Oficialios statistikos, kiek jaunuolių praranda nekaltybę dar paauglystėje, nėra. Tačiau medikai įsitikinę: Elona – išimtis, nes bent pusė sulaukusiųjų 18-os jau nebėra skaistūs.
Vos per dvi dešimtis šalies Nepriklausomybės metų skaistybė iš didžiausios dorybės transformavosi į savotišką atgyveną ir ja didžiuotis kas antram paaugliui – tiesiog gėda.

Balta varna

E.Stasiūnaitė neslepia: būti skaisčia sekso kultui pasidavusioje visuomenėje reikia milžiniškos dvasinės stiprybės. Senmergė, ne tokia, kaip visi, kažkas su ja ne taip – tokių komentarų neištekėjusi, nesusidėjusi ir partnerio kūniškiems santykiams neturinti mergina girdi kone kasdien.

Apie skaistumą prabilusią trečią dešimtį bebaigiančią Eloną nustebusiais žvilgsniais palydi ne tik nepažįstami žmonės.

„Kai pasakiau ginekologei, kad aš dar nekalta, jai akys ant kaktos iššoko, pažiūrėjo kaip į ateivę“, – prisiminė Elona.
Stiprybės atlaikyti visuomenės spaudimą panevėžietei suteikia šeima.

„Tik tėvelių auklėjimas ir tikėjimas man padėjo nepasiklysti, nenueiti lengviausiu keliu, likti nepopuliaria balta varna sekso užvaldytoje visuomenėje“, – mano E.Stasiūnaitė.

Besistebintiesiems, kaip tiek laiko ji ištvėrė neišbandžiusi „to“, mergina primena gyvūnų pavyzdį.
„Jei veislinė kalė turėtų santykius su bet kuriuo šunimi, ji niekada nebeatsivestų kilmingų palikuonių. Gal toks pavyzdys labai primityvus, bet jei saugome šuns veislę, kodėl numoti ranka į save? Tinkamo žmogaus laukiu dėl savo gyvenimo kokybės“, – pabrėžė Elona.

Ji įsitikinusi, kad seksas – energija, kurią galima transformuoti ir nukreipti kita linkme: užsiimti sportu, pasinerti į mokslą, visuomeninę veiklą.

Tuoktųsi sulaukę trisdešimties

Skaistumas ir šiais laikais daugumai jaunuolių tebėra vertybė, o paauglių vardijami seksualiniai nuotykiai dažniau tėra kalbos nei realybė. Tuo įsitikinę Panevėžio A.Lipniūno kultūros centro jaunimas.
„Skaistumas man – vertybė. Lytinis veiksmas turi būti santuokos dalis. Seksas kada užsimanius gali sukelti didelių problemų, pavyzdžiui, neplanuotą nėštumą“, – mano devyniolikmetis Vytautas.

Pasak jo, dėl sekso kylančios problemos – tik viena iš priežasčių, kodėl neverta skubėti pradėti lytinių santykių. Vaikino nuomone, per seksą žmogus kitam atsiduoda ne tik kūnu, bet ir dvasia.
„Keičiant partnerius lengva save išdalinti ir, sutikęs savo žmogų, nebeturi, ką jam duoti“, – įsitikinęs Vytautas.

Vis dėlto vaikinas kategoriškai nesiryžta spręsti, ar merginai iki vedybų prarasti nekaltybę – didelis trūkumas.

„Jei merginą mylėsiu, galima pamiršti, kas buvo iki tol. Nors norėčiau, kad mano paties lytinis gyvenimas prasidėtų tik po santuokos“, – svarsto Vytautas.

Jam pritaria ir 21-erių Mindaugas. Vaikinai įsitikinę: kūniškų malonumų neišbandžiusio jaunimo – labai daug, tik dalis tiesiog nedrįsta pripažinti, kad saugo nekaltybę tai vienintelei ar vieninteliam.
Draugai tvirtina neskubėsiantys kurti šeimos tik tam, kad realizuotų seksualinę energiją. Jų nuomone, tinkamiausiais laikas tokiam atsakingam žingsniui – nuo 30-ies, kai šeimai netrukdys studijos, darbo paieškos, nusistovės ir žmogaus požiūris, vertybės.

„Mano 23-ejų sesuo sako, kad jos požiūris keičiasi kas pusmetį. Akivaizdu, kad tokiame amžiuje tuoktis – per anksti“, – daro išvadą Vytautas.

Moko ieškoti kompromiso

Jaunuolių nuomone, vedybos ne tik įprasmina meilę, bet ir moko žmones ieškoti kompromisų.
„Susidėjusieji jau po pirmo barnio gali susirinkę daiktus trenkti durimis. Susituokusiesiems išsiskirti daug daugiau kliūčių, jie priversti ieškoti kompromisą ir jį rasti“, – mano Vytautas.

Kad skaistumas – didelė dovana, įsitikinusi ir 16-metė Dovilė. Tačiau mergina nemano, kad nesantuokinis gyvenimas būtų neatsakingas žingsnis.

„Nereikia susidėjus gyventi dešimt metų, bet kokius metus iki vedybų – kodėl gi ne, jei poros santykiai tikrai artimi ir abu įsitikinę dėl savo jausmų ir ateities“, – svarsto Dovilė.

Metais už ją vyresnė Deimantė nustebo išgirdusi draugės nuomonę. Deimantė abejoja, ar ryžtųsi gyventi nesusituokusi, tačiau prie altoriaus žengti, jos manymu, nereikia skubėti bent iki 25-erių.

Vadovėlius pakeitė sauskelnės

Su metukų sūneliu žaidžianti 17-metė Lina pripažįsta paskubėjusi gyventi, tačiau tvirtina dėl ankstyvos motinystės nesigailinti. Jauna moteris jau daugiau nei metus nelanko mokyklos. Vadovėlius jai pakeitė knygos apie vaiko auginimą, o laiką, kai ruošdavo pamokas, dabar leidžia su sūneliu.
Lina neslepia visada išsiskirdavusi iš klasės draugių: buvo stambesnė, drąsesnė ir, kaip tikina, ne tokia vaikiška.

„Mokytojai kartais įkąsdavo, kad per daug koketuoju, kad mano iškirptės per gilios, kad berniukai man labiau rūpi nei mokslai“, – mokyklines dienas prisimena Lina.
Moteris pasakoja į mokytojus ir mokslą tiesiog numojusi ranka, kai susipažino su metais vyresniu Dariumi.
„Jis buvo kitoks nei mano pažįstami vaikinai. Dirbo, turėjo pinigų, mane pavaišindavo“, – „Sekundei“ pasakojo Lina.

Su nė 10-ies klasių nebaigusiu, tačiau neva labai vyrišku ir savarankišku Dariumi paauglė nekaltybę prarado vos sulaukusi 16-os. Moteris neslepia: devintame danguje jautėsi ne dėl to, ką fiziškai patyrė. Širdį glostė jausmas, jog ji, ne itin daili ir stamboka, taip patiko vaikinui, kad šis panoro būtent jos.

Kad laukiasi, Lina sužinojo po mėnesio. Moteris pati stebisi, kaip iki 7-o mėnesio jai pavyko nėštumą nuslėpti nuo mamos.

„Kokį skandalą sukėlė, kai sužinojo! Liko kalti visi – ir aš, ir Darius, ir manęs nenusaugoję mokytojai“, – pasakojo moteris.
Nors mamos rūstybė atrodė begalinė, vis dėlto tik ji globojo gimdančią dukrą ligoninėje. Pasak Linos, kūdikio tėvas tiesiog neturėjo tam laiko.

Vis dėlto Lina tikėjo sukūrusi tikrą šeimą. Su sūneliu ir Dariumi glaudėsi išnuomotame namelyje be patogumų. Mažiau nei po pusmečio Lina su kūdikiu grįžo į mamos namus.

„Dariui nusibodo. Vaikas neramus, kelis kartus per naktį prabunda valgyti, verkia. Neišsimiegojęs Darius negali dirbti. Kol vaikas paaugs, pagyvensim atskirai“, – vilčių turėti tikrą šeimą nepraranda Lina.

Kas antras paauglys nekaltybės nesaugo

Vaiva Eringytė, Gydytoja akušerė-ginekologė, knygos „Mergaičių knyga: nuo ančiuko iki gulbės“ bendraautorė:

Oficialios statistikos, nuo kokio amžiaus pradedami lytiniai santykiai, Lietuvoje nėra. Užsakomieji farmacinių kompanijų, prezervatyvų gamintojų ir kitokių suinteresuotų firmų tyrimai skelbia, kad labai anksti. Iš gydytojos darbo patirties galiu sakyti, kad jau apie 16–18 m. jaunuolių bent pusė gali būti turėję lytinių santykių. Buvau apstulbusi, kai pas mane atvedė nekaltybę jau praradusią 11 m. mergaitę. Jos partneriui – 14 m.

Ar skaistumas laikomas vertybe, labai priklauso nuo pačios visuomenės požiūrio. Gimnazijose – taip, nekaltybė yra vertybė, tačiau jaunimo mokyklose turbūt nerastume nė vienos skaisčios mergaitės.
Sprendžiant iš man atsiunčiamų klausimų, kaimuose mergaitės tiesiog spaudžiamos anksti pradėti lytinius santykius, nes visos taip daro.

Pastaraisiais metais pastebima, kad pradedančiųjų lytinį gyvenimą amžius nebejaunėja, tai buvo labai akivaizdu Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Atsiranda nauja grupė jaunų žmonių: jau neskaistūs, bet sutikę savo antrąją pusę nesimylintys iki vedybų.

Ankstyvų lytinių santykių pasekmės pačios įvairiausios: nėštumas paauglystėje, abortas, lytiškai plintančios ligos, depresija, alkoholizmas ar narkomanija, netgi nelaimingi atsitikimai grįžtant iš vakarėlių. Anksti pastojusi ir pagimdžiusi mergina nubloškiama į skurdą – neturinti iš ko pati gyventi dar privalo išlaikyti ir savo kūdikį. Galima įžvelgti ryšį tarp ankstyvo seksualumo skatinimo ir pigios darbo jėgos atsiradimo.

Anksti pradėjusiųjų lytinį gyvenimą sustoja asmenybės vystymasis, tokie paaugliai dažniausiai užauga nevisaverčiais žmonėmis. Paskubėjusieji įžengti į suaugusiųjų pasaulį lieka taip ir nesuvokę, kas yra ta tikroji meilė, ir kas yra meilė Tėvynei. Šitie dalykai lieka nustumti į šoną, jei jaunystė buvo paskirta kitiems, kūniškiems, tikslams. Tokie žmonės neturi moralinio pagrindo ir ateityje dažnai keičia partnerius.

Maža to, per anksti tokius santykius pradėjusios merginos nejaučia orgazmo, lytinis gyvenimas joms neteikia malonumo.

Tinkamiausias amžius lytiniams santykiams pradėti – iki 27-erių metų. Vėliau gali būti sunku pereiti į intymumą. Nors žinau 41-erių metų skaisčią ištekėjusią, pagimdžiusią ir laimingai gyvenančią moterį.
Kalbos, kad nesantuokinį gyvenimą verta išbandyti tam, kad įsitikintum, ar pora fiziologiškai tinkama vienas kitam, nėra visiškai pagrįstos.

Iš anksto galima drąsiai teigti, kad netinkami partneriai bus, jei vyrui 50 m. o merginai – 25-eri, arba vienas alkoholikas, o kitas – normalus ir t. t. Viskas turi būti žmoniškumo ribose. Atitikimas seksualiniame gyvenime – technikos dalykas. Po dvejų bendro vedybinio gyvenimo metų visos poros pasidaro tinkamos. Pirmiausia galvos turi atitikti, o tik paskui tos kitos vietos.

Lietuva išgyveno daug istorinių etapų, grasinusių tautiniu išnykimu. Dabar atėjo laikas naujai madai – nekurti šeimos. Ištekėti paprastai nori visos moterys, o vyrai – ne. Kažkodėl mūsų tautoje šeimos gyvenimą ant savo pečių laiko moteris: ji ir vaikus prižiūri, ir pinigus uždirba, o vyrai kažkur „maskatuojasi“. Netgi apsispręsti dėl aborto paliekama vienai moteriai. Nežinau, ar tai vyriškumo stokos problema, ar vyrai per gerai save vertina.

Konvejerinė kultūra

Marius Daugelavičius, psichologas;

Šiems laikams būdinga konvejerinė kultūra, kai viskas turi būti greita, čia ir dabar: maistas, darbas, santykiai. To neišvengta ir lytiniuose santykiuose.
Lytinių santykių ankstumas – psichologiškai labai sąlyginė riba, neapibrėžiama metais. Psichologinis brandumas ne visada atitinka įrašą asmens pase. Emociškai nesubrendusiam žmogui lytinio gyvenimo pradžia – didžiulė trauma.

Pirmus lytinius santykius visada lydi milžiniškas emocinis krūvis: gilūs išgyvenimai, baimė, nerimas ir panašiai. Jei žmogus dvasiškai dar nėra subrendęs, tokie išgyvenimai palieka žymę visam gyvenimui. Prisiminimai niekada vieni nevaikšto. Jei lytiniai santykiai paliko blogus prisiminimus, žmogus ateityje net ir nesąmoningai tikėsis to paties, jį persekios baimė, ir lytinis gyvenimas neteiks malonumo.

Dėl nesėkmingos lytinio gyvenimo pradžios jaunimas į psichologus kreipiasi retai. Ne todėl, kad jiems lengva susitvarkyti su užplūdusiomis emocijomis. Pagalbos neieškoma dėl neužtikrintos finansinės padėties, be to, jaunuoliams būdingas maištingumas ir noras parodyti pasauliui, kad pats viską gali.

Žmogus – ne uždaras instinktų ratas

Justas Jasėnas, Zarasų parapijos vikaras

– Ką praranda anksti pradėjusieji lytinius santykius?

– O ką jie atranda? Paaugliai dar neturi tvirto vertybių pagrindo. Jiems tik smagu išbandyti save, savo kūniškumą. Tačiau ankstyvi kūniški santykiai – be meilės, prieraišumo ir be pagarbos sau ir kitam. Tai tėra pasinaudojimas žmogumi, nes ankstyvi lytiniai santykiai retai porą susieja visam gyvenimui.

To pasekmė – žmogus pradedamas vertinti pagal tai, ką jis sugeba, o ne už tai, kad jis yra. Bažnyčia apie žmogų kalba kaip apie dvasios ir kūno jungtį ir pabrėžia, kad žmogus yra dovana. O visiškas savęs dovanojimas galimas tik santuokoje.

– Kas skatina jauną žmogų skubėti įžengti į suaugusiųjų pasaulį?

– Besikeičiantis pasaulis ir per komunikacijos priemones brukami dalykai virpina jauno žmogaus sąmonę ir skatina tapti vartotoju. Vis dėlto per informacines priemones į mus veržiasi ne tik šviesa, bet ir moralinė tamsa. Jaunam žmogui, dar neturinčiam tvirtos vertybių sistemos, labai sunku atsirinkti, kas yra kas.

– Kaip kūniškiems instinktams atsispiria seminaristai?

– Dauguma pašauktųjų į seminarijas ateina 18–19 metų. Aišku, kad atsiriboti nuo pasaulio jie negali, vis tiek priversti dalyvauti visuomeninėje mėsmalėje. Kaip visa tai išgyventi – subtilūs ir individualūs dalykai. Dievo kūrinys – ne uždaras instinktų ratas. Tiesiog reikia išmokti išeiti iš to rato ir negalvoti, kad žmogus – tik fizinė mėsa.