Tačiau kas gi vyksta tuomet vyro sieloje?
Atsakymas į tai slypi vyro reakcijoje. Tu neslepi, kad pastebėjai jo pomėgį. Tu pasakai jam apie tai. Ir pastebi, kaip jis reaguoja.
Jis reaguoja kaip pagautas vaikas: parausta, suprakaituoja ir ima teisintis. Jis visai nežiūrėjo to puslapio. Jis užėjo ten atsitiktinai. Tai išvis ne jis lankėsi porno svetainėje. Jis lankėsi ten tik pažintiniais tikslais: tai susiję su jo darbu. Jis ruošia pranešimą spaudai apie pornografijos žalą. Jį paprašė ten užeiti drovus pažįstamas. Jis žiūri į merginas grynai estetiniais sumetimais. Jos jam tiesiog gražios.
Labai įdomus atsakymas iš vieno seno spektaklio: kai žmona klausia vyro, ar jis mylėjo prieš tai buvusias moteris, sumišęs vyras murma: „Aš jas hmm... gerbdavau“.
Po to jis ima pulti tave. Jam atrodo, kad tai labai gera taktika, nes ji padeda nesijausti kaltu. Tu neturėjai žiūrėti į jo puslapius, nes tai - šnipinėjimas. Tu turėjai gerbti jo privatumą. Tu neturėtumei jo kontroliuoti ir kaltinti. Tu išvis nežinai, ko nori. Tu ieškai progų sukelti skandalą. Tu esi per daug kompleksuota ir nesupranti šiuolaikinės sekso kultūros. Tu nesupranti vyrų psichologijos. Iš kažkur atsiranda „moksliškai pagrįsta“ teorija, kad vyrai - patinai, kuriems reikia kuo daugiau patelių. Kažkodėl šios teorijos jis nedėstė, kai tau asistavo.
Taigi iš viso to tu gali suprasti, jog tavo vyras nesijaučia užtikrintas tuo, ką daro. Nes jei jis būtų užtikrintas, jis ramiai nusišypsotų ir pasakytų: „Mane užveda, kai aš tai matau. O tave?“. O jei jis pasitikėtų tavimi, prisipažintų: „Žinai, man tai jaudina, bet aš droviuosi tau prisipažinti“.
Žinoma, geriausia, jei jis būtų linksmas, žaismingas ir mielai įtrauktų tave į savo erotines fantazijas. Tačiau taip reaguoja labai maža dalis vyrų. O didesnė dalis vyrų reaguoja taip, kad pasidaro aišku: jie jaučiasi nesmagiai, neužtikrintai. Ir jaučiasi taip dėl dviejų dalykų :
Kad apskritai mėgaujasi pornografija; Kad turi tai nuo slėpti.
Pažiūrėkime į tai štai iš kokios pusės. Pornografija, kaip ir visas erotikos verslas - tai svajonių verslas. Tai - vilionė, pagunda, pažadas. Erotikos verslas neturėtų nykti, pas mus jis turi netgi augti, plėstis kaip žaidimų industrija. Tačiau lygiagrečiai su juo turi plėstis ir galimybės realybėje mylėti ir mylėtis įdomiau, pilnavertiškiau. Turi augti ne tik sekso žaidimų pasaulis, bet ir reali sekso kultūra, sekso menas.
Jei tavo vyras būtų visiškai sąžiningas prieš save patį, tai prisipažintų, kad pornografinė moteris (kaip, beje, ir striptizo šokėja ir netgi erotinė masažistė) – tai labai patraukli moteris, bet moteris pakaitinė, surogatinė, kurios širdis lieka nepasiekiama.
Jeigu mes eisime toliau ir pažiūrėsime į prostitutes, tai paaiškės, kad sielos gilumoje bet kuris vyras žino: jos atsiduoda tau už pinigus, o ne todėl, kad tu joms patinki. Taigi kokia bebūtų tobula šių moterų gundymo technika, jos negali vyro apgauti tiek, kad jis neprisimintų: tai yra inscenizacija, žaidimas. Už kurio visuomet slypi vengimas: vyras atsisako kažko tikro: sekso ir meilės, artumo, drąsos, eksperimentavimo lovoje.
Taigi žiūrintis pornografiją žmogus tiesiog pripažįsta, kad vengia realiai didinti savo seksualinį potencialą ir pojūčius. Jis pasirenka saviapgaulę. Tame, ką jis daro, nėra nieko blogo, tačiau jis panašus į vaiką, kuris, užuot pats keliavęs po pasaulį, žaidžia su pasaulio žemėlapiu ar geriausiu atveju žaidžia kompiuterinį nuotykių žaidimą „Tomb Raider“. Ar galima apkaltinti žaidžiantį vaiką tuo, kad jis žaidžia? Ne, galima tik pasidžiaugti kartu su juo, tačiau galima suprasti, kad jis sielos gilumoje jaučiasi kažko gyvenime nepatiriantis.
Beje, dauguma vyrų šioje vietoje paklaustų: o ką jūs siūlote, sakydamas: „Kažko nepatiriantis“? Ar jūs siūlote realų seksą su realiomis moterimis? O jei aš nenoriu išduoti savo žmonos ar draugės? O ką, jei save laikau ne tiek patraukliu, kad mylėčiausi su tokio grožio moterimis? Į tai aš galiu tik pasakyti, jog tai visai suprantama. Žaidimai yra žaidimai. Beje, kaltės dėl paties pornografijos žiūrėjimo šiuolaikiniai vyrai dažniausiai nebejaučia.
Didesnė dalis nepasitenkinimo kyla iš būtinumo slapstytis. Viena iš masturbacijos nemaloniųjų pusių ir yra ta, kad besimasturbuojantis žmogus turi slėptis nuo kitų. O tai, ką žmogus daro paslapčia nuo kitų , turi neišsakytą prielaidą: „Aš darau tai, ką reikia slėpti, vadinasi, darau kažką gėdinga, netinkama“. Taigi vienumoje besimasturbuojantis vyras visuomet jaučiasi kažkiek blogas berniukas. Beje, gal jam kaip tik to trūko? Tuomet pagalvok: tu galėjai tapti jam „gera mamyte“, kurią jis garbina, bet kurios seksualiai prisibijo.
Jei tu, gerbiama skaitytoja, tai suprasi, tai nedemonstruosi savo įsižeidimo, nekaltinsi ir nepriekaištausi savo vyrui. Nebent tau būtų labai didelis noras įsižeisti, apkaltinti ir papriekaištauti.
Jei ne - pasiūlymas yra štai koks. Priimk komercinę erotiką kaip iššūkį. Ieškok savyje gundančios, seksualios moters - „blogos mergaitės“. Tuomet vieną dieną atsitiks stebuklas.
Pastebėjusi, kad vyras tapo išsigandusiu į porno žiūrinčiu „blogu berniuku“, atrask savyje „blogą mergaitę“. Pasijuok iš savo išsigandusio vyro baimės ir švelniai pasakyk jam raganišku tonu: „Koks tu išdykęs!“
O tuomet palauk: tu pamatysi, kad jis nustebs. Jis supras, kad tu nesi mamytė. Ir jei tu neslėpsi nuo šio berniuko savo vidinės „blogos mergaitės“, jis - tavo!
