Labai gera gyvūnų intuicija: mažiesiems mūsų broliams netenka rinktis: protas arba jausmai. Jie visiškai pasikliauja savo instinktais. 2004 m. gruodžio 24 d. Pietų ir Pietryčių Azijoje dėl cunamio žuvo daugiau kaip 300 tūkstančių žmonių, bet nė vieno gyvūno! Švyturio prižiūrėtojas Pietų Indijoje matė, kaip visas antilopių pulkas iš pakrantės paniškai metėsi į artimiausias kalvas.
Flamingai taip pat paliko žemumas, kuriose paprastai užsilaiko, ir išskrido į aukštumas. Pajutę bangos artėjimą, drambliai išlaužę užtvarus puolė į saugią vietą, lakindami ant nugarų turistus. Dar per II pasaulinį karą anglai pastebėjo, kad katės sužino apie artėjantį lėktuvų antskrydį daug anksčiau negu radijo lokatoriai. Dar nenuaidėjus oro pavojaus sirenai jos šiaušdavo kailį, riesdavo nugarą ir šnypšdavo, o kitos traukdavo tiesiai į slėptuves nuo bombų.
Toks elgesys gelbėjo ne tik kačių, bet ir pastabiųjų britų gyvybes. Dėkingi britai įsteigė specialų medalį su užrašu: „Mes taip pat tarnavome Tėvynei“ ir juo apdovanodavo ypač jautrius savo augintinius.
Senovėje žmogus buvo toks pat jautrus, kaip ir jo laukiniai broliai. Tačiau civilizacija numalšino tą gebėjimą. Užvaldęs gamtą žmogus prarado gebėjimą ją jausti ir girdėti. Šiuolaikinis žmogus laiko save protinga būtybe, bet intuicija nepaklūsta logikai. Būtina vėl išmokti ja naudotis ir pasitikėti.
XX a. 7-ajame dešimtmetyje JAV mokslininkas Viljamas Koksas, išanalizavęs daugiau nei 100 geležinkelio katastrofų, įžvelgė keistą dėsningumą: tarp eismo nelaimę patyrusių traukinių keleivių visada būdavo labai mažai mokslininkų. Neįtikėtina, bet žmonių, pavėlavusių į reisą, atsisakiusių kelionės dėl ligos arba dėl nepaaiškinamų priežasčių grąžinusių bilietą ir taip išvengusių katastrofos, skaičius nuolat didėja.
1912 m. balandžio 12 d. pačiu didžiausiu pasaulyje laineriu „Titanikas“ dėl laimingo atsitiktinumo plaukė „tik“ 2207 žmonės vietoj 3500. Ši lemtinga diena tapo antrąja gimimo diena milijonieriui Džonui Morganui, jo „krikštatėvis“ – išradėjas Nikola Tesla. Kruizo išvakarėse garsusis mokslininkas vos ne vos įkalbėjo draugą atsisakyti kelionės ir grąžinti bilietą.
Priimti sprendimus širdimi
Protas daro išvadas remdamasis logika, bet intuityviam sprendimui įrodymai nebūtini. Todėl Vakaruose iki XX a. viešpataujant logikai intuityvusis metodas ilgai buvo neigiamas. Gebėjimas „priimti sprendimus širdimi“, t. y. nesivadovaujant logika, visada būdavo priskiriamas moterims.
Tačiau mokslininkai vis dažniau reabilituoja moteriškąjį mąstymo būdą – chaotišką ir nelogišką. Stenfordo universiteto neuropsichologai eksperimentais nustatė, kad moterys dėl jautrumo daug geriau už vyrus įžvelgia potekstę.
Mokslininkų nuomone, jos jautresnės garsams, skoniui, kvapams ir lytėjimui. Silpnoji lytis vienodai gerai girdi abiem ausimis, o stipriosios kairioji ausis girdi silpniau už dešiniąją. Lingvistai nustatė, kad pokalbio metu vyras pirmiausia kreipia dėmesį į pokalbio temą, o moteris – į patį pašnekovą: jo emocinę būseną, gestus, mimiką, ir tai kartais pasako daug daugiau negu žodžiai.
Tokiu pačiu būdu smegenys ne tik priima, bet ir kaupia, vertina bei rūšiuoja informaciją. Atėjus laikui jos ima iš šios saugyklos žinias ir siunčia sprendimą. Jis ateina į protą kaip netikėta užuomina, staigus nušvitimas arba pavojaus signalas.
Moteriškoji intuicija ypač paaštrėja po gimdymo. Tuo pasirūpino pati gamta. Kol mažylis dar nekalba, mama mokosi suprasti jį be žodžių, šeštąja jusle atspėti visus jo norus. Šis ryšys nenutrūksta visą gyvenimą. Jis padeda motinai pajusti net per atstumą, kad vaikas pavojuje. Panašiai jaučia dvyniai ir... įsimylėjėliai.
Intuicija tiesiogine žodžio prasme gali apipilti žmogų auksu. Džordžas Sorosas neneigia, kad geriausias jo verslo patarėjas – vidiniai pojūčiai.
„Jis perka, kai jam ima skaudėti nugarą, o parduoda, kai skausmas praeina“, - tvirtina jo sūnus Robertas.
„Širdis nelinksta“, „maudžia duobutę“ arba, priešingai, „kojos pačios nunešė“, „lengva širdimi“ – tai intuicijos balsai. Būtent taip kūnas duoda mums ženklus. Būtina su kūnu elgtis kaip su kai kuo išmintingesniu negu smegenys. Be intuicijos žmogus nebūtų padaręs nė vieno atradimo.
Intuityvūs sprendimai ne tik netikėtai šauna į galvą, bet ir randami įtemptai mąstant, kaip išspręsti problemą. Pasak psichologų, tai nušvitimas. Kūrybinis nušvitimas aplankė Archimedą vonioje. „Eureka!“ („Radau!“) – sušuko senovės graikų mąstytojas ir nuogutėlis nubėgo rašyti traktato „Apie plūduriuojančius kūnus“. Nežinome, ką sušuko Niutonas ant galvos nukritus obuoliui, bet tą akimirką jam paaiškėjo visuotinės traukos dėsnis.
Geriausiai idėjas „priima“ kūrybiniai žmonės: muzikantai, rašytojai, menininkai. Bet kūrybinis nušvitimas, kaip ir seniau, tebėra labai paslaptingas reiškinys. Jeigu jis būtų atskleistas, didžiųjų išradimų, ko gero, sulauktume kiekvieną dieną.
Galbūt šis klausimas bus išspręstas netolimoje ateityje. Juk mokslas nestovi vietoje. Garsi psichologė, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė Rada Granovskaja įrodė, kad kūrybinis nušvitimas – tai abiejų smegenų pusrutulių sinchroninio darbo rezultatas. Idėja gimsta dešiniajame pusrutulyje, paskui ją perima ir formuoja kairysis.
O JAV mokslininkas Gremas Volesas skiria keturis kūrybinio mąstymo tarpsnius.
Pirmas tarpsnis: pasirengimas, kaupiama būtina informacija apie problemą, ji apmąstoma ir ieškoma sprendimo. Veltui bandoma išspręsti problemą, apima jausmas, kad galva daužoma sieną.
Antras tarpsnis: problemos išnešiojimas. Protas kapituliuoja, nusvyra rankos, bet pasąmonė tebeieško, nors atrodo, kad rasti sprendimo neįmanoma.
Galop ateina įkvėpimas, protą nušviečia netikėta mintis – problemos sprendimas! Jis ateina kaip ženklas, vaizdinys, mintis. Tai trečias tarpsnis.
Paskutinis, ketvirtas tarpsnis – patikrinimas: atradimas logiškai pagrindžiamas. Procesas primena mozaikos apžiūrinėjimą. Visas vaizdinys pamatomas tolėliau nuo jo atsitraukus, o problemos esmė suvokiama ir sprendimas randamas nuodugniai apmąsčius dalyką.
Dž. Steinbeko apysakos „Perlas“ veikėjai nardytojai įsitikinę, kad, norint rasti vertingą perlą, reikia norėti jį rasti. Bet ne per labai – kad neatbaidytum sėkmės. Intuicija veikia tokiu pačiu principu: ji – tarsi perlas mąstymo kriauklėje ir, kad ši atsivertų, taip pat būtina ypatinga būsena. Sprendimas „iš niekur“ randamas esant tam tikrai – priėmimo – psichikos būsenai: tai nuolatinis mąstymas ir lėtas judėjimas tam tikra kryptimi. Staiga pamatome: viešpatie, kaip aš anksčiau to nesupratau?!
Ar yra intuicijos raumuo? Ar galima jį išlavinti? Psichologų nuomone, galima ir net būtina! Įkvėptos garsių verslininkų, savo pasiekimus siejančių su intuicija – Džono Rokfelerio, Bilo Geitso, Tedo Ternerio, kitų sėkmės, Amerikos ir Europos korporacijos skiria didelius pinigus bendradarbių „šeštojo jausmo“ lavinimui.
Nuo ko pradėti? Manoma, kad pirmiausia nuo... punktualumo! Gera intuicija pasižymintis žmogus visada jaučia, kiek laiko sugaiš kelionei, o tai reiškia, kad jis niekada nevėluoja. Ne mažiau svarbus yra gebėjimas teisingai užduoti klausimą ir išgirsti atsakymą. Tarkime, kad mums reikalinga tam tikra informacija, bet nežinome, kur ją rasti. Reikia mokyti matyti tuos signalus, ir tada gebėsime gauti informaciją iš visur: pasaulis suteiks ją tokiu pavidalu, kuriuo mes pasirengę ją priimti.
1973 m. aktorius Entonis Hopkinsas pasirašė sutartį vaidinti kino filme „Mergaitė iš Petrovkos“. Kad kuo geriau pasiruoštų vaidmeniui, nusprendė perskaityti romaną, pagal kurį buvo parašytas scenarijus. Tačiau knygos nebuvo knygyne. Nusiminęs aktorius nusileido į metro, atsisėdo ant suolelio ir labai nustebo radęs tą knygą šalia...
Intuicija neįmanoma be įkvėpimo
Kad jis aplankytų, reikia įsileisti į savo gyvenimą kuo daugiau įdomių žmonių, naujų įspūdžių, nuteikti save „jausmų polėkiui“. Eidami gatve, nesigilinkime į mintis – nepastebėsime grožio. Pietus valgykime lėtai, mėgaudamiesi skaniais patiekalais. Pabandykime prisiminti ir paniūniuoti patikusią melodiją. Rašykime dienoraštį!
Tyrinėtoja Katerina Koks išnagrinėjo per 300 genijų biografijų – Izaoko Niutono, Tomo Džefersono, Johano Sebastijano Bacho, kitų, ir nustatė, kad jų elgesys ir įpročiai stulbinamai panašūs. Visi mėgo perteikti savo mintis ir jausmus dienoraštyje, laiškuose, liejo juos eilėmis.
Svarbiausia – išmokti atsipalaiduoti. Neatidėliotinų reikalų slegiamas žmogus vargu ar atkreips dėmesį į ženklus, kuriuos jam siunčia intuicija. Atsikratykime nereikalingų minčių ir emocijų. Neatsisakykime malonumo išsimaudyti vonioje – galbūt joje, taip kaip kadaise Archimedas, atrasime paprastą atsakymą į kankinamą klausimą.
Intuicija pasiekiama sustabdžius nevaldomą minčių tėkmę, susikaupus ties dominančiu klausimu. Liekant švariam, nenuodijant organizmo netinkamu maistu, alkoholiu, rūkalais – tos medžiagos mažina organizmo jautrumą.
„Tai nesunku, - rašė Leonardas da Vinčis. - Tiesiog reikia sustoti ir pažvelgti į nuvarvėjusią sieną arba anglis krosnyje, debesis, purvą... Ten rasime stulbinamų idėjų...“
