Bet laikui bėgant jis pasikeitė, nustojo elgtis taip kaip anksčiau, net nustojo gert, su manim elgėsi kaip su princese, ko niekada anksčiau nedarė. Tada pamaniau, kad kažkas ne taip ir buvau teisi - radau rūbus paslėptus persirengt garaže, pradėjau imt išklotines ir radau daug numeriu vienodų, pasiskambinus sužinojau, kad moteris ir dar jo bendradarbė, tada jis kitą kortelę nusipirko, kad su ja susirašytų, ir tą radau.
Parašiau jai, kad paliktų mano draugą ramybėj, sužinojau, kad ji nėra rimta. O draugas sako, kad paranoja, nors išgėręs prisipažino, kad myli ją ir simpatiją jaučia, dar be to radau sms, kuris įstrigo visam gyvenimui: „gyvent su viena, mylėt kitą - tai sunku...“ ir čia jis sako, kad atsisveikinimo su ja sms. Kaip taip gali būti, jei jie kartu dirba ir matosi?
Manau, viskas melas, nežinau, kaip gyvent. Mirt norėjau, žemė slydo iš po kojų, žeminausi, skambinau jai, prašiau, kad nesikalbėtų su juo, neatimtų tėvo iš vaikų. Buvau išvarius jį, atrodė, kad be jo geriau bus, bet niekaip negaliu išmest iš širdies ir prašiau sugrįžt dėl šeimos.
Atrodo, jis valdo mane, atsisakiau visko, ką jis uždraudė, kad tik nepaliktų, gal kaip nors pamirš ją. Patarkit, kaip negalvot apie juos, ar kaip nustot mylėt draugą, ar patikėt, kad man paranoja, nors viskas rodo, kad teisi, nebegaliu, jaučiuos mirus tikra ta žodžio prasme... Bijau, kad jis dėl dukros su manim gyvena ir iš gailesčio.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Jūsų pasidalinime daug skausmo ir kančios, nerimo bei nemeilės sau išgyvenimo. Visa tai yra bandymo sukurti bendrystę su kitu kontekste. Kuomet mylimas žmogus toks reikalingas, kad galėtumėte patirti gydančią, saugumą suteikiančią ir leidžiančią kartu augti meilę.
Tikrai labai gaila, kad šis konkretus santykis siunčia kitokius dalykus, kurie atskleidžia judviejų silpnumus ir negalias.
Neištikimybė, ypatingai matant, kaip kitas negali jos atsisakyti, vargiai praeina be sunkių išgyvenimų, juo labiau nestokoja reikšmingų uždavinių, kuriuos turi įvykdyti pora, kad galėtų atkurti savo ryšį ir judėti toliau didesniame artume.
Kokie šie uždaviniai? Jie labai susiję su tuo, ar abu partneriai trečio žmogaus atsiradimą suvokia kaip jų bendrystės problemą ar ne.
Kaip rašo Yves Dalpe savo knygoje „Neištikimybė nėra banali“, neištikimybė dažniau užklumpa uždaras, sunkiai vienas kitą priimančias ir vienas iš kito daug reikalaujančias poras. Tai reiškia, kad šie du žmonės paprastai bendrauja apie save, o ne apie kitą. Netrūksta prašymo, reikalavimo, didelių lūkesčių vienas kitam.
Taigi atvirumas, gebėjimas bendrauti ne tik apie faktus, bet ir apie vienas kito jausmus, išgyvenimus, troškimus, nuomones, idėjas yra be galo reikšmingi ne tik bandant atrasti atraminius taškus, susidūrus su neištikimybės pavojumi, bet ir tai patiriant.
Neištikimybės faktas kalba apie tai, jog poros laukia ilgas kelias vienas kito link. Būtų nuostabu, jei jis prasidėtų nuo nuklydusiojo gailesčio, jog jo elgesys, pasirinkimas įskaudino kitą; jo didelių pastangų atsisakyti išorinio ryšio ir visomis išgalėmis atkurti pasitikėjimą bei tvirto pasiryžimo išsiaiškinti neištikimybės priežastis. Iš situacijos nupasakojimo, kol kas nepanašu, kad jūsų draugas galėtų išpildyti paminėtas sąlygas, dėl to tai, apie ką galiu rašyti, yra jūsų pačios pozicija ir pasirinkimas, kaip būti šioje situacijoje.
Tikrai nereikia daug stengtis, kad būtų suprastas jūsų skausmas dėl to, ką tenka išgyventi. Tačiau jei nepavyks išlipti iš savęs gailėjimosi būsenos, ji destruktyviai veiks ne tik santykį su draugu, bet ir jūsų pačios ryšį su savimi.
Vienas veiksmingiausių būdų, padedančių atsikratyti savo vien tik kaip nuskriaustosios vaidmens, yra priėmimas, kad neištikimybė yra ne tik konkretaus asmens, bet ir santykių problema. Tai gali sukelti pyktį ir neteisybės jausmą, kad be to, jog esate apgauta, dar turite ir prisiimti dalį atsakomybės. Visgi nenugalėjus šios, kad ir natūralios reakcijos, vargiai galite ko nors tikėtis iš savo santykio su mylimu žmogumi.
Žinoma, tai, kad jūsų ryšys išgyveno sunkumus, kitam nesuteikia teisės svetimauti. Jūsų draugas vietoj to, kad įvardintų savo nepasitenkinimą tarp jūsų esančia bendryste, pasirinko veiksmus, kurie jam asmeniškai padeda išvengti sunkumų. Tačiau supratimas, kad neištikimybė atsiranda esant spragoms santykyje tarp partnerių, padidina galimybę jas sumažinti. Taigi jūsų kelias bendrystės link gali būti ne tik laukimas, ar reikalavimas, kad kitas liautųsi elgęsis destruktyviai ir jus skaudinęs, o kvietimas pokalbiui apie tai, kas vyksta jūsų poroje ir su kiekvienu iš jūsų.
Tai tikrai labai nelengvas dalykas. Pirmiausia jis reikalauja didelio atvirumo sau. Atvirumo apie tai, kokius jausmus jums sukelia žinojimas, jog mylimas vyras bendrauja su kita moterimi. Pyktį?
Liūdesį? Nesaugumą? Apleidimo jausmą? Nusivylimą? Nepasitikėjimą savimi ir kitais? Gerų patirčių sugriovimą? Jausmą, jog esate niekam nereikalinga? Kito begalinę svarbą savo gyvenime?
Kad būtų lengviau atpažinti, ką išties jaučiate, stenkitės galvoti ne apie tai, ką kitas padarė, bet kas tame elgesyje sukėlė jums skausmą? Mąstykite pirmuoju asmeniu. Pabandykite visas savo mintis pradėti žodžiu „aš“.
Kalbėdama apie save, galėsite išvengti kaltinimo ir siekimo, kad kitas išspręstų esamą sunkumą. Tai nereiškia, kad draugas turėtų būti išteisinamas. Visgi tai yra pasirinkimas nekaltinti, nesmerkti ir netgi pabandyti išgirsti kokių jausmų, nuoskaudų vedamas partneris padarė pasirinkimą kurti ryšį kita su moterimi. Ką tas duoda?
Taip jau yra, kad bandymai parodyti kito kaltę pasiekia tik tiek, kad „kaltasis“ ima ieškoti pasiteisinimų, apsigynimo būdų, kaltės ieškojimo kitame. Kuomet kalbėsite apie tai, kaip jaučiatės jūs, kokius tikruosius jausmus sukelia patiriama išdavystė, partneris galės aiškiau pamatyti, kaip jaučiatės jo išdavystės akivaizdoje.
Ėjimas į artimą santykį, bandymas inicijuoti temą apie tai, kas įvyko jūsų ryšyje, kad prireikė kito žmogaus, mokymasis kalbėti apie save, o ne apie tai, ką turi padaryti kitas ar koks jis niekam tikęs, nejautrus ir panašiai, yra viena grįžimo į bendrystę kryptis.
Ne mažiau svarbus dalykas yra ir jūsų pačios asmenybė. Panašu, kad šiuo metu jūsų gerovė yra kito asmens rankose. Esate pasiruošusi padaryti bet ką, atsisakyti bet ko, kad tik draugas liktų su jumis. Visgi tuo pačiu kyla kitas prieštaringas jausmas, ar tik jis nepasilieka iš gailesčio? Tai yra natūralus prieštaravimas, kuomet nerimas ir norai yra persipynę ir apjuosti baime netekti.
Tokia jūsų pozicija vėlgi vargiai gali pasiekti norimą bendrumą. Jūsų savęs atsisakymas tikėtina duoda ženklą, kad kitas žmogus gali būti saugus. Kad ir ką jis darytų, jūs kankinatės, bet be jo negalite. Kita vertus, pajutimas, kad esi kitam gyvybiškai reikalingas, gali sukelti ir baimę tapti atsakingu už kito būseną, kas skatina atsiriboti. Taigi toks atsidavimas ar sąlygų vykdymas, kad tik būtumėte nepalikta, vargu ar gali padėti artėti ir kurti vertingą santykį.
Be to, kad verta atpažinti tikruosius savo jausmus, išgyvenimus ir artėti prie bendravimo apie tai, kas vyksta jūsų poroje, derėtų pasirūpinti ir savimi. Tai yra savo kaip moters, asmens stiprinimu. Savo vertės pajautimu nepriklausimai nuo to, kad kitas jos nemato ir nepriima.
Svarbu, kad atsigręžtumėte į savo kūną, jausmus, mintis. Pomėgius ir kasdienybę. Paklaustumėte savęs, ar tikrai norite atiduoti savo būvimą žmogui, kuris negali apsispręsti ir pasirinkti.
Tai nereiškia, jog siūlau jums visai nutraukti santykį. Pasirūpinti savimi ir pajusti savo ribas, kaip jūs pati norite būti tame, kas įvyko, galima ir be to. Kalbu labiau apie vidinį atsiskyrimą nuo partnerio, kad galėtumėte kaip atskiras asmuo pažvelgti į užklupusią silpnybę.
Šį kelią nėra lengva nueiti vienai, dėl to, jei turite galimybę, tikrai drąsinčiau pasinaudoti psichologo ar dvasininko pagalba. Šiuo metu yra nemažai įvairių grupių, kurios padeda atpažinti savo jėgas ir silpnybes per tokias priemones kaip šokis, dailė, vaidinimas.
Vargiai įmanoma priversti kitą asmenį žengti reikiamus žingsnius ar kaip nors sukurti jo motyvaciją likti ir stengtis. Tačiau tai, ką galite - pažvelgti, kas visame tame sunkume yra jūsų dalis. Stiprinti save ir bandyti kviesti partnerį bendram šio sunkumo sprendimui, kuriame abu turite savo indelius, išgyvenimus, interpretacijas, galimybes ir sąlygas.
Stiprybės Jums
Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt
