Sėdžiu vakare ir telefono ekrane pasirodžiusių vyrų nuotraukas skirstau brūkšteldama į kairę ir į dešinę. Pažinčių aplikacijoje „Tinder" ieškau gražesnio veido, meilesnės šypsenos, ypatingesnio aprašymo. Žinau, jog vienas brūkštelėjimas gali iš tiesų nulemti mano gyvenimą, neapgalvotas pasirinkimas gali padaryti mane laimingiausia ar nelaimingiausia moterimi pasaulyje.

Susipažinti su žmogumi tapo taip lengva, jog nesuvokiame kaip rizikuojame turėdami tiek daug gerų galimybių bei tiek pat ir būdų padaryti neatitaisomų klaidų. Mes neturime laiko investuoti į ilgalaikius santykius, tingime praleisti daug laiko pažindami žmogų, mums norisi iš nuotraukos ar pusės valandos pasimatymo suprasti, ar noriu su šituo žmogumi būti. Santykiai tapo tarsi greitas maistas – nėra laiko nei gaminti, nei kramtyti. Žmonės sprendžia apie kitus iš nuotraukos ar trumpo aprašymo, tam neskiria daug laiko ir didelių pastangų. O kas baisiausia ir liūdniausia – susitikinėja su daugiau nei vienu žmogumi tuo pačiu metu.

Turiu vaikiną, su kuriuo susipažinau „Tinder" pažinčių svetainėje ir nors ši svetainė turi nekokią reputaciją, esu girdėjusi gražių istorijų, susijusių su ja. Bet štai aš nuobodžiauju namie be savo vaikino bei šioje svetainėje žiūrinėju siūlomus variantus. Juk visai neseniai buvau ištrynusi savo paskyrą, kam man ji, jei turiu vaikiną?

Istorija prasidėjo labai gražiai. Draugavome porą mėnesių, kalbėjome apie rimtus santykius, kažkuriuo metu ištryniau savo paskyrą. Vis dėlto vieną vakarą, nuojautos pasiklausiusi, sugalvojau patikrinti, ar mano mylimiausias bendrauja su kitomis merginoms ir ar ieško kitų pažinčių. Nežinau, kaip aš sugalvojau susikurti naują profilį, įdėti labai gražios merginos nuotrauką ir susirasti savo draugo anketą, kuri, kaip paaiškėjo, niekada nebuvo ištrinta.

Susiradusi jo anketą brūkštelėjau į dešinę, ir laukiau rezultato. Kaip visi žinome, norint susirasti porą būtent šitoje svetainėje, reikia dviejų žmonių simpatijos ir joms sutapus, programa praneša apie tai ir tada jau galima pradėti susirašinėti. Nebuvau pasiruošusi sužinoti, kad mano vaikinas susidomės fiktyviai sukurtos gražios merginos nuotrauka.

Taip, jis parodė susidomėjimą ja ir jie pradėjo bendrauti, tiksliau jis ir fiktyvi mergina, kuria buvau aš. Ar mane supratote? Draugauju su vaikinu, o jis pažinčių svetainėje ieško kitų pažinčių. Sakysit normalu? Man ne. Pykau ir keikiausi, mano mylimasis viską neigė, o aš nedrįsau pasakyti visos tiesos, tiesiog suraizgiau melą, jog tai mano draugė jį rado. Nors turėjau įrodymus, bet nusprendžiau jų nerodyti. Galvojau, jog duosiu įspėjamąjį ženklą, kad man toks bendravimas netinka. Atleidau ir susitaikėm.

Tada šiek tiek atsitokėjau ir supratau, jog galbūt keliu per aukštus reikalavimus. Juk kas čia tokio, jei vyras pasižiūri kitų moterų nuotraukas, juk prieš kokiu gerus dešimt metų moterys panikavo dėl to, jog jų vyrai žiūri porno filmus, o dabar tai jau tapo norma. Kas yra šiais laikais norma ir kur ištikimybės riba? Kiek truks, kol jis susiras kitą, kiek nedaug reikės trumpam pokalbiui tapti romanu? Aš vis dar draugauju su tuo vaikinu, ir vis desperatiškai ieškau neištikimybės/ ištikimybės įrodymų.

Susimąstau apie šiuolaikinio pasaulio santykių beprotybę. Mes turime tiek galimybių, jog galėtumėme kiekvieną dieną į pasimatymus eiti su vis nauju žmogumi, partnerius keisti kas savaitę, mums nebūtina daug stengtis, kad galėtumėme rasti su kuo praleisti naktį. Viskas paduota ant lėkštutės, belieka įsijungti telefoną ir keiskis nuotraukomis bei žinutėmis.

Stebiuosi, kaip šiais laikais santuoka ar ilgalaikiai santykiai egzistuoja. Tikriausiai stovi ant plonytės linijos, taip kaip ir mano santykiai su dabartiniu draugu. Nusivyliau santykiais ir supratau, jog negaliu būti tik su vienu vieninteliu, jog ir aš bet kada galiu būti pakeista... ir pati atsidariau naują, šį kartą tikrą paskyrą.

Rankoje laikau telefoną ir renkuosi nepažįstamuosius, gal tas, gal anas – veidų tūkstančiai, o kam galėčiau patikėti savo širdį? Vėliau laikinai padedu telefoną į šoną, nes į svečius užeis mano vaikinas. Paplepėsim, pavalgysim, mėgausimės vienas kito kompanija, o ryte išsiskirsim. Kol būsime atskirai, pažinčių svetainėse ieškosime dar vieno varianto – gražesnio veido, geresnių akių, tinkamesnio charakterio ar tiesiog kitos puselės, nes jeigu mums vis dėlto nieko neišeitų, pašonėje turėsime dar penkis variantus, dar viena galimybę, dar viena žmogų, juk kam turėti vieną, jei gali ir daugiau?