Gydytojų teigimu, pagal rankos paspaudimo stiprumą galima diagnozuoti žmogaus sveikatos būklę.
Tyrimai parodo, kad žmonės, kurie ranką spaudžia stipriai, paprastai gyvena ilgiau nei tie žmonės, kurie tai daro silpnai.
Tiems žmonėms, kurie ranką spaudžia silpniausiai, gresia 70 proc. didesnė tikimybė mirti bet kuriuo metu.
Paprastai pagal rankos paspaudimo stiprumą mes vertiname žmogaus pasitikėjimą savimi, bet gydytojai sako, kad jis gali atskleisti ir numatomą žmogaus gyvenimo trukmę bei kokybę.
Vis daugiau gydytojų ir mokslininkų mano, kad tai, kaip stipriai žmogus spaudžia ranką, gali tiksliausiai atskleisti tai, kaip žmogus sensta.
Tyrimai parodo, kad vyrai ir moterys, kurie ranką spaudžia stipriai, dažniausiai gyvena ilgiau už tuos, kurių rankos paspaudimas švelnus ir vangus.
Vienas britų mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad tiems žmonėms, kurie ranką spaudžia silpniausiai, gresia 70 proc. didesnė tikimybė mirti bet kuriuo metu nei tiems žmonėms, kurie ranką spaudžia stipriausiai. Ši išvada pasitvirtino net atsižvelgus į tokius veiksnius, kaip amžius ir lytis.
Kitame tyrime reziumuota, kad rankos paspaudimo stiprumas tiksliau nei kraujospūdžio matavimas gali padėti numatyti, ar žmogui negresia ankstyva mirtis.
Manoma, kad raumenų stiprumas nurodo bendrą žmogaus sveikatos būklę. Tie žmonės, kurių raumenys silpni, jau gali sirgti, arba kai suserga, jiems būna sunkiau pasveikti.
Svarbu tai, kad rankos paspaudimo stiprumas siejamas ne tik su fizine sveikata. Tyrimai parodo, kad tie žmonės, kurie ranką spaudžia stipriai, mažiau linkę susirgti silpnaprotyste. Naujausiame tyrime mokslininkai sudarė lenteles, kuriose 11 tūkstančių įvairaus amžiaus vokiečių tautybės žmonių suskirstyti pagal tai, ar ranką jie spaudžia stipriai, ar silpnai. Buvo atsižvelgta į amžių ir lytį, taip pat į žmonių ūgį.
Paaiškėjo, kad stipriausiai ranką spaudžia žmonės nuo 30 iki 50 metų, po to paspaudimas silpnėja. Mažiau nei 10 proc. 65-70 m. vyrų ir moterų buvo įtraukti į „silpno rankos paspaudimo“ grafą, o iš pasiekusių 80 m. ribą, į pavojaus zoną pateko pusė.
Žmogaus ūgis taip pat turėjo didelės įtakos stiprumui: 20 cm ūgio skirtumas turėjo tokią pat įtaką paspaudimo stiprumui kaip ir 20-ies metų skirtumas.
Lentelės, kurios buvo paskelbtos leidinyje „Plos One“, vargu ar bus naudingos Didžiojoje Britanijoje, nes tyrimai parodo, kad vokiečiai ranką spaudžia stipriau nei britai.
Užtat britai stipresni už japonus.
Tyrėja iš Vienos universiteto Nadia Steiber pasakė, kad rankos paspaudimo stiprumas gali būti greitas ir nebrangus būdas, padedantis gydytojams nustatyti pacientų sveikatos būklę.
Ji pridūrė: „Kai paciento rankos paspaudimo stiprumas neatitinka amžiaus, lyties ir ūgio parametrų, tai gali būti rodiklis, kad reikia išsamiau išsitirti sveikatą.“
