Airių kilmės Anne Bonny buvo garsi piratė, aktyviai veikusi Karibų jūros regione 1719–1720 metais. Duomenų apie jos gyvenimą yra nedaug, ir daugumą išlikusių faktų galima rasti Kapitono Charleso Johnsono istorinėje knygoje „General History of the Robberies and Murders of the Most Notorious Pyrates“ („Visuotinė garsiausių piratų apiplėšimų ir nužudymų istorija“), rašo historicmysteries.com.

Ankstyvasis gyvenimas

Nors tiksli Anne Bonny gimimo data yra nežinoma, manoma, kad ji maždaug 1700 metais. Jos tėvas buvo vedęs teisininkas Williamas Cormacas, gyvenęs Airijos Korko grafystėje, o motina – W. Cormaco tarnaitė Marry Brennan. Mergautinė A. Bonny pavardė buvo McCormac. Nors apie jos išvaizdą nieko tiksliai nežinoma, kai kuriuo įrašai liudija, jog ji buvo raudonplaukė ir ūmaus būdo.

Kai Anne dar buvo maža, jos tėvas W. Cormacas nusprendė persikelti į Londoną, kad pabėgtų nuo savo žmonos šeimos. Jis stengėsi nuslėpti nesantuokinę dukrą, todėl rengdavo ją berniuku ir vadindavo Andy. Tačiau W. Cormaco žmona netrukus vis tiek sužinojo apie jo nesantuokinį vaiką ir pasistengė, kad W. Cormacas nebegautų jokių išmokų. Taigi W. Cormacas, Anne ir jos motina persikėlė gyventi į Karolinos provinciją Šiaurės Amerikoje.

Čarlio mieste (dabartinis Čarlstonas, Pietų Karolina) Williamas nusprendė atsisakyti priesagos „Mc“, kad lengviau įsilietų į naują aplinką ir pradėtų naują gyvenimą. Iš pradžių šeima vertėsi sunkiai, bet ilgainiui W. Cormacui pradėjo sektis. Jo, kaip teisininko, įgūdžiai bei žinios padėjo jam plėtojant prekybą. Netrukus jis jau galėjo nusipirkti namą mieste, o dar vėliau – vieną plantaciją užmiestyje.

Kai Anne buvo vos 12 metų, mirė jos motina. Jos tėvas toliau sėkmingai prekiavo ir sugebėjo susikrauti daug turto.

Pati Anne tapo dailia ir patrauklia mergina. Jos tėvas buvo suradęs jai vieną jaunikį, bet ji nesutiko už jo tekėti. Kiek vėliau ji įsimylėjo ir ištekėjo už neturtingo jūreivio ir smulkaus pirato Jameso Bonny. Jamesą labai domino uošvio turtas, ir tai pastebėjo pats W. Cormacas. Jis nepripažino Jameso Bonny kaip savo žento ir išvijo Anne bei jos vyrą iš savo namų.

Gyvenimas Nasau

Anne liko kartu su savo vyru, nes jį mylėjo. Būdama ūmaus būdo, ji net bandė padegti savo tėvo plantaciją. Vėliau Anne ir jos vyras Jamesas visam laikui paliko Čarlio miestą ir įsikūrė Nasau, kur gyveno nuo 1714 iki 1718 metų.

Tais laikais Nasau knibždėjo daug anglų piratų. 1718 metų vasarą, kai gubernatoriaus postą užėmė Woodesas Rogersas, J. Bonny tapo gubernatoriaus informatoriumi. Dirbdamas šį darbą, J. Bonny rinkdavo informaciją apie piratus, ir tai padėjo suimti daug piratų. Tačiau Anne nepatiko tokios vyro pareigos.

Pažintis su Johnu Rackhamu

Anne santuoka su J. Bonny pradėjo braškėti. Anne vis dažniau laiką leisdavo įvairių piratų draugijoje. Vieną vakarą ji susipažino su piratu Johnu Rackhamu, pravarde Kartūnas Jackas (tokią pravardę jis pelnė dėl pomėgio nešioti drabužius iš margaspalvio indiško kartūno). Jis buvo vienstiebio piratų burlaivo „Revenge“ kapitonas. Anne įsimylėjo J. Rackhamą ir nusprendė palikti savo vyrą.

Ji paprašė vyro skyrybų mainais į pinigus. Tačiau J. Bonny atsisakė skirtis. Jis net pagrasino užpulti J. Rackhamą. Tačiau Anne ir J. Rackhamas pabėgo iš salos.

Gyvenimas laive „Revenge“

Netrukus Anne tapo laivo „Revenge“ įgulos nare. Ji rengdavosi vyriškais drabužiais, nes buvo manoma, kad moteris laive pritraukia nesėkmes. Be paties J. Rackhamo ir dar vienos moters – Mary Read, daugiau niekas nežinojo, kad ji yra moteris. Mary Read taip pat buvo auginama kaip berniukas ir kelis metus tarnavo kariuomenėje. Mirus jos vyrui, ji prisijungė prie vieno pirklių laivo. M. Read ir A. Bonny tapo geromis draugėmis.

Kad Anne nėra vyras, išaiškėjo po to, kai ji pastojo. J. Rackhamas buvo priverstas prisišvartuoti Kuboje, kur Anne pagimdė jųdviejų sūnų. Anne Bonny jau buvo susižavėjusi piratų gyvenimu ir galiausiai sugebėjo oficialiai išsiskirti su Jamesu Bonny. Ji paliko naujagimį giminaičiams ir grįžo į laivą pas J. Rackhamą piratauti.

Gyvenimas Jamaikoje

Po skyrybų su Jamesu Bonny Anne jūroje ištekėjo už J. Rackhamo. Pora mėgavosi jaudinančiu piratų gyvenimu. Kiek vėliau visa trijulė – J. Rackhamas, A. Bonny ir M. Read pagrobė laivą, pavadinimu „William“, ir juo išplaukė į jūrą. Dar vėliau jie pasisamdė naują įgulą ir atsigabeno ją į laivą. Laivas su įgula kelis metus plaukiojo netoli Jamaikos ir kaimyniniuose vandenyse. Jie puldinėdavo mažesnius laivus ir grobdavo turtą. Piratė Anne Bonny netgi dalyvaudavo mūšiuose kartu su laivo vyrais.

Paaiškėjo, kad ji yra kompetetinga ir narsi kovotoja. Nasau gubernatorius W. Rogersas vieninteliame tų laikų laikraštyje „The Boston News Letter“ paskelbė ją ieškoma pirate. A. Bonny buvo populiari tarp Karibų jūros piratų. Tačiau realybėje ji pati laivui nekomanduodavo – ji dirbdavo tik kartu su savo vyru.

Sučiupta!

1720 metų spalį Jamaikos gubernatoriaus laivas „King`s Ship“, vadovaujamas kapitono Jonathano Barneto, aptiko ir sučiupo J. Rackhamą bei visą jo įgulą. Daug J. Rackhamo piratų buvo tokie girti, jog net nesugebėjo rimčiau pasipriešinti.

Tačiau abi laivo moterys stojo į kovą ir darė viską, kad nepasiduotų. Kurį laiką joms pavyko atsilaikyti prieš J. Barneto karius, bet galiausiai jos vis tiek buvo sulaikytos ir išgabentos į Jamaiką kaip kalinės.

Gyvenimas kalėjime

Jamaikoje visi J. Rackhamo piratai buvo nuteisti ir gubernatorius nurodė juos pakarti. Anot J. Johnsono knygos, paskutiniai žodžiai, kuriuos Anne Bonny pasakė J. Rackhamui, buvo šie: „Jei būtum kovojęs kaip vyras, nebūtum pakartas kaip šuo“.

Tačiau abi moterys – A. Boony ir M. Read – paprašė teismo malonės, nes tuo metu laukėsi kūdikių. Teismas jų pasigailėjo ir atidėjo jų mirties bausmes, kol jos pagimdys.

Anot įrašų, Mary Read ilgai nebegyveno: ji mirė kalėjime nuo karštligės, kuri sekė pagimdžius kūdikį. Jamaikos bažnyčios metrikų knygoje galima aptikti įrašą apie jos laidotuves, įvykusias 1721 metų balandžio 28 dieną. Šios knygos mirusiųjų sąraše tiesiog įrašyta: „Mary Read, piratė“.

Paskutinės Anne Bonny dienos

Anne Bonny kalėjime išbuvo iki to laiko, kol pagimdė kūdikį. Tačiau panašu, kad vėliau ji galėjo būti paleista, nors tikslių duomenų apie tai nėra. J. Johnsono istorinėje knygoje nieko nerašoma nei apie A. Bonny paleidimą, nei apie potencialią egzekuciją. Taigi paskutinės A. Bonny dienos lieka paslaptis.

Vieni žmonės mano, kad ji galėjo susitaikyti ir grįžti pas savo tėvą Williamą Cormacą, kiti spėlioja, jog ji galėjo grįžti net pas pirmąjį savo vyrą Jamesą Bonny. Tačiau yra ir tokių, kurie įtaria, kad A. Bonny galėjo pasikeisti savo vardą bei pavardę ir grįžo toliau piratauti jūroje.

Galima aptikti netgi įrašų, kad jos tėvas W. Cormacas pasinaudojo savo įtaka, kad A. Bonny būtų greitai paleista. Palikusi kalėjimą, ji galėjo grįžti į Čarlio miestą, kur gyveno anksčiau. Pietų Karolinoje ji net galėjo pagimdyti savo antrąjį vaiką nuo J. Rackhamo. Šalimais egzistuoja alternatyvūs liudijimai, jog ji dar kartą ištekėjo už vietos gyventojo Josepho Burleigh ir su juo susilaukė net aštuonių vaikų. Anot šios istorijos linijos, ji gyveno kaip gerbiama moteris ir mirė sulaukusi 84 metų.

Tačiau tikroji Anne Bonny gyvenimo pabaiga lieka nežinoma. Minimi liudijimai yra tik skirtingų žmonių spėlionės. Savo knygoje Ch. Johnsonas aiškiai rašo: „Ji liko kalėjime iki pat gimdymo, o po to jos mirties nuosprendis vis buvo atidėliojamas. Kaip baigėsi jos gyvenimas, mes negalime pasakyti. Žinome tik tiek, kad jai nebuvo įvykdyta mirties bausmė“. Tačiau jos galėjo laukti nedėkingas likimas: vienoje Jamaikos metrikų knygoje galima aptikti įrašą, jog kažkokia Anne Bonny buvo palaidota 1733 metų gruodžio 29 dieną. Jei tai tas pats asmuo, tai reiškia, kad ji gyveno tik kiek daugiau nei 30 metų.

Nors tikroji Anne Bonny yra mirusi prieš šimtmečius, šios airių piratės personažas tebėra gyvas. Mary Read ir Anne Bonny yra palikusios stiprų įspūdį žmonėms. Tiek M. Read, tiek A. Bonny yra tapusios folkloro personažais ir yra vaizduojamos animaciniuose filmuose, vaizdo žaidimuose bei televizijos serialuose.

Egzistuoja ir joms skirtas paminklas. 2020 metais Egzekucijų doke Londone buvo atidengta Mary Read ir Anne Bonny statula.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)