Jei aš grįžtu po darbo pavargusi, mane pykina ir norisi tik atsigulti ir užmigti, kad nejausčiau to jausmo, jis skundžiasi, kad nesupranta, kas man yra, ir kodėl su juo normaliai nešneku.
Jis net planuoja keliones žiemą - slidinėti, vasarą - važiuoti su automobiliu po Europą, kai man vasarą gimdyti. Net sukelia tokias situacijas, kai mano širdis iš pykčio tai gerklėj užstringa, tai į kulnus nusirita. Kaip taip vyras gali nesuprasti ir taip elgtis, kad vien pagalvojus apie tai man ašaros pačios ritasi ir jaučiuosi padarius klaidą. Prašau, padėkite, nes nebežinau, ką man galvoti ir kaip elgtis.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Nėštumas nėra paprastas dalykas ir sutuoktinių porai dažniau tampa iššūkiu ir didesniu išbandymu nei buvo tikėtasi, laukta, planuota. Neretai žodis “lėliukas”, “vaikelis” matomi kaip besąlygiškas gėris, grožis ir palaima. Nėštumas suvokiamas kaip nežemiška būsena, teikianti džiaugsmą, ypatingumą, ramybę, visų aplinkinių meilę ir globą. Taip gali būti, kartais ir būna, tačiau naujos gyvybės atsiradimas šeimoje nėra vien gražios, harmoningos, pilnatvės ir supratimo kupinos akimirkos.
Gaila, kad nepaminėjote, kaip su savo sutuoktiniu bendravote iki šiol. Kiek jis skirdavo jums dėmesio, rodydavo savo švelnumą, rūpestį ir panašiai. Todėl teks apsiriboti paties nėštumo sukeliamais išgyvenimais, kurie neretai priverčia suabejoti savo partnerio jausmais, jautrumu, gebėjimu pagelbėti, palaikyti. Be to, kaip ir jūsų atveju, priverčia perklausti pasirinkimo turėti vaikelį teisingumą. Tačiau svarbiausias dalykas yra tai, kad nėštumas, jo sukeliamos būsenos bei sužadinami jausmai dažniausiai parodo poros bendravimo kokybę ir gebėjimą išgyventi netikėtai nelengvus laikotarpius. Mokytis suprasti vykstančius procesus ir vienas kitą.
Jūsų klausime man nuskambėjo du dalykai: jūsų įsivaizdavimas ir lūkestis sutuoktinio atžvilgiu bei jūsų vyro patiriami išgyvenimai su pasikeitimais. Kaip jau minėjau, neretai poros sunkumus išgyvena dėl negebėjimo bendrauti. Savo laiško pradžioje labai gražiai įvardijote, iš kur atsirado laukimas, jog mylimas žmogus jumis rūpinsis, stengsis dėl jūsų: “Aš įsivaizdavau kaip jis džiaugsis, kaip rūpinsis manim, kad tik mažylis mano pilvuke gerai jaustųs, tačiau ta mano iliuzija sugriuvo iškart po to, kai pasakiau žinią”.
Kad ir kaip būtų paradoksalu, tačiau turėdami kalbos dovaną ir galimybę, retai kada ją išnaudojame iki galo. Išgirdę atskiras frazes ar sakinio pradžią, sukuriame tęsinius. Susikuriame įsivaizdavimus, kurių laukiame ir nustembame, kad jie nevyksta. Ir tai yra natūralu. Tik gaila, jog atėjus lūkesčių išsipildymo laikui, suprantame, jog visa tai buvo mūsų norų ir vaizduotės vaisius, tačiau niekas iš tikro mums to nežadėjo.
Šiuo metu jūs laukiatės. Jums reikalinga parama, supratimas, kur kas didesnis dėmesio ir meilės demonstravimas. Daugelis situacijų sukelia neadekvačias emocijas: itin ryškų džiaugsmą, perdėtą pyktį, stiprų liūdesį ar nusivylimą. Fizinės savijautos pokyčiai, jų sąlygojamas silpnumas natūraliai skatina pasirinkti žmogų, kuris jus saugotų, globotų, jumis pasirūpintų, kol jaučiatės pažeidžiama. Ir baisiausia, kad net jei ir šalia esantieji tam skiria nemažai dėmesio ir energijos, galime save įtikinti, jog ji yra nepakankama arba visai ne ta, kurios reikia. Taigi net ir suvokiant, kad nėštumas leidžia jums turėti išskirtinę padėtį, derėtų ir sau priminti, kad daugelis reakcijų yra jautresnės ir ne visada adekvačios vykstantiems dalykams, pasakomiems žodžiams.
Moters pasaulis keičiasi greitai ir ryškiai. Pradedant išoriniais ir paviršiniais dalykais, baigiant vidiniais nerimais, egzistenciniais išgyvenimais, kuriuos sužadina motinystės virsmas. Kas tuo metu vyksta su vyru? Kad ir koks jautrus jis būtų, vargiai gali įsivaizduoti, ką jūs patiriate. Teorinis žinojimas, o neretai ir nežinojimas, ką išgyvena nėščioji, nebūtinai gelbsti. Iki šiol buvusi “normali”, sava, numanoma moteris staiga virsta neatpažintu, nenuspėjamu asmeniu. Dar prisideda ir jo jausmai. Ne tik apie besikeičiančią mylimąją, bet ir apie galimus pokyčius gimus kūdikiui. Neretai tai susiję su netikėtumu, nerimu, baime, nepasitikėjimu, gal nenoru, kad viskas keistųsi taip greitai ir griautų nusistovėjusius įpročius, koreguotų troškimus ir panašiai.
Taigi nėštumas dažnai yra laikas, pilnas netikėtumų, nesusipratimų, tuo pačiu galimybės mokytis ir augti. Tai yra proga tobulinti savo bendravimą ir gebėjimą kalbėtis, o ne interpretuoti. Išsakyti savo norus, o ne viltis, kad jie bus atspėti. Pradėti galima nuo bandymo prieiti prie temos, kaip abu jaučiatės šio nėštumo metu. Susitarkite vienas kito nekritikuoti, neįžeidinėti, nesmerkti ir kitaip nesugriauti atvirumo ir išdrįskite pasidalinti savo nerimais, norais, liūdesiu dėl kai kurių vykstančių dalykų.
Kitas žingsnis būtų kartu ruošimasis ateinančio žmogaus gimimui. Šiuo metu yra galybė kursų, literatūros. Laukiantis pirmojo vaikelio, o ir ne pirmo, supratimą padidina informacija, kitų žmonių pasidalinimai, bendro tikslo turėjimas. Tačiau nereikia tikėtis, kad rezultatas turi būti greitas ir savaiminis. Jei matysite, kad dviese sunku vienas kitą išgirsti ir suprasti, taip ir pasiliksite kiekvienas prie savo įsivaizdavimų, skaudulių ir panašiai, labai drąsinčiau pasinaudoti porų konsultanto ar psichoterapeuto paslaugomis, kurios padeda pamatyti esminius jausmus, mintis, vedančius prie nesusikalbėjimo ir vienas kito skaudinimo.
Tvirtumo ir gebėjimo atleisti jums.
Vaida
*****************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
