Nutikimas, kurį laikraštis „The New York Times“ apibūdino kaip vieną „keisčiausių žūčių komercinės aviacijos istorijoje“, dar vadinamas „žmogaus, kuris nukrito iš dangaus“, paslaptimi, ir iki šiol niekas negali pasakyti, kas tiksliai įvyko 1928 metų liepos 4-ąją. Tą dieną Alfredas Loewensteinas dingo iš savo privataus lėktuvo „Fokker Trimotor“, skridusio per Lamanšo sąsiaurį iš Pietų Londono Kroidono oro uosto į Briuselį Belgijoje, ir praėjus beveik šimtui metų, šis paslaptingas incidentas vis dar kelia nuostabą. Iš tiesų, nors tuo metu tiesioginiai faktai, susiję su šiuo įvykiu, buvo labai keisti, vėlesniais metais intriga tik didėjo, nes atsirado daugiau teorijų apie A. Loewensteino žūties aplinkybes.
Genialus verslininkas
1877 metų kovo 11 dieną gimęs Alfredas Leonardas Loewensteinas buvo kilęs iš senos kilmingų bankininkų giminės. Gerai išmokytas savo tėvo, žydų kilmės vokiečių finansininko Bernardo Loewensteino, jis Belgijoje įsteigė bankinių paslaugų koncerną „Societe Internationale d`Energie Hydro – Electrique“, kuris orientavosi į besivystančias pasaulio šalis.
A. Loewensteinas turtą susikrovė tiekdamas trečiojo pasaulio šalims elektros energijos įrengimus. Jis taip pat investavo į tokias prekes kaip sintetinis šilkas ir tai padarė kaip tik prieš tai, kai jų kaina pradėjo kilti į aukštumas. Aviacijai aistrą jautęs A. Loewensteinas, pats atlikęs šimtus skrydžių, buvo pakrikštytas „skraidančiu Belgijos finansininku“.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, A. Loewensteinas tapo vienu įtakingiausių žmonių Europoje. Tai tapo akivaizdu, kai Belgijos vyriausybei po Vokietijos invazijos persikėlus dirbti į tremtį, A. Loewensteinas pasiūlė šalies valdžiai skirti 50 mln. dolerių be jokių palūkanų – kad pats išpirktų visą šalies skolą.
Kai šis pasiūlymas buvo atmestas, jis persikėlė į Angliją ir 1926 metais įsteigė bendrovę „International Holdings and Investments Limited“, per kurią pritraukė milžinišką kapitalą iš turtingų investuotojų. Iki 1928 metų jo paties asmeninis turtas siekė 12 mln. svarų.
Tuo metu su juo pradėjo konsultuotis valstybių vadovai, o Didžiosios Britanijos vyriausybė suteikė jam Garbingiausio Pirties ordino kavalieriaus titulą.
A. Loewensteinas taip pat buvo vadinamas „paslaptinguoju Europos žmogumi“ ir „Belgijos Kalėdų seneliu“. Jo asmeniniai grynakraujai žirgai 1926 ir 1928 metais laimėjo Didžiąsias Paryžiaus kliūtinio jojimo varžybas. Skelbiama, kad visai prieš savo mirtį trečias turtingiausias pasaulio žmogus svarstė galimybes sudaryti pelningus sandorius Amerikoje.
„Visuomet naudojausi tuo, kas vadinama amerikietiškais metodais, – yra sakęs A. Loewensteinas. – Man patinka amerikietiška energija ir amerikietiškas efektyvumas. Daugeliu atžvilgių mano požiūris panašus į amerikiečių verslininko požiūrį. Štai kodėl man patinka su jais bendrauti ir jų šalyje jaučiuosi tarsi namie“.
Teigiama, kad jis nebuvo kuklus žmogus, dažnai atsidurdavo žurnalistų dėmesio centre, gyveno plačiai, įkūnydamas visą XX a. trečiojo dešimtmečio ekstravagantiškumą, ir iš eilinio verslininko pamažu virto pasaulinio garso asmenybe.
