Priežastys. Žinoma, yra praeitis dėl kurios savęs nekenčiu, bet niekaip negaliu paauglystės patirčių susieti su tuo. Suprantama, pats prakaitavimas ar jo baimė skatina dar didesnį prakaitavimą. Suprantama ir tai, kad dėl to labai kompleksuoju. Rašau tikėdamasis, kad yra kokių nors psichologinių technikų). Bandau liaudiškas priemones, aišku, jos nepadeda.
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAI PRAKAITUOJA DELNAI
Jūs klausiate apie technikas. Bet technikų neverta taikyti nesupratus, kokia problemos esmė. T.y., taikyti galima, bet be garantijos, kad padės. Todėl pakentėkite ir pasigilinkite, kas gi su jumis vyksta.
Problema, apie kurią jūs rašote, žinoma daugeliui žmonių, ypač jaunų.
Kodėl jaunų? Vargu ar jūs rasite pagyvenusį žmogų, kuris skustųsi padidintu prakaitavimu. Su amžiumi organizmas netenka vandens ir centrinei nervų sistemai ima atrodyti netaupu taip leisti skysčius. Todėl kuo vyresnis žmogus, tuo sausesnė jo oda. O kol organizmas jaunas - skysčiai skiriasi į kairę ir į dešinę. Vaikai šlapinasi į lovą, paaugliai spjaudosi, jauni vyrai nuolat geria alų, moterys - vyną, meilužiai apskritai nuolat apsikeičia visokiais skysčiais ir t.t. Galima pasakyti, kad jaunystė - tai nuolatinis taškymasis.
Tačiau tai rašydamas aš puikiai suprantu, kad jums jūsų prakaituoti delnai ir padai visai neatrodo taip šauniai ir pozityviai, kaip man. Taip yra todėl, kad jūs savęs nepriimate. Kaip ir galima buvo tikėtis, jūs savęs nekenčiate ir nekenčiate seniai. Nekenčiate su visa savo jaunyste ir visais savo skysčiais. Ir galbūt prie šios neapykantos tik prisideda vieno - kito asmens netaktiška pastaba apie jūsų suprakaitavusias rankas. Tada, kaip jūs ir pastebėjote, prie fiziologinio fakto prisideda reakcija į šį faktą - gėdos jausmas ir dar didesnis savęs nemėgimas. Dėl to jums kyla stresas ir rankos dar labiau prakaituoja - ratas užsidaro. Be psichoterapijos išeiti iš jo nelengva.
Ir vėl priminsiu jums, kad ši situacija pakankamai dažna, ypač jaunų žmonių tarpe. Kodėl jaunų? Todėl, kad drovumu, t.y. diskomfortu bendraujant, skundžiasi apie 50% jaunų žmonių. O ką reiškia drovumas? Tai ir yra didelis psichofiziologinis diskomfortas, kylantis bendraujant ar patenkant į dėmesio centrą. Ypač su priešinga lytimi. Tik vieniems žmonėms tokioje situacija sustiprėja jūsų minėtas išraudimas, kitiems pučia ir gurguliuoja pilvas, tretiems - prakaituoja rankos ir kojos, o ketvirtiems - viskas kartu ir dar koks nors siurprizas (dreba ir tempiasi žandikaulis, išdžiūsta gerklė, sutrinka kalba, dreba rankos, tirpsta kojos ir t.t. ir pan.). Organizmas yra kūrybingas ir visa savo esybe šaukia jam prieinama fiziologine kalba. O ką jis šaukia?
Šioje vietoje jūs turite tiesiog manimi patikėti. Organizmas šaukia štai ką: „Atkreipkite į mane dėmesį! Aš - jaunas, lytiškai subrendęs individas, ir maldauju, pastebėkite mane!“
Žmonės, atsidūrę jūsų vietoje (o ir man teko būti jūsų vietoje, pats esu iš buvusių drovuolių) jokiu būdu nesutinka su tokia interpretacija. Jie sako: „Taigi man labai gėda dėl mano paraudimo, prakaitavimo, gurguliavimo ir drebulio! Taigi man kyla didelis nerimas, norisi po žeme prasmegti, o jūs sakote: atkreipkite į mane dėmesį! Nesąmonė!“
Taip, tai yra didelė nesąmonė, nes organizmas nesąmoningai šaukiasi dėmesio, paryškindamas jūsų biologinio vertingumo požymius: pirmiausiai jis rodo, kad jūs jaunas (prakaituojantis), o dar organizmas bando tai parodyti per veido odą, kuri parausta, ir galbūt padidindamas išgyvenimo galimybę – kai galūnės slidesnės, jūsų kūnas lengviau iš plėšrūno gniaužtų išslys, o ir toksinai iš jūsų greičiau išsiskirs, ir termoreguliacija greičiau įvyks; ir sukeldamas aplinkiniui norą jus pamaitinti (pilvas gurgia) ir t.t. ir pan.
Kažkada, kai gamta tik kūrė žmogaus organizmą, visi šie mechanizmai atrodė logiški ir padidindavo žmogaus adaptacines galimybes. O tai reiškia - padidindavo jūsų, kaip tinkamo giminę pratęsti vaikino, patrauklumą. Tą patį gamta darydavo su merginomis - jos ypač ryškiai rausta, ypač lengvai priauga svorio, ypač emociškai nestabilios – ir kaip bebūtų keista, visa tai šaukte šaukia: pažiūrėk į mane: aš- tikra moteris - matai, kaip išraudau? Ir mano stori klubai slepia pakankamą ertmę tavo vaikui išnešioti! O mano nuotaika svyruoja, nes man būna neabejotinas mėnesinių ciklas, vadinasi, esu aš dar jauna, dar ne klimaksas man, supranti, bukaproti vyre?
O dabar pasakykite: kokia mergina mėgsta išrausti, turėti storus klubus ir dar nestabilią nuotaiką? Kuris vaikinas mėgsta visą savo neįtikėtinai bjaurią fiziologiją, susitikus su priešinga lytimi?
Štai ir išeina: gamta nori vieno, o mes su savo kultūriniais stereotipais norime kito. Norime neprakaituoti, nerausti, būti liesais ir emociškai stabiliais. Tokiais Terminatoriais su dideliu peniu ir krūva pinigų. Kurie susitinka su madonų ir kekšių kombinacijomis, mokančiomis gaminti ir daryti gerą įspūdį kitiems.
Na, o dabar prie technikų. T.y., ką daryti, kad nugalėtumėte šį tūkstantmečiais kuriamą gamtos mechanizmą. Aš asmeniškai, rašydamas šias eilutes, jaučiuosi nejaukiai. Man ranka nekyla eiti prieš gamtą. O jums?
Na, gerai. Štai viena iš mažiausiai prieš gamtą einanti technika. Jūs atsikeliate iš ryto ir labai aiškiai ir rimtai pakartojate šešis kartus: šiandien aš prakaituosiu, kaip niekad. Tegul visos sutiktos merginos tiesiog paspringsta mano pakaitu – aš išleisiu jo tris - keturis kibirus! Aš dar niekada nebuvau toks jaunas, toks adaptyvus ir toks drėgnas! O jei aš pamiršiu suprakaituoti, aš pasistengsiu ir ištaisysiu šią klaidą. Prakaituosiu dukart dažniau!
Ir darykite tai savaitę. Tik nepraleiskite ne vienos dienos.
Beje, jei paaiškėtų, kad jūs to daryti nenorite (a, žinau apie tai, bandžiau ir neišėjo; skaičiau apie tai ir tikėjausi kažko gudresnio; ne, tai - ne man) - vadinasi , jūsų pasąmonė gudresnė už jus. Ir kol jūs nenumosite ranka į šią kovą su gamta, tol prakaituosite, rausite, drebėsite, gurguliuosite ir darysite viską, ką sugeba jūsų organizmas. Jis žino, ką daro ir tik laiko klausimas, kada jūs jam pasiduosite ir leisite jam atlikti jo misiją - pratęsti jus savo palikuonyse.
Sėkmės.
Olegas Lapinas
