Šis vaidmenų aprašymas nereiškia, kad teiginiai tinka kiekvienam. Tai tik siūlymas atidžiau pažvelgti į savo ir kitų šeimos narių elgesio priežastis, reakcijas, kylančių konfliktų pobūdį ir pan.
Partnerių gimimo eilės reikšmė santuokos sėkmei
Komplementariai santuokai įtakos turi tai, kiek kiekvieno sutuoktinio užimama padėtis atkartoja buvusiąją šeimoje tarp brolių ir seserų: kuo padėtis panašesnė, tuo santuoka stabilesnė. Pavyzdžiui, susituokus vyriausiam sūnui ir jauniausiai dukrai sutarti ir suprasti vienam kitą gali būti lengviau nei dviem jaunėliams.
Nekomplementari santuoka – tokia, kai naujai sukurtoje šeimoje užimamos tokios pat pozicijos kaip buvusioje. Tokiu atveju reikia daugiau pastangų norint gerai sutarti, suprasti. Pavyzdžiui, du vyriausieji gali kautis dėl lyderio pozicijų, du jaunėliai – vengti atsakomybės, varžytis, kuris iš jų „jaunesnis“, arba vyriausiajam iš brolių gali būti sunku suprasti moters psichologiją.
Taigi tarp brolių jauniausios sesers ir tarp seserų vyriausio brolio sąjunga yra palanki ne dėl kokių nors dorybių, o tiesiog todėl, kad jų vaidmenys gali atspindėti jiems įprasčiausią situaciją. Jie žino, kaip geriausia elgtis vienam su kitu, o kitoms poroms to nežinojimas gali sukelti daugiau sunkumų.
Priešingoje situacijoje atsiduria iš seserų vyriausia sesuo, ištekėjusi už vyriausiojo iš brolių. Tokiu atveju abu sutuoktiniai yra įpratę būti vyriausieji ir turėti neginčijamą autoritetą, be to, nė vienas jų nėra įpratęs palaikyti šeiminių santykių su priešinga lytimi. Taigi sutuoktiniai neišvengiamai konfliktuos, o šiuos jų konfliktus geriausia būtų kontroliuoti prisiminus poliaus (vieno iš dviejų priešingų reiškinių) ypatumus.
Nors geriausias partneris būtų tas, kuris leistų atkartoti savo šeimoje buvusią situaciją, ne visada yra taip, kaip svajojame. Mus dažnai traukia žmonės, su kuriais randame daug panašumų. Taigi paprastai du vyriausieji vaikai jaučia simpatiją vienas kitam, nori kartu praleisti laisvalaikį. Kiekvienas gali pajusti, kad rado artimą sielą. Tačiau, pagyvenę kartu, jie pastebi, kad, nors sielos ir artimos, jie dažnai konfliktuoja dėl to, kas namie šeimininkas.
Jeigu žinosite, kad, pavyzdžiui, jūs, kaip iš brolių vyriausias brolis, konfliktuojate dėl autoriteto su savo žmona – vyriausiąja iš seserų, jums daugiau nebus priežasties nekęsti vienam kito konflikto metu, o tiesiog spręsite tokios jūsų kombinacijos nulemtus sunkumus. Tikriausiai net išmoksite pasijuokti iš savo konfliktų, kai pastebėsite, kad elgiatės tiksliai pagal vyriausiojo iš brolių arba vyriausiosios iš seserų stereotipą.
Žinojimas, kelinti vaikai šeimose buvo jūsų tėvai, gali padėti suprasti, kodėl jie buvo būtent tokie tėvai. Pavyzdžiui, jauniausias vaikas retai turi kokios nors rūpinimosi kitais patirties, todėl pats tapęs tėvu susiduria su dideliais sunkumais. Dažnai pasitaiko, kad tėvai, kurie buvo jauniausieji vaikai, tikisi, kad jų vaikai prisiims atsakomybę už savo šeimą.
Įdomu ir tai, kad jeigu vaikų amžiaus skirtumas yra daugiau kaip penkeri ar šešeri metai, kiekvieno vaiko charakteristika bus panašesnė į vienintelio vaiko, nors jis taip pat turės bruožų, būdingų jo užimamai pozicijai pagal gimimo eilę. Pavyzdžiui, už brolį aštuoneriais metais vyresnės sesers būdas greičiausiai bus panašesnis į vienturtės dukters (kokia ji buvo tuos aštuonerius metus, kol neturėjo brolio), bet ji gali turėti bruožų, būdingų vyresnei seseriai.
Vyriausias vaikas
Pirmasis vaikas visų pirma yra auginamas kaip vienintelis ir perima daugelį tėviškų savybių: jis geba auklėti, būti atsakingas ir imtis lyderio vaidmens. Atsakomybės jausmas vaikui gali būti labai sunkus: vyriausias vaikas gali tapti baimingu žmogumi, siekiančiu tobulumo ir neleidžiančiu sau suklysti, supykdyti tėvų ar kitų svarbių asmenų.
Jei tokioje šeimoje svarbiais laikomi mokslo pasiekimai, vyriausias vaikas sieks aukščiausių rezultatų šioje srityje. Dideli tėvų lūkesčiai vyriausią vaiką daro jautresnį, rimtesnį, mažiau nei kiti vaikai linkusį žaisti. Kad ir ką veiktų, jis atkakliai stengiasi ir yra visada pasiruošęs patarti kitiems, nors pats kritikos nepriima.
Skirtingos savybės formuojasi, jei auga:
iš seserų vyriausia sesuo / tarp seserų vyriausias brolis;
tarp brolių vyriausia sesuo / iš brolių vyriausias brolis.
Jauniausias vaikas
Mažajam skiriama daug dėmesio, be to, kiti šeimos nariai jaučiasi už jį atsakingi. Jam atleidžiama daugiau nei kitiems vaikams, tačiau jis paprastai netampa išlepęs tikrąja šio žodžio prasme. Tiesiog jis įpranta laukti iš gyvenimo tik gerų dalykų, gana dažnai tampa dideliu optimistu. Tėvai mažiau tikisi iš jauniausio vaiko, jis patiria mažiau spaudimo, todėl neretai ir pasiekia mažiau.
Jis neturi tvirtos vidinės disciplinos ir, priimdamas sprendimą, dažnai susiduria su sunkumais, nes anksčiau šalia visada buvo kažkas didesnis ir protingesnis, rūpinęsis jo reikalais. Jis laukia, kad kitas (vyras ar žmona) padėtų jam spręsti jo problemas. Arba jam gali būti būdingas kitas kraštutinumas – bet kokios pagalbos atsisakymas.
Paprastai jis vienaip ar kitaip stengiasi pasivyti vyresniuosius, tačiau tai jam nepavyksta, jei nepasirenka visiškai kitos veiklos srities ir gyvenimo stiliaus, kur galėtų daug pasiekti dėl savo paties polinkių.
Skirtingos savybės formuojasi, jei auga:
iš seserų jauniausia sesuo / iš brolių jauniausias brolis;
tarp brolių jauniausia sesuo / tarp seserų jauniausias brolis.
Vidurinis vaikas
Vidurinysis dažnai turi savęs vertinimo ir asmenybės formavimo sunkumų. Jam nėra keliami reikalavimai pirmauti, kaip pirmiausia gimusiam vaikui, bet taip pat jis negali likti mažiausias, kaip jauniausias vaikas (pirmas ir paskutinis vaikas šeimoje dažniausiai būna numylėtiniai). Vidurinis vaikas niekada nepatiria tiek dėmesio kaip pirmasis.
Vaikas turi lenktyniauti ir su vyresniuoju – protingesniu, stipresniu, ir su mažesniuoju, kuriam reikia daugiau pagalbos ir globos. Užaugęs vidurinis vaikas paprastai nebūna linkęs imtis iniciatyvos ar savarankiškai mąstyti. Netekdamas vyresniojo teisių ir jauniausiojo privilegijų, jis dažnai jaučia gyvenimo neteisingumą, o, siekdamas pajusti savo reikšmę, stengiasi su visais rungtyniauti.
Vienintelis vaikas
Vaikas, augantis be brolių ir seserų, turi geriausią, bet kartu ir blogiausią pasaulį. Toks vaikas tuo pat metu yra ir vyriausias, ir jauniausias vaikas šeimoje. Jis turi daug vyriausiojo vaiko savybių, bet jam, net suaugusiam, gali būti būdingi kai kurie vaikiški bruožai. Vienturtis berniukas atkartoja tėvo, mergaitė – motinos charakterio bruožus, kol nesusiduria su stresu ar sunkumais, galinčiais paskatinti savitų vienintelio vaiko bruožų pasireiškimą.
Toks vaikas daug reikalauja iš gyvenimo. Mokykloje, o vėliau ir kitose srityse, jis labiau stengiasi, siekia tobulumo ir būna labai sukrėstas, jei nepasiseka tai, ko ėmėsi. Jei tėvai nesistengė, kad bendrautų su kitais vaikais, gali būti neįpratęs draugauti, todėl dažnai ir vyresniame amžiuje nežino, kaip kurti artimus santykius. Tačiau, nepaisant to, kad normalių santykių su žmonėmis užmezgimas iš vienintelio vaiko reikalauja daug laiko, vėliau jis jau būna puikiai prisitaikęs.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad egzistuoja skirtumas tarp vienintelio berniuko ir mergaitės auklėjimo.
Vienintelė dukra dažniausiai yra per daug saugoma tėvų, o tai įpratina ją laukti rūpinimosi ir iš draugų bei vyro. Vyras, kurį pasirinks (o tai padarys būtent ji), turės būti taktiškas, lengvai bendraujantis, gero charakterio žmogus, pasiruošęs tenkinti visus jos norus. Pirmenybė teks vyresniam, kuris greičiau linksmins ją, nei kels susierzinimą, jos kaprizai ir polinkiai patikrins jo meilę. Kaip ir vienintelis sūnus, vienintelė dukra sunkiai dera su bet kurios gimimo eilės partneriu.
Geriausias pasirinkimas jai būtų tarp seserų vyriausias arba jauniausias brolis. Vidurinis brolis tarp seserų taip pat gali su ja sutarti.
Vienintelis sūnus – jai netinkamiausias partneris, nes mažai tikėtina, kad jis pakęs jos savimeilę ir kad ji stengsis patenkinti jo poreikius. Jie turėtų daugiau šansų, jeigu jų profesiniai siekiai arba hobiai būtų bendri. Kartais tokia pora vaikų visai nenori turėti, bet jei vienintelė dukra sulauks vaikų, tikriausiai visa atsakomybė už juos teks vyrui. Su tuo geriausiai susitvarkytų vyriausiasis arba vidurinysis iš brolių arba seserų.
Vienintelė dukra paprastai būna labai inteligentiška ir kompetentinga pasirinktoje veiklos srityje, bet jos talentas gali neatsiskleisti, jei nebus idealių, artimų jos sielai darbo sąlygų, leidžiančių dirbti vienai arba vadovaujamai jai palankaus vyresnio vyro.
Vieninteliam sūnui yra daug lengviau nei vienintelei dukrai, kadangi nemažai tėvų nori turėti būtent vienintelį sūnų. Jis paprastai yra abiejų tėvų numylėtinis, pasididžiavimo ir garbinimo objektas. Jis yra įsitikinęs, kad ir visas kitas pasaulis su juo taip elgsis ir taip pat žavėsis, o kai tokio pripažinimo sulaukia, jis priima jį kaip neišvengiamą.
Nereikėtų iš jo tikėtis didelio palaikymo, nes jis niekada dėl nieko nepasuks iš savo kelio, jei tik jam nebus tas pat – šiuo ar kitu keliu eiti. Bet ne tik dėl šios priežasties vienintelis sūnus neretai tampa vienišas. Kiti gali stengtis būti su juo, tačiau jam pačiam maloniau būti vienam nei su kuo kitu – nesvarbu, kas tai būtų.
Kadangi jis būtų buvęs vyriausias brolis, jei jo tėvai būtų susilaukę daugiau vaikų, tikėtina, kad jis gali gerai sutarti su jauniausia arba vidurine seserimi tarp brolių. Vyriausia tarp brolių sesuo jam greičiau būtų kaip motina. Vienintelė dukra vienturčiui būtų netinkamiausia partnerė, nes jiems abiem neįprasti artimi ir lygiaverčiai santykiai, taip pat santykiai su priešinga lytimi, abu nori, kad kitas atliktų tėvų vaidmenį.
Rinkdamasis partnerę, jis gali pabūti ir išsiskirti net su keliomis. Jis nepasiruošęs lygiaverčiam bendravimui, įpratęs, kad tėvai rūpinosi pildydami visus jo poreikius, leisdami jam jaustis mažuoju genijumi. Todėl jis tikisi, kad ir žmona palengvins jo gyvenimą nieko už tai nereikalaudama. Kai vienintelis sūnus sukuria šeimą, jis kartais sąmoningai nusprendžia neturėti vaikų, o jeigu turi vaikų, visa atsakomybė už juos dažniausiai tenka jo žmonai, nes jis retai nori užmegzti tėviškus santykius. Vienintelis sūnus, kaip ir vyresnysis, turi didelę pasiekimų motyvaciją. Jam labai svarbu, kad darbe būtų vertinami jo pasiekimai, kaip tai buvo daroma namie.
Daugumai mūsų jau per vėlu rinktis pagal aprašytąją teoriją tinkamą partnerį, jau esame susitaikę su savo pasirinkimu. Ir jeigu pasirodė, kad partneris pagal tai, kelintas jis vaikas šeimoje, nėra tinkamas, verta tikėti, kad tiesiog daugiau pasistengus galima išvengti kylančių sunkumų. Juk nesėkmės priežasčių suvokimas daro ją lengviau įveikiamą. O žinoti, kad toks paprastas dalykas, kaip gimimo laikas kitų vaikų atžvilgiu, turi įtakos daugeliui jūsų skirtumų ir kad dėl to negalima kaltinti nė vieno iš jūsų, išties naudinga.
