Jauni vyrai yra apskritai seksualesni už jaunas moteris, ir moterys kartais pagal juos sprendžia apie vyrų giminę apskritai: jiems, - sako,- tik vienas galvoje. Tačiau tai, kad vyrams reikia daugiau meilės - moterims vis dar naujovė.
Tačiau vyras ir nelabai skuba įtikinti moters, kad yra reiklus meilei ir švelnumui. Kad moteris nepamanytų, jog jis nevyriškas. Pasako tik tada, kai:
Jis apskritai jaučiasi moters apleistas ir nemylimas;
kai moteris susižavi kitu;
kai moteris išeina mokytis;
kai ji išvažiuoja kur nors;
kai gimsta vaikai ir moteris jiems atiduoda savo laiką.
Taip. Tuomet vyras nuleidęs akis murma: „Man atrodo... hm... kad tu manęs... šitai... nelabai... na... supranti... myli“...
Moteriai tai būna naujiena. Ne, tai jai atrodo, kad vyras jos... nelabai. Tai ji turi teisę reikalauti, kad vyras daugiau jai švelnių žodžių sakytų, kad prisimintų vestuvių metines, kad padėtų su vaikais susitvarkyti. Tai ji jam seniausiai aukojasi! O jis - tas, kuris po darbo užsiima tik televizoriumi, žurnalu ir kompiuteriu - jis dar drįsta priekaištauti!
Moteris gali pasipiktinti. Tačiau, kadangi iš vyro lūpų pasigirdo užuomina apie jausmus, o tai tokia reta proga, tad moteris laiku sustoja. Ne, šį kartą ji nepasipiktins, o paklausys, ką vyras pasakys toliau. Vietoje kandaus: „Ir įdomu, kas gi pirmas turėtų skųstis?“- ji suvaldo save ir kiek įmanoma ramiau prašo: „Paaiškink“.
Vyras nelabai žino, ką pasakyti. Jo psichika sukurta problemoms spręsti , o ne jas aptarinėti. Jis visas nukreiptas į paprastų techninių problemų sprendimą. Todėl jis viską bando supaprastinti ir duoda žmonai trumpus telegrafinius atsakymus:
tau rūpi tik vaikai;
tu niekad manęs nemylėjai;
tu šoki pagal savo mamos dūdelę;
tave nuteikė prieš mane tavo giminė;
aš tavęs seksualiai netenkinu...
( šioje vietoje moteris bando įsiterpti: „Na, ne visada, o tik kai... „)- bet vyras tęsia:
tu esi karjeros moteris, nes Ožiaragis.
aš tau per mažai uždirbu.
Ir apskritai nieko čia nepadarysi, nes dar mano motina sakė...
Vyras kalba trumpai, tačiau tai nereiškia, jog jis padeda ant visko kryžių. Sielos gilumoje jis tikisi, kad moteris padarys stebuklą. Ji akimirksniu jį supras ir ims elgtis kitaip.
Vyrai žiūri į moteris kiek mitologiškai - kaip į sudėtingesnes, mažiau nusakomas ir nelabai valdomas būtybes. Na, panašiai kaip automechanikas žiūrėtų į servisą atvežtą skraidančią lėkštę. Todėl jis moters nesitiki labai suprasti. O tikisi iš jos stebuklo.
Kaip moteris gali į tai reaguoti?
Mes galime išskirti tris reakcijas, priklausomai nuo moters psichologinio pasiruošimo.
Dažna psichologiškai nepasiruošusi moteris reaguoja emocijomis. Ji pakelia balso toną ir išvardija visas savo aukščiau minėtas pretenzijas. Bėda ta, kad vyras iš karto nustoja ją suprasti.
Pakeltas moters balso tonas - kaltinimo ženklas - pakankamai stiprus signalas, kuris išjungtų vyro analitinį mąstymą. Jis girdi žviegiantį balsą ir nesuvokia turinio. Todėl patyrę vyrai šioje vietoje tiesiog nueina į transo būseną, užsidengia žurnalu, ir mechaniškai lygiais intervalais atsako: „Tai... taip... aha...“. Taip jis reaguotų į stiprų vėją, lietų, krušą.
Rėkianti moteris vyrui – ne pašnekovė, o gamtos stichija.
Kita galima moters reakcija - susijaudinimas. Moteris nieko nesakydama įeina į impulsyvaus veiklumo būseną. Ima judėti ratais po kambarį, žiūrėdama į visas puses. Ji laisto gėles, plauna indus, ruošia vaikams mišinuką, pataiso kreivai kabančius paveikslus ir viską tuo pat metu!
Vyras negirdėdamas pakelto balso supranta, kad jam nereikia gintis, ir nustebęs žiūri į žmonos judesius. Netrukus jam ima svaigti galva ir prasideda jūros liga. Sunkesniais atvejais jis bėga vemti į tualetą. Tuomet žmona aprimsta ir paduoda jam stiklinę vandens.
Kaip bebūtų keista, šis paprastas gestas nuramina dažną vyrą. Jei dar po to žmona jam atneša arbatos ir paguldo į lovą, murmėdama: „Tu pavargai, tu taip pavargai“,- jis užmiega kūdikio miegu. Jam daugiau nieko ir nereikėjo. Keista, bet tai tiesa. Vyro pasąmonė atpažįsta moteryje mamą.
Rūpestinga moteris vyrui ir yra mylinti moteris.
Trečia galima moters reakcija reikalauja ypatingos savidisciplinos ir ilgametės praktikos. Tinka joga, dzen- meditacija, Ošo meditacija, blogiausiu atveju - įvaldyta autogeninė treniruotė ir teatrinė savihipnozė- Stanislavskio sistema.
Kas pamiršo, priminsiu, kad pagal Stanislavskio sistemą aktorė turi ne vaidinti savo personažą, bet tapti juo iš tikrųjų. Todėl iš karto atmeskime primityvų apsimetimą ir svogūno pagalbą. Moteris įdėmiai stebi nusiminusį, murmantį apie meilę vyrą ir... po truputį ima pati nusiminti.
Ji giliai persismelkia apleisto, palikto vaiko emocija, kurią demonstruoja vyras. Ji nuleidžia akis, susigūžia ir laukia, kol ją apims saldus noras paverkti. Netrukus jos akys prisipildo ašarų. Ji ima kūkčioti, o toliau jau negali sustoti. Vyras pasimeta: jis įpratęs atremti agresiją, tačiau nežino, ką daryti su moters ašaromis.
Vyrai apskritai nežino, ką su jomis daryti. O štai moterys - nežinia iš kur, bet žino.
Pasimetęs vyras jaučia tik viena - moterį reikia kažkaip paguosti. Jis bando žmoną apkabinti - o ji atstumia jo ranką. Jis paduoda žmonai servetėlę - ji ją priima, bet pasako, kad ši netinka. Jis bando pasakyti moteriai, kad pats ją myli. Šioje vietoje moteris trumpam nustoja verkti ir paklausia: ar tikrai?
Štai čia jau prasideda pažįstama pora. Moteris, kurią reikia įtikinti savo meile - ir vyras, kuris bando tai padaryti. Scenarijus pažįstamas ir turintis gerą pabaigą - moteris galų gale tarsi tuo ir patiki. Tam kartui. Vyras būna patenkintas. Jo pasąmonė atpažino moteryje mergaitę.
Verkianti moteris vyrui - nuraminimo ieškanti mergaitė.
Tačiau, pasakysite jūs, ar tai nėra kažkokia vaidyba ir maipuliavimas? Ar nėra būdų nuoširdžiai ir atvirai pasišnekėti - apie nykstančią meilę, apie realias pretenzijas, apie tai, kas gi iš tikrųjų šioje šeimoje vyksta?
Taip, yra ir tokia, labai psichologų reklamuojama nuomonė. Tačiau ši nuomonė pagrįsta darbu su labai sutrikusiomis poromis, kurios ateina psichoterapijai. Nuoširdžiai viską išsiaiškinti čia saugiau, nei visa tai vyksta terapijos rėmuose. O namų sąlygomis, mano manymu, geriau išbandyti kitus, labiau veiksmingais ir istoriškai patikrintus būdus.
Na, o jeigu jūsų širdyje prie viso to dar gyvena tikrosios meilės angelas, jei jūs tikite ateitimi ir žinote, kad jūsų pasirinktas vyras - pasirinktas visam gyvenimui - kodėl jums apie tai vyrui nepasakius? Labai tyliai, labai trumpai, vakare, prieš užmiegant. Po arbatinį šaukštelį kartą į savaitę daug metų.
Olegas Lapinas
