Nemirtinga klasika tapusi Šekspyro drama „Romeo ir Džiuljeta“, Brodvėjaus miuziklas „Smuikininkas ant stogo“ ir dar daugybė filmų, knygų pasakoja apie tai, kaip įsimylėjėliai nepaklūsta tėvų valiai.
Juokaujama, kad dar neandartaliečių laikais tėvas, nesutikęs su dukros pasirinkimu, motyvuodavo, kad jaunikis ne tos genties, nepaisydamas dukros argumentų, kad jis nuovokus ir aukštas.
Nesvarbu, kokie seni ir dažni šie vaikų ir tėvų nesutarimai, kai jie paliečia asmeniškai, būna tikrai labai skausminga.
Psichologinės pagalbos specialistai pateikia keletą pavyzdžių.
„Aš nebežinau, kurios pusę palaikyti – motinos ar žmonos, - pasakoja 25-erių metų vyras, – mano mama tikisi, kad marti jos klausys taip pat, kaip ir ji klauso savo anytos, dažnai ją lankys. Mano žmona dirba visą darbo dieną ir nesupranta, kodėl mama nepradeda pietauti be jos ar pyksta, kad marti nepadeda buityje. Motina be perstojo skundžiasi, žmona verkia. Ką man daryti?“
Jaunas vyras iš Floridos rašo: „Mano žmona kilusi iš Rusijos, o aš esu lietuvis. Tėvas, kai tik pas juos apsilankome, nuolat ima kalbėti apie imigrantus. Net motina negali jo sudrausminti. Mano žmona stengiasi neparodyti, kaip jai skaudu, tačiau grįžusi namo ji priekaištauja, kad aš jo nesustabdau, tačiau aš nieko negaliu padaryti, jis nereaguoja į mano žodžius. Padėkite!
„Aš ir mano draugas norime susituokti, tačiau mes kilę iš skirtingų etninių grupių ir mūsų tėvai niekada nesutiks. Mes paslapčia draugaujame jau ketverius metus“, - rašo mergina iš Serbijos.
Įsivaizduokite, kad ir jūs, kaip šių laiškų autoriai, esate įsimylėję. Jūs žavitės asmeniu, kurį išsirinkote, ir jums atrodo, kad visi, o ypač tėvai, turi juo žavėtis. Tačiau tėvai laikosi savų tradicijų, papročių, prietarų, jų vertybės kitokios. Jie nemato, koks nuostabus yra jūsų draugas ar sutuoktinis. Jie pastebi tik tai, kas blogai, kas neatitinka jų įsitikinimų. Jūs mylite ir gerbiate savo tėvus, tačiau žavitės ir savo mylimuoju.
Šiuo atveju itin svarbu rasti bendrą kalbą. Jei dar abejojate savo jausmais, tėvų, artimųjų nepritarimas, išsakytas žodžiais ar tik numanomas, gali sugriauti jūsų santykius. Tokių tėvų atžala tarsi atsiduria aklavietėje. Partneris taip pat jaučiasi nemylimas, nenorimas, negerbiamas. Santykius tokiu atveju dažnai apkartina pyktis ir nuoskauda.
Laimei, šiais laikais esama ir ne tokių skaudžių situacijos sprendimų, kaip buvo Romeo ir Džiuljetos laikais. Dažniausiai tėvai palaipsniui susitaiko su vaikų pasirinkimu ir netgi juos palaimina. Tačiau norint to pasiekti reikia laiko ir pastangų. Stebuklo sunku tikėtis, vienkartinis pokalbis taip pat neduoda greitų rezultatų.
Ką daryti ir ko ne norint rasti bendrą susitarimą
Neatsakykite į kritiką kritika. Jūsų tėvų tradicijos, vertybės, jausmai lėmė tai,koks jūs dabar esate. Jomis vadovavosi kartų kartos, šios pažiūros - jūsų šeimos identiteto sudėtinė dalis. Negarbinga tiesiog nekreipti dėmesio į šeimos istoriją. Būkite sukalbami ir tolerantiški.
Senoji karta laikosi savo įsitikinimų, nes tai padeda jiems jaustis saugiai besikeičiančiame pasaulyje. Jų ketinimai ir norai yra geri, todėl pasistenkite surasti būdų įrodyti tėvams,kad gerbiate jų požiūrį, tradicijas, tačiau laikai keičiasi, o jūs esate globalaus pasaulio dalis, todėl neįmanoma užsidaryti tik savame rate.
Nesiginčykite su tėvais, nesiginkite, kai jie priekaištaus. Gynyba rodo, kad esate kaltas, kad kažkas yra negerai. Atsakykite į jų susirūpinimą aiškiai ir pagarbiai. Pripažinkite, kad skirtingų kultūrų asmenų santuoka yra sudėtingesnė, ją išsaugoti reikia daugiau pastangų.
Paaiškinkite, kad jus liūdina toks jų požiūris. Pasakykite, kad juos mylite ir gerbiate jų nuomonę, bet esate tvirtai apsisprendę. Ramūs įtikinantys žodžiai visada geriau veikia nei barniai ir ultimatyvus kalbėjimas.
Neslėpkite savo santykių. Slėpdamiesi duodate suprasti, kad gėdijatės savo pasirinkimo. Tiesa vis tiek išaiškės ir abiejų šeimose vyraus pyktis ir nepasitikėjimas. Įtikinkite artimuosius, kad esate linkę leistis į kompromisus dėl galimybės būti kartu. Parodykite, kad tvirtai apsisprendėte.
Neleiskite, kad jūsų partneriu būtų manipuliuojama, taip pat neleiskite jam auklėti jūsų tėvų. Aiškiai įvardykite savo motyvus. Pasakykite, kad mylite asmenį už tai, koks jis yra žmogus, ir nesvarbu, kokios jis rasės ar tautybės.
Nepalaikykite kurios nors vienos pusės – tėvų ar mylimojo. Parodykite, kad nėra kariaujančių pusių. Tai tiesiog noras pakeisti neteisingas pažiūras. Jei jūs nesutinkate su kokiu nors požiūriu, tai dar nereiškia, kad nemylite. Tai tik reiškia, kad toks požiūris netinka jūsų santykiams.
Pasaulis vis mažėja, žmonės daugiau keliauja, apsigyvena kitose šalyse, įsimyli tuos, kurie jų tėvams atrodo netinkami. Sunku visiems. Jei tėvai ir vaikai nesistengs vieni kitų suprasti, pasekmės gali būti liūdnos.
Svarbiausia žinoti, kad jeigu jūsų tėvai nepritaria jūsų pasirinkimui, jūs pirmenybę turite teikti mylimam žmogui. Jei esate tam nepasiruošę, reikėtų atvirai pasikalbėti su partneriu ir nutraukti santykius.
Tačiau tikėkimės, kad to neprireiks. Tėvai nenori, kad jų vaikai nutrauktų su jais santykius, jei jie matys, kad jūs tikrai mylite savo išrinktąjį, jie nusileis.
