Ar taip gali būt, kad vyrui visai nereikia sekso, nors kas vakarą žiūri sekso filmus ir „smaukosi“, net gulėdamas vienoj lovoj su manim (mes miegam po atskirom antklodėm), tai daro, o kai aš tik pabandžiau švelniai prisiliesti, jam jau nieko nereikia. Nesuprantu, norisi verkti, kadangi vestuvės po mėnesio, gal jas atšaukti, gal čia kažkas ne taip, gal turi kitą? Nors tikina, kad neturi, bet artyn manęs neprisileidžia.
Norėčiau žinoti tiesą, bet jis nenori kalbėti, o aš norėčiau žinoti tiesą, kad galėčiau priimti tinkamą sprendimą.
Tiesa, prieš savaitę mes pasimylėjom, tik tas seksas buvo toks, nori – gausi, kad neverktum.
Prašau padekit, jaučiuosi klaikiai, nežinau ką galvoti, bandau mintyse teisint, nors širdis jaučia, kad nieko gero čia nebus. Jei pasirinkčiau atšaukti vestuves, tai būtų be galo drastiškas žingsnis, bijau suklysti. O iš jo nieko ištraukti negaliu, bijau, labai bijau, kad jis tikriausiai turi kitą. Jei žinočiau tiesą, man šimtą kartų būtų lengviau, susidėliočiau mintis ir gyvenčiau toliau, o ką daryti dabar ?
Tiesa, bendrą mūsų ateitį (buitiniais klausimais) jis planuoja, kaip ir skirtis, suprantu, nenorėtų, tik kartu toks jausmas, kad jis labai jau nori buti ištikimas kažkam. Žodžiu, viskas būtų tiesiog idealu, jei mūsų gyvenime nebūtų prisilietimų, elementarių bučinių ir jokiu būdu negali būti kalbos, o tuo labiau, prisilietimų, kas liečia intymumą. Mes vaikų neturime.
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
AR VERTA TUOKTIS BE SEKSO?
Jūsų laiškas skamba kaip nesibaigiantis verksmas. Jaučiasi ir jūsų baimė, ir nuoskauda: vietoj jūsų vyras renkasi pornografiją ir masturbuojasi. Kas rodo, jog jis ne prieš seksą apskritai, tačiau užvedate jį tam seksui ne tiek jūs, kiek kažkas kitas. Kas tas kitas? Panašu, kad tai nėra mylima moteris - tuomet vyrai elgiasi kitaip. Jie ima labiau save prižiūrėti, dažnai kur nors užtrunka, susirašinėja su savo išrinktąja. Ne, labiau panašu, kad jį jaudina ne kita moteris, o darbas, o namuose - vaizduotės vaisiai arba pornografija.
Kokiais atvejais taip atsitinka? Taip būna, kai vyras siekia palaikyti savigarbą dirbdamas, bet nejaučia turįs pakankamai energijos ir noro realiam seksui, o jaučiasi jis taip dėl kelių dalykų.
Pirmas - paslėptas prislėgtumas, chroniškas nuovargis ar depresija. Tuomet ne tik seksu užsiimti, bet ir šiaip bendrauti, pramogauti, mėgstamu užsiėmimu užsiimti jis neturi ūpo. Vyras turi ambicingą tikslą daug uždirbti. Arba bent „išlaikyti pakenčiamą pragyvenimo lygį šiais sunkiais krizės laikais“. Masturbacija tuomet reikalinga jam tiesiog kaip iškrova, ir su jokia slapta meile nesusijusi.
Tuomet jis anksčiau ar vėliau prisipažintų: neturiu ne tik jėgų, bet ir noro kažką daryti lovoje. Ir ne tik lovoje: palik mane ramybėje apskritai. Tokių darboholikų - tūkstančiai, ir depresinis nuotaikos fonas jiems - ne retenybė. Tokie jie būna po darbo, o darbe pagyvėja.
Ką jums tokiu atveju daryti? Paklausti savęs, ar norėtumėte gyventi su žmogumi, kuris visą save atiduotų darbui, o jums laiko nelabai turėtų. T.y., ūkiui, namams, statuso ženklams, žinoma, turėtų. „Gyvensime ne blogiau už kitus“. Tačiau gyvam bendravimui - vargu. Ir čia ne tik sekso trūkumas nusimato, bet ir artumo, ir pasikalbėjimų, ir pasivaikščiojimų kartu. Tokios santuokos gana dažnos, tačiau vargu ar moterys jose jaučiasi laimingos. Kad įprastai jaučiasi, tai tiesa - galbūt, ir jūsų tėvai taip gyveno? Tai ir jums tuomet nusimato pakartoti mamos likimą, ir nėr čia ko skųstis.
Kitas variantas - vyras masturbuojasi ir jaudina save pornografija, nes niekad neturėjo nei pilnaverčių intymių santykių, nei merginų. Seksas tokiam - nežinoma sritis. Tikrovėje jis labai padorus, o vaizduotėje - patvirkęs. Viską, ką jis mato pornografiniuose vaizduose jam - gundanti svajonė. O jums pasiūlyti tai daryti jis nedrįsta.
Tokie vyrai kažkada, kai jų bendraamžiai eksperimentuodavo su gyvomis merginomis, tiesiog fantazuodavo ir masturbuodavosi. Ir įprotis masturbuotis jiems yra stipresnis nei lytinis gyvenimas. Jei taip, jūs turėtumėte žinoti, kad jūsų vaikinas nelabai „išsilakstęs“, ir tik jūsų pačios „begėdiški“ pasiūlymai ir veiksmai lovoje galėtų jį sugrąžinti į gyvą seksą. O jei jūs pati sekse drovi, niekad nefantazuojate, nesimasturbuojate, galbūt vyras jus laiko perdėtai padoria mergina ir tokiu atveju tiesiog saugo jus nuo savo „gašlumo“. Vaistas čia - parodyti jam, kad esate truputį labiau patvirkusi, nei jis mano.
Trečias variantas - vyras dėl kokių nors priežasčių jaučiasi šalia jūsų nesaugiai arba pyksta. Kodėl taip gali būti, yra šimtai pretekstų, ir dažniausiai jie susideda iš šimtų „smulkmenų“. Per aštuonerius bendro gyvenimo metus jų prisikaupia, tačiau jei jūs niekad nesikalbėjote atvirai vienas su kitu, tad nepasitenkinimas įgyja paslėptą formą - atsukta nugara lovoje. Tokiais atvejais seksualinės problemos išvis nėra, o yra tik „pasyvi agresija“, t.y. veiksmų kalba. Vaistas čia įprastinis: prisiversti atvirai išsiaiškinti santykius: kas nepatinka, ir kas patinka.
Numatau jūsų pastabas apie tai, kad vyras labai uždaras, į kalbas nesileidžia ir pan. Tačiau jeigu jau jūs rašote šį laišką, vadinasi, kantrybės daugiau nebeturite. Todėl jums reiktų labai aiškiai pastatyti sąlygas: vedybų nebus, jei vyras nepasakys jums, ko jis nori iš sekso, kiek tam seksui jam reikalinga jūs, ir ką jis galvoja apie jūsų esamą ir būsimą intymų gyvenimą.
Kad užkirstumėte kelią formaliems atsakymams: „Apsiramink, brangioji, aš tik daug dirbu ir pavargstu“ – jums padėtų labai aiškiai suformuluoti sakiniai. Ne „Kodėl mes nesimylime?“, o „Kas tau patinka sekse?“, „Kas tave užveda?“ Ne „Prisipažink, ar turi kitą moterį“, o „Ar tu pakęstumei mano neištikimybę?“ Ne „Kodėl tu manęs negeidi?“, o „Ar tu pastebėjai, kad mes mylimės be aistros?“
Jūs galite pastebėti, kad šiuos klausimus geriau formuluoti taip, kad juose nebūtų kaltinimų. O būtų iškeliama jūsų bendra problema, jūsų nepasitenkinimas, kažko trūkumas. Ir kad būtų aišku, kad su šiuo trūkumu jūs nelabai norite kurti bendrą ateitį. Žinoma, santuoka nesiremia vien seksu. Tačiau jei iš jos per anksti išeina aistra, dažniausiai atsiranda interesas „šone“. O tai jau gali santuoką sugriauti. Juk jūs žmonės jauni ir seksualūs, o vaikai jūsų neriša. Bendras ūkis tokiais atvejais tikrai nepakankamas, kad jus sujungtų.
Taigi apsimesti, kad problemos nėra, daugiau negalima, ir reikia ją įvardyti ir spręsti. Jei vyras pajus, kad jūs neketinate tuoktis to neišsiaiškinus, jis bus priverstas su jumis pasikalbėti. Jūsų baimės vietą gali užimti pasipiktinimas, ir tai suteiktų jums jėgos ir atkaklumo.
Sėkmės.
Olegas Lapinas
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
