Puikiai lietuviškai kalbanti Nino prisipažįsta, kad meilę lietuvių kalbai pajuto dar studijuodama bakalaurą Tbilisyje. „Ten užsirašiau į lietuvių kalbos ir literatūros centrą, maniau, visai smagu išmokti dar vieną užsienio kalbą, nors labai daug kas mane atkalbinėjo, sakė, kam tau kalba, kuria kalba vos keli milijonai, o dar ir tokia sunki. Bet man ji buvo tokia graži, melodinga, puikiai skambanti, tad nusprendžiau pabandyti. Iš pradžių nė nemaniau, kad taip stipriai užsikabinsiu“, – šypsosi mergina.
Lietuva buvo ir pirmoji užsienio valstybė, kurią Nino aplankė – galbūt dėl to ji paliko gilų pėdsaką širdyje ir taip patiko: „Tbilisyje gyvena apie 2,5 milijono žmonių, tad triukšmas, užterštas oras ir spūstys yra nuolat. Vilniuje ilgą laiką buvo sunku patikėti, kad čia taip ramu, švaru ir žalia, tai tikras europinis miestas“.
Kadangi jau buvo pramokusi lietuvių kalbos, mergina surizikavo ir nusprendė pasirinkti lietuvių kalbos magistro studijas Vilniuje. Tai buvo didžiulis iššūkis, nes tuo metu mokėjo tik šnekamąją kalbą, o studijoms jos nepakako, tad pirmas pusmetis buvo itin įtemptas.
„Labai norėjau kuo greičiau integruotis ir išmokti kuo geriau kalbą, tad net ryžausi išsiskirti su drauge kartvele. Iš pradžių bendrabutyje gyvenome kartu, bet pastebėjome, kad labai daug laiko bendraujame sava kalba, o norėjosi progreso. Tad apsigyvenom abi su lietuvėmis, ir kalbiniai reikalai iš karto pajudėjo!“ – prisimena kartvelė.
Merginai labai patinka ne tik Vilnius, ji dievina Trakus, Nidą, pajūrį, nors vanduo Baltijoje jai per šaltas. „Žinoma, pasiilgstu šiltesnio klimato ir saulės, kalnų, kurių gimtinėje netrūksta. Kalnų ilgesį kompensuoju lankydamasi lietuviškuose apžvalgos bokštuose“, – sako Nino.
Į Lietuvą buvo atvykusi ir Nino šeima – visiems čia irgi labai patiko, pradedant maistu ir baigiant ramybe. Ir patiko tikrai smarkiai, nes Nino sesuo irgi baigė magistro studijas Kaune, o brolis kol kas čia savanoriauja ir ieškosi universiteto, kur galėtų mokytis.
„Daug kas sakė, kad lietuviai labai uždari, kompleksuoti, sunku su jais rasti bendrą kalbą. Nenorėčiau su tuo sutikti – taip, jie ne tokie emocingi, drovesni, manau, tai įtakoja ir šaltesnis klimatas, todėl reikia patiems daugiau komunikuoti ir jie greitai atsiveria“, – mano Nino.
Mergina labai džiaugiasi savo darbu Aplinkos apsaugos institute, kur kuruoja įvairius tvarumo projektus. Laisvalaikiu dar dirba nevyriausybinėje organizacijoje, daug savanoriauja „Maisto banke“, „Caritas“, padeda žmonėms su negalia. „Noriu gyventi Lietuvoje ir daryti gerus darbus jos žmonėms, o lietuviams linkiu daug saulės, ramybės ir stiprybės“, – pokalbį baigia iš Kartvelo kilusi Nina.
Visą pokalbį galite žiūrėti čia:
