Man 32. Susipažinau su 29 metų vaikinu. Intensyviai susitikinėjome kasdien savaitę. Tada permiegojome (jo iniciatyva, ne mano - esą savaitė — jau ir taip labai ilgai). Buvau ilgai nesimylėjusi, neturiu su vyrais didelės patirties, todėl mūsų pirmas kartas buvo šiaip sau, be to, tiesiog susispazmavau dėl to, kad tai jis "privertė" mane permiegoti su juo man dar to nenorint.
Nepajaučiau jokių drugelių pilve nei jam mane bučiuojat, nei t.t. Jis buvo supratingas ir mane suprato. Pasikalbėjome. Nutarėme, kad tai - ne pasaulio pabaiga ir aš visko išmoksiu. Akimirką tuo tikėjau ir pati. Tas žmogus man patinka - kažkaip nepaaiškinamai gera man su juo.
Bendraujam (bent jau kol jums rašau šį laišką…) toliau. Jaučiu jo spaudimą mylėtis, jo spaudimą ką ir kaip reikėtų susitvarkyti, nes "visos taip daro" (tai nereiškia, kad aš nieko nesu pasidariusi ir iki šiol iš jokio vaikino dėl to neturėjau pastabų).
Kai susitikome po dviejų dienų nesimatymo, jis gerokai susinervino sužinojęs, kad "dar nieko nesusitvarkiau". Akimirksniu tapo aišku - sekso nebus. Po kiek laiko pradėjom bučiuotis, glamonėtis, bet kai jis paprašė pabučiuoti jo spenelius - vėl susispazmavau. Tiesiog negaliu padaryti elementaraus veiksmo - ausyse kala jo (kaip man atrodo) ta jo skuba, jo spaudimas mylėtis.
Susispazmuoti puikiai padeda ir jo išvakarėse (jis šnekus po permiegojimo praėjus dienai kitai) pasakyti žodžiai, įsižiebus diskusijai, jog man savaitė bendravimo iki sekso buvo per mažai, esą jį apgaudinėjau, nepasisakiusi apie savo (ne)patirtį, esą norėjau "tempti gumą" ir juo manipuliuoti, esą keista, kad 32 metų moteris nenori sekso (tai netiesa, sekso noriu) per pirmą/antrą pasimatymą ir apskritai, koks tada normalus vyras norėtų su manimi būti?!
Prieš tai 4 metus buvau su žmogumi. Seksas buvo šiaip sau - jaučiau, kad jis manęs nemyli ir net negerbia, todėl neretai sekse susispazmuodavau - jis mane paimdavo, bet tai ir viskas. Be to, turėjo erekcijos problemų.
Po jo turėjau trumpalaikius santykius, kuriuose taip pat negalėjau imtis iniciatyvos (vėlgi - permiegojom per greit ir aišku, jo iniciatyva. Meilužis jis buvo puikus - skraidžiau devintam danguje, nors orgazmo ir nepatyriau).
Nesu niekada dariusi oralinio. Orgazmą esu pasiekusi gal tik kartą. Tuometinio vaikino (jo kūno) nebijojau bučiuoti, nors buvau jauna ir patirties turėjau mažai.
Esu turėjusi gal vienos nakties nuotykį su pažįstamu vaikinu, kurio kunilingas mane tikrai sujaudino.
Padėkite prašau, nesuprantu, kas man yra??? Ar esu frigidiška? Kodėl susispazmuoju ir negaliu imtis iniciatyvos lovoje? Negaliu bučiuoti viso vaikino kūno. Dėl bėgančių metų jaučiu tik diskomfortą - kuris vyras nenustebs, kai 32 metų moters patirtis lovoje lygi nuliui? Todėl gaunasi užburtas ratas: vyrai nori mylėtis - aš bijau juos nuvilti -> aš stabdau -> susispazmuoju, kai jie mane vis dėlto įsitempia į lovą = seksas blogas.
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
APIE GERĄ IR BLOGĄ SEKSĄ
Nemanau, kad esate frigidiška. Panašu, kad esate normali moteris, kurianti savo seksualinį gyvenimą. O kūryba - tai nuolatiniai bandymai, eskizai, grįžimas atgal, perdarymai iš naujo. Juolab jūs nesate kažkokios elitinės sekso akademijos studentė. Jūs neatsidavusi sekso meistriškumui, o tiesiog gyvenate trisdešimtmetės moters gyvenimą, t.y. tuo pat metu sprendžiate aibę kitokių klausimų: savo tapatumo, profesinių, finansinių, santykių, intymumo. Štai su intymumu matyt, ir susijęs jūsų „susispazmavimas“. Ką jis reiškia?
Jūs ne šiaip nežinia kodėl „susispazmuojate“. O iš tiesų sakote „ne“ savo kūno pagalba. Šis „ne“ greičiausiai yra susijęs su intymumo siekiu ir baime. Seksas čia - tik intymumo dalis, pažadas, vilionė. Kodėl seksas vilioja žmones? Dėl orgazmo? Orgazmą galima pasiekti ir pačiam. Ne, seksas vilioja mus tuo, kad mes galime suteikti ir sau, ir savo partnerei malonumą, suartėti, bent pusvalandžiui pasijausti vienu kūnu, atsipalaiduoti, nusimesti kaukes, tapti spontaniškais, džiaugsmingais, nuoširdžiais - visa tai ir vadinasi intymumu. Jei intymumo nėra, seksas tampa mechaniškas.
Taip mylisi gyvūnai- be aistros, labai greitai, tik giminės pratęsimui. Nemaža dalis moterų, negalvojančių gimdyti, tokio sekso vengia, o jei prisideda dar papildomi faktoriai: mėnesinių ciklo diena, nuovargis, skubėjimas, emocinis spaudimas - moteris tiesiog „susipazmuoja“ arba pasako „ne“ žodžiais. Ir jei tokių žodžių jūs bijote - pasakote „ne“ savo kūno kalba.
Jūs nekaltintumėte frigidiškumu gėlės, kuri suskleidžia savo žiedlapius leidžiantis saulei? Ne? O kodėl?
O todėl, kad jūs žinote: visos gėlės susiskleidžia naktį. Tai normalu. Tad kodėl jūs kaltinate save frigidiškumu? Jūs darote tai, ką daro visos moterys tokiomis aplinkybėmis. Išskyrus galbūt tas, kurios daro tai už pinigus. Jums reikia ne spaudimo, ne kažkokių specialių glamonių. Jums reikia saulės, kuri žmogui yra meilė, artumas, pagarba, susidomėjimas, žaidybinė nuotaika, aistra, nusiteikimas. Jei to nėra - nėra saulės, ir jūs turite teisę susiskleisti.
O tam, kad jus atsiskleistumėte, reikia jus užkariauti, reikia pelnyti jūsų palankumą, reikia jus suprasti, įminti, atskleisti. Reikia, kad jūs užsivestumėte iš vidaus. Reikia duoti jums daug laiko. Ir per tą laiką pamiršti apie seksą, bet nepamiršti apie jus.
Ką gi daro jūsų draugas?
Jis padarė iš sekso kažką, kas siejasi su skubėjimu, su pastanga, su siekiu jus patenkinti, netgi su kažkokiu mokymusi. Ir eina jis į jus ne su susidomėjimu, o su visai kitais žodžiais: „normali moteris“, „nenormali moteris“, „tu turėtum išmokti“, „aš tau daviau laiko“, „nieko, aš palauksiu“, „greičiau“. Tokie žodžiai, jūsų pastebėjimu, rodo nepagarbą ir nesupratimą.
Jūsų draugas aiškiai sėmėsi savo žinių apie moters seksualumą iš kai kurių šaltinių:
pornografijos – čia moterys nuolat pasiruošusios padaryti oralinį seksą, o po greitai įsileisti į save vyro varpą ir mylėtis nuolat stenant;
vienos - kitos labai aistringos atsitiktinės pažįstamos (su kuria paskui nebesusitikdavo);
savo fantazijų ir lūkesčių suvilioti bet kurią moterį, kuri iš tikrųjų ar imituodama parodytų, kad lengvai nuo jo susijaudina ir patiria beprotišką orgazmą: „O, tu- nuostabus!”;
reklamos ir meno kūrinių, nuolat duodančių užuominų apie aistrą, seksualumą, fantastiškus meilužius ir meilužes, populiarių straipsnių apie sekso svarbą ir įvairių meilužių palyginimus.
Panašu, kad žinių apie realios moters - t.y. jūsų - seksualumą jūsų draugui ir nereikia: juk jis puikiai žino, kas yra normali moteris, o kas - frigidiška. Tad kam jam vargti su jumis, kam ieškoti rakto, kuris atrakintų jūsų paslaptis? Paprasčiau paaiškinti jums, kad jūs turite paskubėti ir „viską išmokti“ per vieną- kitą savaitę. Tai labai paprastas sprendimas - jei moteris tau neatsiskleidė, nejaučia noro su tavimi mylėtis - reiškia, ji nenormali.
Bet kodėl jūs tikite tuo? Kokiu pagrindu jūs vadinate save šalta moterimi? Jūs išvardijote įvairias pažintis, kurių tarpe buvo ir jus sujaudinusių vaikinų, ir jūsų nesujaudinusių, ir „šiaip sau“. Tai visai normali normalios moters, neturinčios ilgalaikio partnerio ar vyro, seksualinių potyrių istorija. O kokios istorijos jūs norėtumėte, galima spėti: ilgalaikės, t.y. istorijos, kurioje būtų ne „geras“ ar „blogas“ seksas, o būtų intymumas. Taip, mes vėl grįžtame prie jo.
Intymumo žmonės siekia, mes jau tai žinome, tačiau intymumo mes taip pat ir bijome - ir šitai mes ne visuomet prisimename. Kodėl mes jo bijome?
Intymumas gali reikšti per didelį prisirišimą, po kurio seka skausmas: juk gali būti, kad aš prisirišiu, o jis nutols, paliks, pašieps, išduos su kita. Ne, geriau pačiai nutolti! Tuomet geriau susikoncentruoti vėl į „blogą“ ar „gerą“ seksą ir greitai išsiskirti kokia nors dingstimi.
Tačiau išsiskyrus pasidaro vieniša ir nyku - tuomet traukia vėl su kuo nors suartėti. Bet suartėjant vėl darosi baisu - o jei pamilsiu, atsiskleisiu, o mane vėl įskaudins? Ne, atgal, kol nė vėlu - pasislėpsime už flirto, žaidimo, juokelių. Nejausime nieko, mylėsimės mechaniškai ir stebėsime: šitas - geras meilužis, anas - blogas. O štai tas - vidutiniškas.
Ir vėl intymumas dingsta.
Taip ir vaikštome pirmyn - atgal. Ir vaikščiosime daug metų šventai įsitikinę, kad ne intymume čia bėda, o sekso kokybėje.
Jūs rašote apie sekso kokybę, žvelgdama į seksą ne per savo poreikių prizmę, ne per saulę, kurios reikia gėlėms, o per reikalavimus, kokia turėtų būti moteris. Jei jūs pripažįstate, kad šie reikalavimai absurdiški, tiesiog taip ir pasakykite sau pačiai ir savo draugui. Ir palikite jį spręsti, ko reikia realiai moteriai.
Pati gi jūs ir taip esate reali, džiaukitės tuo ir gerbkite save. O sujungusi save su žmogumi, kuris irgi moka gerbti save ir jus, jums netrukus atsirastų normalūs reguliarūs intymūs santykiai. Dėl ko jūs pamirštumėte, kad yra gera ir bloga. Nes seksas – vienas iš tų dalykų, kurie yra anapus gėrio ir blogio.
Sėkmės jums.
Olegas Lapinas
*****************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
