Net ir gimtadienio proga dovanas įteikiu paprastai, o ne pateikiu kaip kokios staigmenos. Užtat vyras visada rasdavo, randa ir ras kuo nustebinti mane... Ir nesvarbu, ar tai yra ypatinga proga, ar tai tik paprasta diena. Staigmenų buvo daug, o kadangi ne viena yra įstrigusi galvoje, sunku būtų išskirti vieną kaip įsimintiniausią...

...niekada nepamiršiu, kai nuo vyro dovanų gavau gitarą ir nesvarbu, kad ja groti iki šiol nemoku, tačiau turėjau tokią užgaidą, o vyras pasirūpino jos įgyvendinimu... Buvo Kalėdos ir po eglute radau miniatiūrinę dėžutę, kurioje buvo ne tik sudėtos, bet dar ir po dėžutės dugnu užslėptos sukarpytos raidės, iš kurių turėjau sudėlioti žodžius. Šiaip ne taip surinkau du žodžius DOVANA AUTOMOBILYJE. Įsikibus vyrui į parankę, nustriksėjau link mašiniuko... Kiek aš ten vargau naršydama automobilio saloną – nieko! Vyras tramdė juoką:) Po kiek laiko sumąsčiau įlįsti į bagažinę, kurioje ir radau išsvajotąją gitarą...

...nepamiršiu, kai per Moters dieną kartu su bendradarbėm vežė namo po darbo vakarėlio ir kiekvienai įteikė po tulpę. Tiesa, jaučiausi kiek nuvertinta, nes irgi gavau vieną, tačiau kaip ir kitos bendrakeleivės buvau sužavėta vyro galantiškumu... Pasiekus paskutinę namų stotelę, mano nuostabai vyras iš bagažinės ištraukė visą glėbį tulpių...

...studijų laikais kartą nustebau pašto dėžutėj radusi į mane veidu nukreiptą pliušinį ežiuką... Ar automobilio priekiniam stikle įspraustą pingviną. O kaipgi tie saldumynai, kurie kaskart būdavo paslėpti mano drabužiuose. Pirmieji jo iškepti man kibinai (ir nesvarbu, kad jų valgyt nebuvo įmanoma :) - nepyk, Artūrai. O dar kai atvykdavo visuomeniniu transportu į kitą miesto galą žiemą iš pačio ryto tam, kad mane palydėtų iki mokslų...

...aš visad stebėdavausi jo gabumu mane surasti bet kur ir bet kada, be jokio interneto bei sms žinučių ar skambučių pagalbos. Tik eini Vilniaus senamiesčiu ir nesupranti, iš kur jo siluetas išnyra...

...net ir tada, kai jo valia mes buvome išsiskyrę, jis mane sekdavo, stebėdavo ir prieidavo sakydamas, kad netyčia sutiko, o gimtadienio proga turėjo drąsos iš ryto stovėti už durų su rožėm glėby, nepaisant to, kad jau užsitraukė ir mano, ir aplinkinių rūstybę... Net tada, kai buvome išsiskyrę, jis mane vis dar stebindavo...

Ir, mielieji, tai tik maža kruopelytė visų jo staigmenų!

Nepaisant visko šiandien aš džiaugiuosi, kad išsipildė vyro žodžiai, kuriuos jis man rašė dar būnant mums nupiepusiais paaugliais. Tai buvo laiškas berniuko, kuris išdėstė viską, kas buvo jo įsimylėjusioj širdutėj... Šis laiškas iki šiol sukelia man aibę sentimentų ir spaudžia ne vieną ašarą, todėl....

...“Artūrai, nepaisant to, kad esu toks paršiukas, neturintis tokios kūrybinės gyslelės kaip tu, bet aš tau visada būsiu dėkinga už tai, kad tu ESI, kad tu esi SU MANIMI... Myliu tave labiau už labiausiai!”

Tavo Kristina



Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją