Yra nemažai buities dalykų, dėl kurių turime skirtingus poreikius, bet juk tai kiekvienos bendruomenės rūpestis - susiderinti. Ir tas gebėjimas kalbėtis... šiuo atveju veiksmingas tik konkrečiai situacijai išspręsti. Tikriausiai galėčiau įvardyti, kad įniršis pasireiškia iš nenumaldomo troškimo pakeisti vyrą. Kartais sukyla sunkiai apsakomas net fizinis noras jį suvaldyti ir kartu bejėgiškumas ir pasibjaurėjimas savimi, gėda, kad negaliu priimti jo tokio, koks yra.
Kai susituokėme, įvyko šis tas man netikėto: pradėjo stipriai išsiskirti mūsų požiūriai į visus man pamatinius dalykus: tikėjimą, pilietiškumą, vaikų auginimą, finansų tvarkymą, laisvalaikį. Atrodo, prieš vestuves daug kalbėjom, planavom, derinom, o iš tiesų tiesiog tuokėmės jauni ir pačiame sąmoningo brendimo įkarštyje.
Man nekyla klausimas, ar tai vis dar tas žmogus, su kuriuo noriu nugyventi gyvenimą, tiesiog sutikusi gyventi, pasirašiau po vienokiom sąlygom, o jos ėmė ir pasikeitė. Ir dabar neišeina priimti vyro. Jaučiuosi turinti kur kas mažiau pagarbos jam nei jis man. Iki pažaliavimo noriu jį keisti, tik, deja, ne sąmoningai. Nes sąmoningai ir priimu, ir susitaikau, ir kartu pusiausvyrai palaikyti keliu savo sąlygas. Tik iš kur žinoti, kiek ir kokių sąlygų turiu iškelti, kad galėčiau kvėpuoti pati, bet ir vyras. Tai kaip ten galima numaldyti norą keisti kitą?
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Taip ir norisi pradėti dėkojimu už šį laišką ir už sąmoningo ieškojimo, kaip mylėti pasirinktą žmogų, liudijimą. Panašu, jog turite daug vidinių jėgų ne tik pripažinti ir priimti sunkumą kylantį buvime su sutuoktiniu, bet ir esate atvira siekimui leisti būti kitam savimi. Jums rūpi ne tik jūsų pačios gerovė, bet ir kito erdvė, kurios nesinori uždusinti, o tai jau didelis darbas. Kaip keliauti toliau?
Atliepiant į tą klausimą, kaip numaldyti norą keisti kitą, atsiranda kelios temos. Sunku pasakyti, kuri iš kurios kyla ir atlieka vedančiosios vaidmenį, tačiau atrodytų, jog jos gali įnešti naujų minčių. Pradėti norėtųsi nuo pačios pradžios – jūsų pasirinkimo. Jūs pati labai gražiai įvardinote du dalykus: „sutikusi gyventi, pasirašiau po vienokiom sąlygom, o jos ėmė ir pasikeitė“ ir „tuokėmės jauni ir pačiame sąmoningo brendimo įkarštyje“. Į tai ateina žaibiška reakcija, vargu ar yra bent viena sutuoktinių pora, kurie išliko tokie, kokie buvo vestuvių dieną.
Paprastai žmonės tuokiasi jauni, neturėję rimtų įsipareigojimų. Pats santuokinis gyvenimas, vaikų gimimas, auginimas, savarankiškumo iššūkiai, įvairios patirtys du žmones toliau augina. Ir nenuostabu, kad ilgainiui pradeda atrodyti, jog šalia yra visai kitas žmogus, ypatingai jei tas brendimas vyko skirtingose erdvėse ir skirtingomis kryptimis bei tempais.
Taigi judviejų pasikeitimai buvo neišvengiami, ir greičiausiai blogis ne pačiuose skirtumuose, o tai, jog jūsų mintyse gyva vizija, koks turėtų šalia jūsų būti vyras, leidžiantis jums jaustis vertinga moterimi.
Santuoka, ypatingai ilgametė, kaip jokia kita erdvė išsklaido iliuziją, kad du žmonės yra viena. Ir niekas nė neprisiekinėtų vestuvių dieną ištikimybę, jei ji būtų paprastas dalykas. Išlikti ištikimai savo besikeičiančiam sutuoktiniui, ne visada atitinkančiam svajonių vyro vaidmenį. Gaila, kad nepaminėjote, kiek laiko esate susituokę, tačiau panašu, jog pakankamai, kad pamatytumėte vienas kitą ir tai, jog esate skirtingi.
Tačiau skirtingumai patys savaime yra didelė dovana sutuoktiniams, jei jiems leidžiama būti. Vienoje laidoje klausiausi poros liudijimo apie skirtingumus ir sugyvenimą su jais. Viena iš ten perduodamų žinių buvo apie tai, jog kitas yra atskiras nuo mūsų ir turintis kitokį santykį su pasauliu, esantis ypatingas ir be galo reikalingas jo elementas. Ir mums būnant šalia neįmanoma panirti į tą kito asmens, net ir mūsų sutuoktinio ir jį supančios erdvės, paslaptį. Belieka patikėti, jog ji tokia turi būti.
Klausiate, kaip priimti savo sutuoktinį ir gerbti jį, tokį per daug skirtingą nei jūs. Tiesiog tai daryti. Nėra nieko stebuklingo ar antgamtiško. Kaip tik kiekvieną dieną bandyti pamatyti kitą žmogų kaip jums nepriklausantį ir patikėti, kad jis toks turi būti. Jog jis turi savo buvimo būdą, savo tikėjimą, savo požiūrį, nes toks yra jo kelias. Dar svarbiau bandyti pamatyti tai, kas jame džiugina, o ne kas liūdina. Nepamiršti ir to, kad kituose dažniausiai stringa tie dalykai, kurių nenorime matyti savyje, bet įtariame juos turintys ir būtų daug lengviau, jog kito trūkumai nebadytų akių mums patiems.
Svarbu atpažinti ir tai, ko iš tikro siekiate bandydama perkeisti, sukontroliuoti savo sutuoktinį. Ar toks, koks jis yra dabar neleidžia jums jaustis mylimai, nepadeda augti taip kaip jūs norėtumėte, trukdo jūsų savęs priėmimui? Gal būt yra kokie nors kiti aspektai, kurie neleidžia pamatyti, jog kitas gali būti kitoks nei jūs, tačiau vis vien vertingas.
Dar vienas dalykas, į kurį vertėtų atsisukti, tai į save. Paklausti, ką reiškia būti jūsų vyru. Vienas su kitu sutuoktiniai būna taip, tarsi juos sietų nematomos gijos. Jei vienas tą giją tempia, kitas iš karto priverstas judėti, trauktis, sustingti, gintis, artėti, priešintis, kovoti... Kiek leidžiate kitam valdyti situaciją? Neretai mūsų sutuoktiniai yra tokie, nes mes esame šalia jų. Nes mes jiems sukuriame tokias buvimo sąlygas. Tai yra abipusis vienas kito veikimas. Ir jei jums norisi sutuoktinį matyti kitokį, didelė tikimybė, kad kitokia turėtumėte būti ir jūs.
Vienas iš partnerių uždavinių padėti vienas kitam augti. Kartais ta pagalba reiškia atsitraukimą ir tiesiog patikėjimą, kad kitas tai gali. Kitaip, bet gali. Kartais tai yra aiškių savo ribų nubrėžimas. Svarbiausia yra vidinė intencija. Kuomet noras priimti kitą asmenį kaip vertingą atsiras viduje, formos ateis savaime.
Kaip tai padaryti vidiniu dalyku: žvelgti į kitą kaip į turintį savo santykį su pasauliu, kuriame esate tik viena iš dalių. Labai svarbi, tačiau ne vienintelė dalis. Ir priimti kitą kaip dovaną. Ir viską, ką gaunate iš jo, kaip leidimą juo grožėtis, gėrėtis, bet ne savintis.
Kito asmens priėmimui labai padeda jo vidinio pasaulio pažinimas, kuris neretai įvyksta įvairių grupių, seminarų, mokymų skirtų poroms metu.
Stiprybės
Vaida
Rekomenduojamos organizacijos:
1. Lietuvos šeimos centras., Kaune.
2. Vilniaus arkivyskupijos šeimos centras.
3. Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centras. Nuo rudens galima dalyvauti sutuoktiniams skirtoje programoje “Šeimų klubas. Darna”.
4. Šeimos santykių institutas, Kaune.
***************************************************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
