19 proc., o pelnas buvo 53 proc. Darbuotojų skaičius išaugo iki 30. 1999 m. jos atidarė parduotuvę Niujorke. Tam buvo skirta apie 50 000 JAV dolerių. Po to jos atidarė dar dvi parduotuves Niujorke, parduotuves Los Anžele ir San Fransiske, įsteigė pelningą parduotuvę internete.
Anot Cavanah, per du dešimtmečius seksualumas pasikeitė, ypač kalbant apie moteris. „Kalbėti apie moterų pasitenkinimą dabar normalu, nebe radikalu ar skandalinga. Jį matome populiariojoje kultūroje, televizijoje, žiniasklaidoje. Visur vis daugiau geros informacijos. Net nesitiki, kaip greitai viskas pasikeitė,“ – sako ji.
Cavanah ir Venning jų verslas neatsiejamas nuo feminizmo. „Pirmąją parduotuvę įkurti leidęs kūrybiškumas ir revoliucinis užsidegimas vis dar išlieka tarp darbuotojų Sietle. Jos yra aistringos seksualinio išsilaisvinimo ir saviraiškos šalininkės,“ – teigia Venning.
Po gana nemalonios patirties vienoje sekso prekių parduotuvėje Niujorke Stacy Rybchin įkūrė savo interneto svetainę „My Secret Luxury“. „Man ir vyrui tai turėjo būti smagi bei viliojanti patirtis, tačiau mudu jautėmės gėdingai – tikrai ne teigiama šio žodžio prasme. Žinojau, kad turi būti geresnis būdas sužinoti apie suaugusiems skirtas prekes, galinčias įskelti kibirkštį,“ – prisimena moteris.
Ji nusivylė ir internete buvusiais resursais – ištisi puslapiai buvo skirti nekokybiškiems ir pernelyg brangiai kainavusiems produktams. Ji nutarė imtis tarsi kuratoriaus vaidmens ir padėti diskriminuojamai vartotojai rasti geriausias prekes.
„Noriu, kad vyrai ir moterys sužinotų apie pasitenkinimą, noriu, kad atrastų išradingus produktus ir pirktųsi saugioje aplinkoje, kur jie jaučiasi patogiai,“ – priduria.
Rybchin įsitikinusi, kad Amerikoje seksualinė kultūra keičiasi – tą įrodo augantis E. L. James knygos „50 pilkų atspalvių“ populiarumas. Ir vis dėlto, nors žmonės atviriau kalba apie seksą, ji pastebi, kad „kai kurie vis dar labai drovisi“.
