Henry‘is Bedardas jaunesnysis gimė 1958 m. birželio 25 d. Henry‘o vyresniojo ir Glorios Bedardų, viduriniosios klasės atstovų šeimoje. Idiliškos jo vaikystės pirmieji metai prabėgo Line, Masačusetso valstijoje. Mylintys tėvai susilaukė dar trijų sūnų – Johno, Stepheno, Scotto ir dukters – Cheryl.

Henry‘ui patiko žaisti paplūdimyje, sportas, ypač – beisbolas ir futbolas. Niekas nesistebėjo, kad berniukas turi daugybę draugų – jis visada buvo džiugiai nusiteikęs, o jo šypsena, pasak artimųjų, galėjo sutirpinti kiekvieno širdį.

1970 m. Bedardai persikėlė gyventi į kitą Masačusetso valstijos miestelį – Svompskotą, prie pat Bostono. Miestelis su 13 500 gyventojų garsėjo paplūdimiais ir buvo laikomas saugia vieta auginti vaikus, rašoma thetruecrimefiles.com.

Išvaizdus Henry‘is buvo populiarus paauglys Svompskote, 1974 m. žaidė mokyklos futbolo komandoje, jam nestigo humoro jausmo, pasitikėjimo savimi, draugų, vaikinas pradėjo susitikinėti su merginomis.

Vaikinas savaitgaliai dirbo tėvų „Sunoco“ degalinėje ir jau buvo susitaupęs 900 dolerių automobiliui, kurį ketino pirkti, kai sukaks 16 metų.

Henry‘o Bedaro jaunesniojo žmogžudystė
Foto: Wikimedia Commons

Gruodžio 16 d., pirmadienį Henry‘is su jaunesniu broliu išėjo į mokyklą. Vidurdienį po pamokų, užuot sėdęs su draugais į autobusą ir grįžęs namo, jis įsėdo į autobusą, vežantį į Vinnino aikštės prekybos centrą. Ten jis užnešė išryškinti seną 8 mm fotoaparato juostelę, kurią rado pas tėtį – jam buvo įdomu, kas joje yra. Paskui Henry‘is pirko kalėdinę dovaną. Jis labai mėgo Kalėdas, anksti imdavo taupyti ir pirkdavo šeimos nariams dovanų. Šį kartą jis nupirko seseriai Cheryl jos mėgstamiausių kvepalų – „Love’s Musky Jasmine Flower“.

Vaikinas išėjo iš prekybos centro apie 15 val. Kiek vėliau tuometinis Svompskoto policijos leitenantas Peteris Cassidy‘is sustojo prie perėjos praleisti Henry‘o, jiedu draugiškai vienas kitam pamojavo.

Apie 15.40 val. maždaug už pusantro kilometro nuo prekybos centro grupė darbininkų matė Henry‘į kertantį Visuomeninės paskirties darbų departamento kiemą. Jis palinkėjo darbininkams jaukių Kalėdų ir pasakė buvęs pirkti dovanų, ką rodė ir firminis CVS maišelis. Darbininkai matė, kaip paauglys ėjo palei senus geležinkelio bėgius, o paskui įsuko į miškelį, esantį netoli jo namų.

Kai sutemo, o Henry‘is vis negrįžo vakarienės, tėvai ėmė nerimauti. Jis visada grįždavo apie 17.30 val. ir niekada nepraleisdavo vakarienės su šeima, iš anksto neįspėjęs. 19 val. Bedardai jau buvo apimti panikos. Jie pasikvietė į pagalbą draugų ir surengė neoficialią paiešką – apėjo parkus, takelius, visas vietoves, kuriomis Henry‘is galėjo eiti namo. Prapliupo smarki liūtis, bet ieškantieji nepasidavė – nerimavo, kad pakeliui į namus Henry‘is susižalojo, todėl negali grįžti.

Henry‘o Bedaro jaunesniojo žmogžudystė
Foto: Wikimedia Commons

Galiausiai vaikino tėvai suprato, kad neapsieis be pagalbos – 21.15 val. paskambino į policiją ir pranešė apie sūnaus dingimą. Ankstų rytą policija sutelkė visas pajėgas – ieškotojai su šunimis iššukavo visus aplinkinius rajonus, atskrido ir gelbėtojų sraigtasparnis – deja, vaikino niekur nesimatė.

Apie 14.30 val. vietos gyventoja paskambino policijai ir pranešė, kad jos sūnus su draugais rado Henry‘o kūną. Vėliau paaiškėjo, kad berniukai pamatė kūną ankstesnę dieną, apie 16 val. – pakeliui į gimtadienį jie aptiko tuščią piniginę ir CVS maišelį, kuriame buvo kvepalų dėžutė. Vienas berniukas papasakojo apie tai jubiliatui – 10 m. Cliffui Goodmanui mokykloje, kitą dieną po gimtadienio. Cliffas su draugu po pamokų (praėjus beveik parai po Henry‘o dingimo) nuėjo į slėnį ir rado po lapais sumušto vaikino kūną.

Tyrėjai aptvėrė teritoriją ir kruopščiai apieškojo nusikaltimo vietą. Deja, liūtis Henry‘o nužudymo vakarą nuplovė visus pirštų atspaudus ir panaikino kitus matomus įrodymus. Tyrėjai ėmėsi visų įmanomų būdų, pastatė vietovėje lempų, vėliau pasitelkė net melo detektorių, ieškodami plika akimi nematomų įrodymų...

Henry‘o Bedaro jaunesniojo žmogžudystė
Foto: Wikimedia Commons

Tyrimai nusikaltimo vietoje

Henry‘o piniginė ir CVS maišelis tebegulėjo įvykio vietoje, bet policijos dėmesį patraukė kitas dalykas – kruvina „Louisville Slugger“ beisbolo lazda netoli vaikino kūno. Skrodimo duomenimis, Henry‘iui trenkė per galvą mažiausiai penkis kartus su kietu cilindro pavidalo objektu, jis mirė nuo smegenų sutrenkimo ir kelių kaukolės įskilimų. O šalia gulėjusi beisbolo lazda buvo ištepta Henry‘o krauju.

Bėgant metams visus įrodymus daug kartų analizavo, tyrė. Ant beisbolo lazdos rado dviejų pirštų atspaudų dalių. Skrodimo metu paauglio pirštų atspaudų nepaėmė, todėl neaišku, ar tie pirštų atspaudai – Henry‘o, ar jo žudiko. Manoma, kad policija turi DNR pavyzdį – nuo Henry‘o drabužių arba beisbolo lazdos, tačiau jokioje turimoje duomenų bazėje vis dar nerado jų atitikmens.

Po Henry‘o žmogžudystės policija apklausė apie 100 žmonių. Devyni paaugliai (jų pavardės neskelbiamos) sutiko atlikti metalo detektoriaus testą, visi jį praėjo. Nepaisant pažadėto10 000 dolerių atlygio už vertingą informaciją, po kelių mėnesių liautasi ieškoti įrodymų, bylą įšaldė, Henry‘o žudiko taip ir nerado.

Iškelta ne viena šios žmogžudystės teorija

Henry‘o Bedaro jaunesniojo žmogžudystė
Foto: Wikimedia Commons


1974 m. Svompskotas buvo ramus, taikus miestelis, pagrindinis policininkų darbas buvo susijęs su eismo pažeidimais, skubios pagalbos teikimas. Henry‘o žmogžudystė – vienintelė įvykdyta tais metais.

Vaikino piniginė buvo tuščia – peršasi išvada, kad jį apiplėšė ir nužudė. Kita vertus, atrodo, kad sumušti beisbolo lazda gali tik įpykęs žmogus. Galbūt jis ištuštino piniginę, mėtydamas pėdas.

Pagal kitas teorijas, Henry‘į galėjo nužudyti pamišęs valkata, važinėjantis traukiniais, ar koks nevisprotis iš gimtojo Lino miesto. Policija nagrinėjo visas galimas, net pačias absurdiškiausias nusikaltimo versijas, tačiau nė vienos nepavyko pagrįsti įrodymais.

Stebina ir nužudymo vieta – miškingas slėnis (angl. Swampscott View). Vargu ar atšiauriu oru jame lūkuriuotų potencialus plėšikas.

Henry‘o Bedaro jaunesniojo žmogžudystė
Foto: Wikimedia Commons

Bene labiausiai tikėtina teorija – kad Henry‘į nužudė pažįstamas, kažkas iš jo draugų. Daugumai mačiusių Henry‘į po apsilankymo prekybos centre pasirodė, kad jis skuba. Policija mano, kad jis tarėsi su kažkuo susitikti slėnyje, juk ten buvo populiari paauglių susitikimų vieta, tiesa, vasarą, ne žiemą. Nebent norisi rasti nuošalią vietą, pro kurią niekas neitų...

Aplinkiniai stebėjosi, kodėl Henry‘is ėjo per slėnį. Artimas draugas Markas Gambale‘as teigė nežinojęs, kad Henry‘is vaikšto trumpesniu taku per slėnį, juk jie dažnai kartu eidavo namo. O vaikino motina sakė žurnalistams: „Aš tik noriu žinoti, kodėl tądien jis ten ėjo.“ Moters teigimu, net ir grįžtant ne iš mokyklos, o iš prekybos centro, takas per slėnį nėra patogus kelio sutrumpinimas.

Buvo kalbų, kad tą paskutinę dieną mokytojas matė, kaip Henry‘is su kažkokiu mokiniu ginčijosi dėl pinigų, kad jie pabėgo iš paskutinės pamokos. Bet tokios kalbos greičiausiai – gandai. Galiausiai būtų keista, kad Henry‘is su kažkuo ginčijosi dėl pinigų. Vaikinas sumaniai tvarkė savo finansus. Jis buvo nusipirkęs dviratį iš susitapytų pinigų, 900 dolerių buvo atsidėjęs automobilio pirkimui, nuo seno taupydavo kišenpinigius, kad Kalėdoms galėtų nupirkti šeimos nariams dovanų.

Nebent kažkas skolinosi iš Henry‘o pinigų ir jų negrąžino, vėliau įvyko ginčas, pasibaigęs žmogžudyste, o žudikas išėmė iš piniginės pinigus, kad būtų panašiau į apiplėšimą.

Jeigu Henry‘į nužudė jam artimas žmogus, veikiausiai žudiko artimieji ir draugai sugebėjo išsaugoti paslaptį daugelį metų. Nusikaltimo vietoje gulėjusi beisbolo lazda buvo žyme ant rankenos, sunku patikėti, kad niekas jos neatpažino.

Praėjus 45-iems metams po Henry‘o nužudymo, policija vėl išpublikavo beisbolo lazdos, kuria, manoma, buvo įvykdytas nusikaltimas, nutrauką. Pasak policininkų, „vis dar tikimasi surasti beisbolo lazdos savininką pagal žymę ant rankenos“.

Ginklas, kuriuo buvo įvykdytas nusikaltimas

Ant beisbolo lazdos rankenos buvo išgraviruotas romėniškas skaičius „VI“. Taip pat atrodo, kad ant rankenos iš pradžių buvo išgraviruotas skaičius „10“, o vėliau ant viršaus išraižytas romėniškasis skaitmuo.

Mažosios lygos beisbolo žaidėjai kartais išraižydavo savo numerį ant lazdos, o, numeriui pasikeitus, išraižydavo naują. Ši versija atrodo galima – žaidėjas turėjo numerį „10“, vėliau tapo 6-uoju numeriu, tada išraižė romėniškais rašmenimis „VI“, nes „6“ gali painioti su „9“. Galima ir versija, kad beisbolo lazda priklauso žudiko šeimos nariui ar draugui.

Keista tik tai, kad NIEKAS neatpažino beisbolo lazdos. Veikiausiai kažkas žino, kam ji priklauso, ir dangsto žudiką.

Henry‘o Bedaro jaunesniojo žmogžudystė
Foto: Wikimedia Commons

Vaikino mirtis sukrėtė gyventojus ir stipriai pakeitė Svompskoto visuomenę.

Henry‘o vaikystės draugės Cindy Cavallaro teigimu, po žmogžudystės miestelis visiems laikams pasikeitė – dingo pasitikėjimas, gyventojai ėmė rakinti namų duris. Henry‘o garbei įsteigė jo vardo koledžo stipendiją, dveji mokslo metai vidurinėje mokykloje buvo pašvęsti jam ir jo pasiekimams.

Artimas Henry‘o bičiulis Paulas Zuchero praleido daug bemiegių naktų, svarstydamas, kas galėjo nutikti, galvodamas, kad žudikas vis dar laisvėje, galvodamas apie viską, ką jo draugas prarado. Nors praėjo keli dešimtmečiai, ant šaldytuvo durelių Paulas tebelaiko Henry‘o nuotrauką, ją supa Paulo šeimos narių nuotraukos.

Henry‘o sesers Cheryl teigimu, jo mirtis suskaldė šeimą, kiekvienas užsidarė savyje, visi kartu jie nė karto nesikalbėjo apie jo mirtį. Henry’o tėvai galiausiai išsiskyrė ir išvyko iš miestelio. Taip dažnai nutinka, kai pora netenka vaiko – sunku ištverti skausmą, juo labiau – išsaugoti santuoką.

Cheryl iki šiol kremtasi, kad brolis vyko į prekybos centrą jai kvepalų, ji sako, kad kartu su broliu mirė ir dalis jos.

Galbūt dar pavyks išaiškinti šią paslaptingą žmogžudystę. Egzistuoja dvi tikimybės. Viena – kas nors ateis į policiją ir pateiks informacijos. Tai gali būti panoręs prisipažinti žudikas ar beisbolo lazdą atpažinęs asmuo, galiausiai apsisprendęs įvardinti žudiką.

Antra – policija gali rasti DNR atitikmenį. Teisėsaugininkai turi žmogžudystės ginklą ir Henry‘o drabužius. Esant pažangioms technologijoms, DNR atitikmuo gali būti bet kada surastas, o tada beliks įvykdyti teisingumą.