Jo motina yra pasakiusi: jei ant stalo staltiesė balta, bet tėvas pasakys, kad ji juoda, visi turim sakyti: juoda.

Bandėme gyventi kartu pas mane (nes kategoriškai atsisakiau gyventi pas jį), tai per dieną jis sulaukdavo po keletą skambučių iš motinos, kad parvažiuotų namo pavalgyti. Neištvėriau, jam liepiau grįžti namo.

Užmovus žiedą, viskas keitėsi ne dienom, o valandom. Pradėjo reikalauti nežmoniško dėmesio, prasidėjo, tiesiogine ta žodžio prasme, saldybės. Kai negaudavo ko nori, pasipildavo priekaištai, kokia aš bloga, kad man reikia keistis. Skandalai - kas 2 savaites (kaip priepuoliai). Pradėjo skambinti darbo metu ir aiškintis santykius (esu buhalterė - man reikia susikaupti, o ne pliurpti).

Pats prieš mėnesį liko be darbo, tada situacija dar labiau pablogėjo. Kai sirgo, pareiškė: imk biuletenį ir mane slaugyk. Priekaištai pasidarė protu nesuvokiami, paranojos, kad esu neištikima, kad man svarbūs tik draugai. Kad isterijos priepuoliai, apsiraminęs pripažįsta. Bandžiau įkalbėti kreiptis pas psichologus, bet gaudavau tik atsakymą: jie man nepadės, nieko negaliu pakeisti, man reikia tų seilionių ir perdėto švelnumo, aš jau toks esu.

Man 28 metai, aš auklėta kitaip. Žmogaus nesistengiu pakeisti, juk ne pirštinė - neišsivers. Su juo planavom tuoktis, kurti šeimą. Skaudu taip viską nubraukti, bet ir kankintis nebegaliu. Kamuoja stresas. Net kai susitaikom, taip ir sukasi mintys, ką vėl blogai padarysiu, kad ne taip pažiūrėsiu, kad ne taip atsigulsiu. Kaip žmogus (kaip draugas) - auksinis, bet kaip vaikinas jis - tironas.

Ar beverta juo tikėti, kad pasistengs daugiau taip nesielgti? Gal man laikas nustoti puoselėti viltį, kad kai gyvens atskirai nuo tėvų, viskas pasikeis? Klausimas tik, kaip tai paveiks jį? Gal laikas viską pabaigti, kol situacija netapo nevaldoma? Patarkite...

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Turėtų būti neramu, pamačius galimą jūsų šeimos scenarijų, kuriame santykis su vyru labiau pretenduoja į mamos ir sūnaus ryšį. Ir labai suprantamas jūsų pasimetimas bei noras kažkaip atsakyti į klausimą, o ką daryti toliau? Pagailėti buvusios bendrystės, pasiduoti praeities sentimentams ir rinktis tolesnį buvimą tikintis, kad vis dėl to nebus taip, kaip dabar matote. Ar visgi sukaupti jėgas ir išsiskirti su žmogumi, kuriam reikia motiniško santykio?

Dilema tikrai nelengva. Ir labai suprantama, jog norisi, kad kas nors pasakytų, kaip būtų, jei žengtumėte vienu keliu, o kaip, jei kitu. Gaila, tačiau tai, kaip susiklostys situacija, nemažai priklausys ir nuo to, kaip jūs reaguosite į savo draugo lūkesčius bei reikalavimus. Dėl to vertėtų neskubėti daryti bet kokių sprendimų ir pirmiausia duoti sau laiko susivokti, kas tarp jūsų vyksta.

Taigi padaręs pasirinkimą ir pasiūlęs tapti jo žmona, jis, gal ir ne visai sąmoningai, padovanojo ir dar vieną dalyką: tikrą savęs vaizdą. Prieš pasirinkdama jį santuokos metu, jūs galite pamatyti jį tikrą. Su mažiau kaukių, vidiniais poreikiais, sunkumais, išmoktomis reakcijomis ir panašiai. Jūsų draugas jums leidžia prisiliesti prie tikrojo savęs ir kviečia kartu šokti šokį. Tik kaip suprantu, ta choreografija, kurią siūlo jis, jums visai nepriimtina ir netgi bauginanti, atstumianti.

Vaikinas, su kuriuo jūs žadėjote kurti šeimą, pasirodo yra reiklus, siekiantis dėmesio, švelnumo, linkęs kontroliuoti, emocionalus, kaltinantis, norintis nuolatinio buvimo kartu... Žodžiu, trokštantis, kad šalia esanti moteris būtų tik dėl jo ir jam. Ir jūsų tiesa, jis nepasikeis... Jei jūs šoksite taip, kaip jis tikisi... Tačiau, kad būtų galima sugyventi su žmogaus silpnybėmis, nebūtina jį pakeisti ar kaip nors kitaip jį transformuoti. Kur kas svarbiau atsakyti sau, o kaip jūs galite būti, jei iš viso galite, šalia tokio žmogaus, neatsižadėdama savo savasties?

Jūsų sužadėtinis prašo, reikalauja būti su juo taip, kaip jam patogu, kaip jam reikia. Tačiau jūs neprivalote. Neprivalote imti biuletenio, kai jis serga; neprivalote jo myluoti ir džiuginti dėmesiu; neprivalote klausytis jo nepasitenkinimo; neprivalote leisti jam lieti emocijas jums girdint. Jūs jam nieko neprivalote, jei pati nenorite ar negalite. Ir žinodama tvirtą savo laikyseną vienu ar kitu klausimu bei nuolatos kartodama tai savo sužadėtiniui, ilgainiui pakreipsite jūsų judėjimą kita kryptimi.

Žinoma, kad jūsų mylimas žmogus neims sukti į kitą pusę geranoriškai, atsipalaidavęs, be bandymų grąžinti šokiui buvusią, jo numatytą eigą, nes jis taip pat neprivalo jūsų džiuginti ir lengvai pasiduoti jūsų norams. Tačiau čia jau nuo jūsų meilės jam, gebėjimo išlaikyti savo poziciją ir atkaklumo priklauso, ar galiausiai paklusite jam ir jausitės pasidavusi, ar visgi išlaikysite jums svarbią poziciją.

Tik čia svarbu įvertinti, kiek tokių „nenoriu“ ir „neprivalau“ yra? Buvimas kartu yra ne tik ėmimas, bet ir dovanojimas. Gali būti, kad atsiradęs jūsų draugo švelnumo poreikis, dėmesio reikalavimas kalba apie jo silpnybę, priklausomybę nuo jūsų, o tai sukelia nesaugumą, nesiderina su jūsų turimu idealaus vyro vaizdu. Apie tai verta kalbėti kartu. Drauge ieškoti tikrųjų priežasčių, kokie vidiniai jūsų ir jo įsivaizdavimai, lūkesčiai apsunkina buvimą kartu. Taip pat derėtų sau atsakyti, o kam iš jo esybės jūs galite leisti būti?

Nei jūsų draugas, nei bet kuris kitas sutiktas vyras nėra ir nebus tobulas. Ar būsite laiminga su kuriuo nors iš vaikinų, priklauso nuo to, kiek sugebėsite priimti kito ribotumus, žaizdas, nemokėjimus ir nutolimus nuo jūsų svajonių jaunikio vaizdo. Mylėti nereiškia paklusti ir tenkinti kito žmogaus reikalavimus. Taip pat kaip ir nereikalauti iš kito būti be nuodėmės... Paklauskite savęs ir duokite laiko atrasti atsakymui, ar su šiuo žmogumi tai galite?

Rekomenduojama literatūra:
Harriet Goldhor Lerner. Pykčio šokis. 2000 m.
Fritz Riemann. Pagrindinės baimės formos. 2004 m.

Vaida

*****************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją