Praėjusią savaitę Paryžiuje vykusioje ginekologų konferencijoje gydytojas Sylvain Mimoun pareiškė, kad šį tašką turi 60 proc. moterų ir kad atitinkamai stimuliuojamas jis puikiai funkcionuoja. Šis teiginys prieštarauja britų mokslininkų išvadoms. Jie neseniai paskelbė įrodę, kad G taškas yra mitas. Britų tyrime dalyvavo 1800 identiškų dvynių.
Garsaus prancūzų chirurgo Pierre Foldes teigimu, Londono karališkojo koledžo tyrimai rodo nepagarbą ir nepasitikėjimą moterų žodžiais, rašo „The Independent“.
„Jų išvados absoliučiai klaidingos, kadangi rėmėsi tik genetiniais tyrimais. Akivaizdu, kad moterų seksualumas nėra taip paprastai apibrėžiamas. Jo negalima apriboti žodeliais „yra” arba „nėra”.
Jam pritarė ginekologė Odile Buisson. Pokalbio pradžioje pareiškusi, kad nemėgsta stereotipų, būtent juos ir vartojo, kalbėdama apie kolegas britus:
„Protestantai, liberalai, anglosaksai yra labai pragmatiški žmonės. Jie visur ieško priežasčių ir genų. Tai totalitaristinis požiūris.”
Ankstesnių tyrimų rezultatai nebuvo išbaigti. 2008 m. italų profesorius Emmanuele Jannini paskelbė ultragarsu aptikęs G tašką. Jo tyrime dalyvavo 20 moterų. Pasak jo, moterų, kurios teigia patiriančios vaginalinius orgazmus, priekinėje vaginos sienelėje yra storesnis audinys, kuris, jo manymu, ir yra G taškas. Moterų, nepatiriančių vaginalinių orgazmų, priekinėje sienelėje šio storesnio audinio nėra.
Juokaujama, kad G taškas egzistuoja (arba ne) priklausomai nuo geografinės vietos. Jis buvo „atrastas” 1944 m. Vokietijoje ir pavadintas ginekologo Ernst Grafenberg garbei. Daugelis mokslo atradimų įvyksta atsitiktinai, ir nėra žinoma, ko vokietis ieškojo, kai atrado G tašką. Šiaip ar taip, jam pavyko išgarsėti ir suteikti atradimui savo pavardės pirmąją raidę.
Kelis dešimtmečius po atradimo G taškas buvo paliktas ramybėje, kol jį prisiminė amerikiečiai. 1982 m. seksologė Beverly Whipple išleido knygą “G taškas ir kiti žmogaus seksualumo atradimai”. Paskui jo egzistavimą neva įrodė italai, tačiau paneigė britai. Tada prieš britų tyrimų išvadas sukilo prancūzai. Moterys, manančios, kad turi G tašką, dažnai teigia, kad jis keičia vietą. Panašu, kad ši kartą jis nukeliavo į Prancūziją.
Daugelis anglių nuliūdo išgirdusios, kad G taškas - tik mitas. Tačiau dar didesnį smūgį patyrė sužinojusios, kad prancūzaitės, pasirodo, jį turi. Ilgesnės atostogos - daugiau laiko paieškoms, ironizavo anglės. Dar kitos piktinasi, kad vietoj to, jog užsiimtų rimtesniais tyrimais, mokslininkai (dažniausiai vyrai) švaisto laiką neegzistuojantiems dalykams patvirtinti ar paneigti. Pietų amerikiečiai didžiuojasi savo El Dorado. Prancūzai - G tašku. Kas belieka britams - Lochneso pabaisa?
Netgi tos laimingosios, kurios tikina turinčios G tašką, neprieina bendros išvados, kur tiksliai šis taškas yra, kaip funkcionuoja ir kaip jį surasti. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad G taškas - tai priekinės sienelės apatiniame trečdalyje esantis audinių plotelis. Jis maždaug žirnio ar monetos dydžio, 5 cm nuo makšties pradžios. Kiti rekomenduoja jo paieškoti keliais centimetrais žemiau nei bamba. (Jei ši darbą atliksite kartu partneriu, linkime jam stiprybės nebaigti anksčiau nei rasite).
Britai juokauja, kad taško G rasti nepadės jokios šiuolaikines technologijos. Į navigacinę sistemą įvedę adresą „G taškas” išgirsite tik šaltą piktą balsą, patariantį: „Sustokite. Apsisukite. Grįžkite į pradinį tašką.” Galbūt geriausiai G tašką aprašė žurnalo „Cosmopolitan” redaktorė Marcelle D’Argy Smith: „Tai tarsi rasti reikiamą vietą Londono Barbakano labirintuose. Pažįstate žmones, kurie ten puikiai orientuojasi, bet patiems niekada nepavyksta.”
Kol laimingosios dalijasi įspūdžiais apie G taško sukeliamus galingus orgazmus, tos, kurioms mažiau pasisekė, kaltina Froidą. Ir kodėl gi ne? Jis pirmasis užvedė temą apie tai, kad klitoriniai orgazmai yra nebrandūs, ir moterys turi siekti išmokti patirti vaginalius, nors tyrimai rodo, kad didžioji dauguma moterų (jei ne visos) patiria būtent klitorinius orgazmus. Deja, Froido pasakos ne vieną moterį daugelį metų vertė jaustis nepilnavertėmis.
Didžiausia Froido kritike tikriausiai galima vadinti Shere Hite, kurios 1976 m. išleista knygą apie moterų seksualumą paneigė vaginalio orgazmo mitą. Ji sukritikavo Froido ir Johnson teorijas, kad patirti orgazmui moteriai užtenka tik frikcijų. S. Hite nustatė, kad 70 proc. moterų, nepatiriančių vaginalinio orgazmo, jį lengvai pasiekia besimasturbuodamos ar kitaip tiesiogiai jaudinant klitorį. Ši knyga suteikė vilties, kad kažkas negerai yra su faktais, o ne moterimis. Neseniai S. Hite pareiškė: „Moters orgazmas yra politinių pokyčių metafora. Pakeisti supratimą apie lytinį aktą ir tai, kaip jis „privalo” vykti - tai pakeisti visuomenę.” (Jei perskaičiusi šiuos žodžius jūsų partnerė pasiūlys pakeisti visuomenę - žinosite, ką turi omenyje.)
Deja, ir šiais laikais yra G taško garbintojų, norinčių įpiršti nuomonę, kad jei nesugebate patirti vaginalio orgazmo - esate nevykėlė ir daug gyvenime prarandate. Vienas tokių - biologas Desmond Morris, 2004 m. išleidęs knygą „Nuogos moterys”. Joje jis rašo atradęs ne tik G, bet dar tris taškus: A, C ir U! O kur dar dubens raumenų treniruoklio išradėjai, 2008 m. „Nacionalinės orgazmo dienos” proga apklausę 2000 moterų…
„G taškas - ne mitas” - teigia jie. „75 proc. moterų tvirtina jį turinčios. O tos, kurios neturi, retai patiria orgazmą.” Kaip po tokių žodžių jaustis likusiam ketvirtadaliui moterų? Tačiau vėliau jie ima kalbėti abstrakčiau: „72 proc. moterų sako, kad turi G tašką, bet jo lokacija smarkiai skiriasi… Pusė moterų teigia, kad G taškas yra makšties pradžioje, 35 proc. - kad giliai makštyje, likusios 15 proc. - dar kažkur.” Kur tiksliai? Kaklo srityje? Pažastyje? Šaldytuve?
Kiek žmonių, tiek nuomonių. Tiesa, dėl vieno dalyko galėtų sutarti ir britai, ir prancūzai, ir froidistai, ir feministės: G taško paieškos - smagus užsiėmimas.
G taško statistika
Teigiama, kad 60 proc. moterų turi G tašką.
90 proc. moterų sako jo nerandančios.
Moterys apie seksą pagalvoja vidutiniškai 1 kartą per dieną.
Egzistuoja procedūra, kurios metu į G tašką prišvirkščiama kolageno, kad šis dvigubai padidėtų. Kaina - 700 svarų, poveikis išlieka 3-4 mėn.
Šio malonumo centro dydis - 2.5-5 cm. Tad žirnio dydžio tašku jį vadinti netikslu. Tai plotelis priekinėje makšties sienelėje, kuris stimuliuojamas padidėja.
