Bučiuoti Blarney akmenį
Blarney (angl. meilikavimas) akmuo įmūrytas Blarney pilies bokšto sienoje, airiškame Blarney kaimelyje. Pilį 1446 metais pastatė Cormacas Laidhiv McCarthy. Jos sienos yra aštuoniolikos pėdų storio, skirtos atakoms atremti.
Manoma, kad pabučiavęs akmenį bus apdovanotas iškalbos dovana. Tačiau akmenį sunku pasiekti – jis įtaisytas tarp pagrindinės pilies sienos ir parapeto. Bučiuojantis turi atsigulti ant nugaros, atsilošti, prisilaikant už geležinių atramų. Manevras gali būti tikrai pavojingas. Siūlome prasimankštinti pasiekiant savo kojų pirštus bent trisdešimt sekundžių prieš bandymą. Taip jūsų nugaros raumenys bus pasirengę atsilošti atgal.
Blarney akmens magiškų savybių kilmė nežinoma. Viena legenda byloja, kad akmenį užbūrė senolė, norėdama atsidėkodama karaliui, išgelbėjusiam ją skęstančią. Pabučiavęs akmenį, karalius įgijo galią kalbėti maloniai ir įtikinamai.
Kita legenda byloja, kad akmenį Cormacui McCarthy 1314 metais padovanojo Robertas the Bruce, atsidėkodamas už paramą Bannockburn mūšyje. Per ginčą dėl karalienės Elžbietos I valdymo, karalienė pasakė McCarthy, kad šis „jai meilikaująs“. Taip ir gimė legenda.
Bučinys po amalu
Esti daugybė legendų, supančių šį augalą – tai vienas labiausiai intriguojančių bučinių. XVIII a. Anglijoje buvo tikima, kad amalas gali padėti ar sukliudyti moters santuokos perspektyvoms.
Amalą Anglijoje kabindavo ties tarpduriu ir visaip išpuošdavo. Moteris, stovinti po tokiu grožiu, tiesiog privalėjo būti pabučiuota! Tačiau tai buvo ne toks bučinys kaip kiti. Legenda byloja, kad jis gali lemti arba didžiulę meilę (ar ilgalaikius santykius). Tačiau jei dėl kažkokių priežasčių niekas nepabučiuoja moters po amalu, ji negali ištekėti bent metus!
Tikėjimas amalo magiškomis galiomis gimė dar ikikrikščioniškoje Europoje. Buvo manoma, kad amalas gali apsaugoti, atskleisti sapnų paslaptis ir skatinti vaisingumą.
Vienoje legendoje sakoma, kad amalas buvo šventas Friggos, meilės deivės ir dievo Baldero motinos, augalas. Balderas susapnavo, kad mirė. Šis sapnas sujaudino Friggą: jei jis išsipildytų, visa gyvybė Žemėje išmirtų. Visos Žemės gyvybės Frigga prašė nekenkti sūnui, bet pamiršo amalą. Friggos priešas Hoderis pasinaudojo amalu Balderui nužudyti. Tačiau motinos pastangomis pavyko sūnui sugrąžinti gyvenimą. Sakoma, kad jos ašaros virto baltomis amalo uogomis. Frigga vėliau paskelbė, kad visų atsidūrusių po amalu laukia ne pavojus, o bučinys - meilės ženklas.
