Mano istorija tokia, kad aš įskaudinau savo dabar jau „ne“ merginą. Buvau bambeklis, burbeklis. Turėjau blogą įprotį ką nors vis pasakyti. Ar tai mažiau valgyk, ar tai kažkas panašaus, ar kodėl nesportuoji ir panašiai. Ir tai ją privedė iki to, kad mane paliko.
Tačiau aš ją tikrai mylėjau ir iki šiol norėčiau, kad ji sugrįžtų. Turiu visus juos kontaktus, kartais jai parašau virtualioj erdvėj... Skype, Facebookas ir panašiai. Tačiau ji arba neatrašo, arba atrašo lyg būtų svetimas žmogus ir manęs nepažinotų, kad ko čia aš lendu ir panašiai.
Gal čia geras ženklas, kad bent atrašo ar panašiai. Bet ką padaryčiau, kad ji sugrįžtų. Taip nesinori, kad ji ieškotųsi kito vaikino prieglobsčio.
Pagal ženklą esu Skorpionas, o jinai Liūtas. Sako, kad šie ženklai sunkiai sutaria, bet ar reikia viskuo tikėti? Padraugavom apie 4 metus. Visų pirma turėčiau, be abejonės, pasikeisti, bet tokiu pasakymu jos tikrai neįtikinčiau, nes žmogų įskaudinau ir sunkiai kuo jis patikės dabar. Tai štai, ką belieka daryti? Ar galite patarti bent kažkokiom mintim ar patarimais.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Keistas dalykas ta netektis. Rodos, kad neretai tik dėl jos galime pamatyti, kokie vertingi žmonės, santykiai buvo šalia mūsų. Kaip mes juos mylėjome ir kaip norėtume dar vienos progos būti su jais. Beveik neabejojame tuo, kad šį kartą būtų kitaip, kad labiau juos brangintume ir saugotume, kad tik jie nedingtų.
Visgi gali būti, jog tai yra pirminė reakcija į tai, kas vyksta. Ir santykiai nutrūksta paprastai ne dėl vieno asmens trūkumų, ar netobulumo, o dėl to, kaip juose buvo abu žmonės.
Iš to, kuo pasidalinote, galima daryti prielaidą, jog jums buvo svarbios tam tikros merginos savybės, jos išvaizda, tačiau nemokėjote apie tai kalbėtis. Tam tikras nepasitenkinimas, nepriėmimas pasireikšdavo per replikas, grubius pasisakymus, priekaištus, tačiau neleido pamatyti, kas po tuo slypi.
Pokalbis poroje yra vienas svarbiausių ir labiausiai ją jungiančių bei palaikančių aspektų. Per jį du žmonės gali dalintis tuo, kas vyksta su jais arba kaip jie jaučiasi būdami šalia.
Jūsų troškimas susigrąžinti merginą ir su ja elgtis kitaip išties gražus bei ryžtingas, tačiau pastanga būti kitokiu greičiausiai kyla dėl nerimo bei troškimo, kad ji grįžtų, o ne dėl siekio perkeisti bendrystę.
Net gavus dar vieną galimybę būti kartu, tokia jūsų būsena greičiausiai ilgainiui imtų kelti dar didesnę įtampą, nepasitenkinimą savimi, sąlygas tuo naudotis. Dėl to prieš grįžtant į santykį ar kviečiant atgal į jį sugrįžti, būtų svarbu pirmiausia inicijuoti pokalbį apie tai, kaip iš jo abu pasitraukėte.
Rašau abu, nes panašu, kad tam tikri dalykai, kuriuos leidote sau transliuoti mylimam asmeniui, buvo tapę svarbesniais už jį patį. Tai taip pat vienas iš būdų pasitraukti iš ryšio, kuris jums buvo svarbus. Žinoma, labai tikėtina, kad taip sau elgtis leidote dėl to, kad nejautėte grėsmės, jog kitas gali aiškiau ir konkrečiau nepasirinkti jūsų ir buvimo su jumis. Visgi kuomet nerimas ar baimė netekti yra elgesio motyvas, vargiai galime jame kurti konstruktyvų santykį.
Taigi šiek tiek į šalį patraukus gedėjimo jausmus, galima vis dar rūpimą asmenį kviesti pokalbiui, įvardinus tai, jog ji vis dar jums rūpi. Ir norėtumėte su ja atkurti santykį. Tačiau prieš tai išgirstant, ką ji jaučia šiuo klausimu ir ar gali su jumis apie tai kalbėtis.
Pokalbio vienas svarbiausių dalių yra klausymasis: turime dvi ausis ir vieną liežuvį... Dėl to derėtų priimti tai, ką sako mergina, ir jau toliau gyventi su jos pasirinkimu, ne tik su savo noru.
Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.
