Net jei mes nekontroliuojame to, kas vyksta, viskas atsitinka ne be priežasties, ar ne? Neužtarnauto skausmo ir kančios idėja daugeliui žmonių yra pernelyg skausminga, o moralinės tvarkos poreikis gali paaiškinti religijų populiarumą, rašoma „Psychology Today“.
Ir, tiesą sakant, tikintieji pasauliniu teisingumu yra netgi labiau religingi už kitus tikinčiuosius. Tikėjimas kosminiu teisingumu prasideda ankstyvame amžiuje. Harvardo universiteto psichologai įrodė, kad vaikai, kurių amžius yra nuo 5 iki 7 metų, vaikus, kurie ant šaligatvio rado 5 dolerius, mėgsta labiau nei tuos vaikus, kuriuos bežaidžiant futbolą užklupo lietus.
Bet tikėjimas visuotine teisybe taip pat gali tapti priežastimi nekovoti už teisybę – dėl noro kaltinti auką, nes šiam kažkas blogo atsitiko ne be reikalo. Jei tiriamasis patiria skausmingą elektros smūgį, kurio išvengti jis negali, žmonės apie jį galvoja prasčiau; manymas, kad jis kažkokiu būdu nusipelnė to smūgio, kažkokiu būdu paguodžia.
Nelaimės – likimo tampymo už ūsų pavidalu – yra ganėtinai giminingos karmai. Queens universiteto Belfaste (Š. Airija) psichologas Jesse‘as Beringas studijuoja evoliucinę religijos psichologiją. Jis tvirtina, kad manymas, jog visur esanti būtybė gali skaityti mūsų mintis ir nutrenkti mus žaibu už amoralų elgesį, sulaiko mus nuo blogo elgesio ir galimų to blogo elgesio pasekmių – atskyrimo nuo visuomenės.
Esu ateistas, bet paklausiau jo, ar tiksliai nutaikytų žaibų baimė gali paaiškinti, dėl ko aš vis vien jaučiu poreikį pabelsti į medį vos pagalvojęs ką nors panašaus į: „Vaje, o juk aš jau beveik visus metus neslogavau“.
„Vis dar manome, kad Visata sudarinėja moralinę suvestinę kiekvienam iš mūsų; jei mes manome, jog kaip nors apgavome ar pergudravome šią visuotinę agentūrą – pavyzdžiui, išvengėme slogos, kuria susirgo visi kiti – tai ji mus grąžins į savo vietą įkrėsdama nemažą realybės dozę. Stuksenimo į medį ritualas kažkokiu būdu apramina ar patenkina Visatą ir apsaugo mus nuo jos bausmės“, - atsakė psichologas.
Ritualinius aktus (spjauk triskart per petį ir panašiai) dažniausiai naudojame tuomet, kai jie nėra sudėtingi, kai rezultatas yra abejotinas arba nuo mūsų nepriklauso bei kai ant kortos būna pastatyta daug.
Žmonėms, kurie iš tiesų tiki savo ritualais, būdingas reiškinys, vadinamas „kontrolės iliuzija“ – įsitikinimas, kad jie pasauliui turi daugiau įtakos nei yra iš tikrųjų.
Ir toks tikėjimas nėra labai kenksmingas – kontrolės jausmas skatina žmones labiau stengtis nei jie stengtųsi kitu atveju. Tiesą sakant, visiškai tikslus mūsų galios įvertinimas – būsena, vadinama „depresiniu realizmu“ – mažiau stebuklais tikintiems žmonėms sukelia kliniškai įvertinamą depresiją
Pasaulis yra gyvas
Helsinkio universiteto (Suomija) psichologė Marjaana Lindeman tikėjimą stebuklais apibrėžia kaip manymą, jog pasaulis turi sugebėjimą mąstyti (animizmą) arba tikėjimąsi, kad protas pasižymi fizinio pasaulio savybėmis. Ji nustatė, kad žmonės, kurie tiesiogiai supranta frazes „Seni baldai daug žino apie praeitį“ arba „Blogos mintys yra užkrečiamos“, taip pat tiki tokiais dalykais, kaip feng-šui (idėja, kad baldų išdėstymas gali nukreipti energiją) bei astrologija. Taip pat tikėtina, kad tokie žmonės bus labiau religingi ir labiau tikės paranormaliais reiškiniais.
E. Subbotsky teigia, jog tikėjimas pasaulio animizmu turi savo privalumų. „Kur kas patogiau manyti, kad jūsų likimas nulemtas kokio nors žvaigždyno, o ne kad priklausote tam tikrai protingų gyvūnų grupei, amžiams pasiklydusiai sušalusioje kosminėje erdvėje“. Ir, pasak jo, tikėjimas stebuklais nebūtinai kertasi su praktiniu gyvenimu - galite tikėti astrologija ir būti geru astronomu.
Tikėjimas stebuklais: teigiama psichologija ar lengva psichozės forma?
Tikėjimas stebuklais gali būti brėžiamas kaip spektras, kurio viename gale yra skeptikai, o kitame – šizofrenikai. Žmonės, kuriems magiškos idėjos yra priimtinos – pradedant nuo nepavojingų (baimės lipti ant plyšių tarp grindinio plytelių) iki keistų (tikėjimo, kad laidų vedėjai žino, kada žiūrite jų laidas), dažniau susiduria su psichozėmis arba šios psichozės jiems dažniau išsivysto vėlesniame gyvenime.
Žmonės, sergantys obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, taip pat pasižymi aukštesniu paranojos lygiu, suvokimo sutrikimais ir tikėjimu stebuklais – ypač „minties ir jos pasekmės“ faktu – jie tiki, kad jūsų neigiamos mintys gali būti žalingos aplinkai.
Tokie žmonės siekia vykdyti pasikartojančius veiksmus, kurie neleistų į galvą lįsti nemalonioms mintims apie paliktas neužrakintas duris ar apie artimuosius, kurie gali susirgti vėžiu. Tačiau dažnesnis tikėjimas stebuklais nereiškia didesnio kiekio emocinių problemų – svarbu yra tai, kaip tikėjimas stebuklais trikdo kasdieninį funkcionavimą.
Nėra labai naudinga būti ir skeptiškajame tikėjimo stebuklais spektro gale.
„Visiškai netikėti stebuklais yra labai nesveika“, - teigia Ciuricho universiteto ligoninės (Šveicarija) neuropsichologijos skyriaus vadovas Peteris Bruggeris. Jis turi sukaupęs duomenų, stipriai siejančių tikėjimo stebuklais nebuvimą su anhedonija – nesugebėjimu patirti malonumo.
„Studentai, kurie nėra „magiški“, paprastai nemėgsta lankytis vakarėliuose ir panašiai“, - teigia mokslininkas. Jis taip pat nustatė, kad tikėjimui stebuklais būtinas vienas svarbus smegenų cheminis junginys.
Neurotransmiteris dopaminas smegenyse pažymi patyrimus kaip reikšmingus. Šizofrenikų smegenyse šio junginio perteklius, o tokie žmonės reikšmingumą įžvelgia visur. Bet depresija sergančių žmonių, kurie kasdieniame gyvenime neįžvelgia jokios prasmės ir malonumo, smegenyse dopamino yra labai nedaug.
Viename eksperimente žmonės, tikintys paranormaliais reiškiniais (tokie, kurių smegenyse dopamino yra daug) buvo labiau linkę įžvelgti neegzistuojančius veidus vaizdų kratinyje nei skeptikai, bet jie taip pat rečiau praleisdavo veidus nepastebėtus, jei jų ten iš tikrųjų būdavo.
Ir visi tiriamieji sugebėdavo įžvelgti daugiau veidų, jei jiems būdavo skiriami vaistai, didinantys dopamino kiekį.
P. Bruggeris mano, kad sugebėjimas įžvelgti kažkokias struktūras ir pagal jas sudarinėti asociacijas didina kūrybingumą bei pasižymi praktine funkcija: „Jei klaidžiojate po aukštą žolę, visuomet geriau manyti, kad kažkur greta klaidžioja ir tigras“.
Tai nėra taip kvaila
Kas mes esame, kad sakytume, jog svajotojai klysta? C. Nemeroff ir P. Rozinas nurodo, kad tikėjimas daugeliu stebuklų yra vienaip ar kitaip pagrįsti moksliškai.
Magiškas užkratas: bakterijų teorija parodė, kad turime pagrindo bijoti kažko nematomo ir neigiamo, kas gali būti perduodama per kontaktą. Bakterijos yra naujieji prakeikimai.
Holografinis egzistavimas: idėja, kad visuma yra kiekvienoje visumos dalelėje, kilo iš biologijos. Kiekvienoje mūsų kūno ląstelėje yra pilnas DNR rinkinys, reikalingas visam žmogui sukurti.
Veikimas per atstumą: ar vudu lėlės ir stebuklingos lazdelės gali būti veiksmingos? Na... Gravitacijos trauka veikia per atstumą. Per atstumą veikia ir nuotolinio valdymo pulteliai.
Protas valdo materiją: Placebo efektas – plačiai aprašytas reiškinys. Vien manymas, kad tabletė, kurioje nėra jokių veikliųjų medžiagų, visgi bus veiksminga, suteikia jai veiksmingumo.
Mana: tai polineziečių terminas, nusakantis visuotinę perduodamos antgamtiškos galios sąvoką. Ir iš tiesų yra visuotinai priimtina įtakos priemonė, kuri yra abstrakti, bet sieja mus visus - tai pinigai.
