Per vieną naktį buvo nužudyti aštuoni žmonės, o gyvenimas ramiame, iki tol nusikaltimų nemačiusiame miestelyje pasikeitė visiems laikams. Viliscos miestelio žudynės – viena iš neišaiškintų istorinių paslapčių, rašoma historicmysteries.com publikuojamoje istorijoje.

Viliscos miestelis, Ajovos valstija

Viliscos miestelis
Foto: Wikimedia Commons


19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Ajovos valstijoje, Montgomerio apygardoje esantis Vilisca buvo klestintis miestelis, kurio gyventojais glaudžiai tarpusavyje bendravo. Gyventojų buvo tik 2 500, bet sąlygos plėtoti įvairius verslus buvo palankios, o tuo greitai pasinaudojo keli magnatai.

Gyvenimas miestelyje tekėjo ramiai, miestekėnų ramybę sutrikdydavo tik pro šalį pravažiuojantys traukiniai. Villiscoje veikė nemažai verslų, taip pat stovėjo pirma Amerikos karinių pratybų bazė, kurią finansavo vietos gyventojai.

Ir šiais laikais Villisca turi mažo miestelio žavesio, tik jį visiems laikams pritemdė šiurpūs 1912 m. birželio įvykiai.

Aukos

Tą lemtingą naktį Villiscoje nužudė aštuonis žmones – visą Moore šeimą ir dvi šeimos viešnias: Josiahą B. Moore, 43 m., Sarah Moore, 39 m., Hermaną Montgomery Moore, 11 m., Mary Katherine Moore, 10 m., Arthurą Boydą Moore, 7 m., Paulą Vernoną Moore, 5 m., Iną Mae Stillinger, 8 m., ir Leną Gertrude Stillinger, 12 m.

Aukos
Foto: Wikimedia Commons

Moore šeima

Josiahas B. Moore buvo sėkmingas Villiscos verslininkas, kuriam sekdavosi viskas, ko tik imdavosi. Iki 30 m. jis susikrovė nemažą turtą, tada vedė ir su žmona Sarah susilaukė keturių vaikų. Miestelyje Moore šeimos narius mėgo, laikė juos dorais ir geraširdžiais žmonėmis. Šeima lankydavosi bažnyčioje, su daugeliu bendruomenės narių palaikė tvirtus ir šiltus santykius. Tiesa, šeimos galva Josiahas turėjo kelis priešus asmeniniame ir profesiniame gyvenime.

1912 m. birželio 10-oji

Birželio 10-osios rytą Josiahas ir Sarah suruošė vaikus intensyviai dienai, kurią buvo suplanavę. Vietos presbiterijonų bažnyčioje vyko Vaikų diena, o Sarah buvo viena iš šventės organizatorių. Įvairūs renginiai truko iki vakaro, vaikų pasirodymai baigėsi apie 21.30 val.

Kartu su Moore šeima į šventę atėjo ir dvi kaimynų mergaitės – Lena ir Ina Stillinger, jos buvo pasiprašiusios, kad tėvai leistų pernakvoti pas Moore mergaites, su kuriomis draugavo.

Namiškiai su viešniomis iš bažnyčios parėjo namo, visi užkando ir nuėjo miegoti. Nuo to laiko daugiau nė vieno iš jų nematė gyvo.

Viliscos miestelio žudynės
Foto: Wikimedia Commons

1912 m. birželio 11-oji

Kitą rytą, 7.30 val. atėjusi kaimynė Mary Peckham nusistebėjo, kad Moore name neįprastai tylu – užuolaidos vis dar užtrauktos, lauke nesimato nė vieno didelės šeimos nario. Mary paskambino Josiaho broliui Rossui, kad šis atvyktų pažiūrėti, kas dedasi. Šis atvyko 8 val. Įėjęs į namą, pirmiausia pravėrė miegamojo pirmame aukšte duris ir, dideliam savo siaubui, pamatė, kad kruvini patalai dengia du kūnus – Josiaho ir Sarah Moore.

Rossas paskambino policijos viršininkui ir papasakojo apie siaubingą įvykį.

Po pusvalandžio į aukų namą atvyko policijos viršininkas Henry Hortonas. Jis pamatė, kad visose lovose guli nebegyvi žmonės, o tame kambaryje, kuriame rado Stillingerių mergaites, numestas ir kruvinas kirvis, kuriuo, kaip vėliau paaiškėjo, buvo užkapotos visos aštuonios aukos.

Žudynių vieta

Gandas apie šiurpias žudynes greitai pasklido po Villiscą. Policininkai ir vietos gydytojas apžiūrėjo nusikaltimo vietą, kūnus. Daktaras F. S. Williamsas konstatavo, kad nusikaltimas įvykdytas tarp vidurnakčio ir 5 val. ryto.

Aukas rado kraujo klanuose, sukapotas lovose. Kiekvienai aukai buvo 20–30 kartų smogta kirviu. Žudikas kirvio ašmenimis sukapojo Josiahą, o visas kita aukas daužė bukąja puse. Dėl to teisėsaugininkai spėjo, kad tikrasis žudiko taikinys galėjo būti Josiahas.

Septynias aukas nužudė miegančias, o 12 m. Lena Stillinger tikriausiai nemiegojo – tai rodo žaizda ant rankos (veikiausiai pakeltos ginantis) ir kūno padėtis – mergaitė gulėjo skersai lovos.

Aukoms nenukirto galūnių, galvų, nebuvo seksualinio pobūdžio nusikaltimo požymių, visos aukos mirė nuo smūgių į galvą. Šeimininkų miegamajame ant lubų matėsi kraujo čiurkšlių.

Įrodymai

Nusikaltimo vietoje aptikta ir gana keistų radinių. Palėpėje rado dvi cigarečių nuorūkas – tai rodo, kad įsibrovėlis laukė, kol visi sumigs, o tada, pasišviesdamas žibaline lempa, perėjo visus namus ir išžudė visus, kuriuos rado.

Ant virtuvės stalo policininkai rado lėkštę su valgiu ir dubenį su kruvinu vandeniu – greičiausiai žudikas nusiplovė jame rankas. Jis buvo uždangstęs įvairiais apdangalais veidrodžius, stiklo intarpus duryse ir kitus paviršius. Keisčiausia, kad Stillingerių mergaičių kambaryje žudikas paliko maždaug 2 kg kiaulienos kumpį. Išeidamas jis užrakino lauko duris ir išsinešė raktus.

Birželio 11-osios popietę prie Moore namo šurmuliavo minia žmonių. Daktaras F. S. Williamsas juos įspėjo: „Neikite į vidų, gailėsitės visą likusį gyvenimą.“

Viliscos miestelio žudynės
Foto: Wikimedia Commons

Vėlesni įvykiai

Nepaisydami daktaro įspėjimo, Villiscos gyventojai susirinko prie Moore namo ir įėjo į vidų. Teismo medicina tais laikais buvo kur kas mažiau pažengusi, taigi rasti nusikaltėlio DNR tapo praktiškai neįmanoma.

Vietos policija turėjo labai mažai įkalčių. Apieškojo visą miestelį, jo apylinkes, apklausė dalį gyventojų, bet, turint omenyje, kad žudikas aplenkė policininkus mažiausiai trimis valandomis, padaryta išvada, kad jis jau pabėgo iš miestelio.

Vėliau, bėgant metams atsirado keli įtariamieji, kai kurie netgi prisipažino esantys Villiscos žudikai.

Įtariamieji
Foto: Wikimedia Commons

Lynas George Jacklinas Kelly

Keliaujantis pastorius George Kelly pirmą kartą atvyko į Villiscą birželio 10-ąją – dalyvauti sekmadieninėje mokykloje, kurios direktorė buvo Sarah Moore. Kitą rytą jis išvažiavo ankstyvu traukiniu į vakarus.

Gandai dar nebuvo masiškai pasklidę, kai keliems traukinio bendrakeleiviams jis papasakojo apie Villiscoje rastus nužudytus žmones ir netgi paminėjo, kad aukas nužudė miegančias.

G. Kelly grįžo į Villiscą po poros savaičių, apsimetė iš kito miesto atvykusiu detektyvu ir kartu su tyrėjais pateko į Moore namą.

Kai policija pasiaiškino apie G. Kelly praeitį, jis tapo įtariamuoju. Paauglystėje G. Kelly turėjo gana sunkų psichinį sutrikimą, vėliau – seksualinių nukrypimų. Vėliau jis keliavo po Ajovos ir kaimyninių valstijų bažnyčias, buvo įgijęs ekscentriško žmogaus reputaciją.

1917 m. prisiekusieji nusprendė, kad G. Kelly kaltas dėl Lenos Stillinger nužudymo. Tų metų rugpjūtį jis prisipažino, pareiškęs, kad Dievas pašnabždėjo jam į ausį ir paliepė paaukoti vaikus.

Vis tik, atsižvelgdamas į turėtą psichinę ligą, teismas nusprendė, kad G. Kelly nekaltas.

Henry Lee Moore

Henry Lee Moore (jis nebuvo Moore šeimos giminaitis) – žudikas, prieš kelis mėnesius nužudęs savo motiną ir senelę kirviu, nusikaltimas labai panašus į Villiscos žudynes. Paties H. L. Moore teigimu, jis norėjo paimti jų namo Misūryje nuosavybės dokumentus. Panašiu metu, kai Henry tapo įtariamuoju, apygardoje buvo įvykdyti keli nužudymai kirviu. Villiscos žudynių tyrėjas ėmė manyti, kad Henry – žudikas, surengęs panašių išpuolių Kolorado, Kanzaso ir Ilinojaus valstijose. Bet dėl įrodymų stygiaus jį teko paleisti.

Williamas Mansfieldas

Praėjus dvejiems metams po žudynių Villiscoje, įtariamas žudikas maniakas nužudė savo žmoną, dukterį ir uošvius panašiai, kaip buvo išžudyta Moore šeima.

Vėliau tyrėjai padarė išvadą, kad jis kaltas ir dėl žudynių kirviu Kolorado, Kanzaso valstijose, netgi kilo įtarimų, kad jis – garsusis žudikas iš Naujojo Orleano, užkapodavęs aukas kirviu.

Ilinojaus valstijoje žudikas uždangstė langus, kad nesimatytų, kas dedasi viduje, kaip ir Villiscoje. Po kiek laiko išaiškėjo, kad Villiscos žudynių metu W. Mansfieldas buvo Ilinojuje. Dar vėliau vienas žmogus paliudijo matęs I. Mansfieldą lipantį į traukinį Klarindoje, už 20 min. kelio nuo Villiscos.

Frankas F. Jonesas

Frankas F. Jonesas buvo Villiscos verslininkas, turėjęs ir nemažos politinės įtakos miestelyje. J. Moore buvo jo darbuotojas, vėliau pradėjo kurti savo verslą. Tiesa, išeidamas perėmė nemažą dalį F. Joneso klientų.

Villiscos gyventojų teigimu, J. Moore ir F. Jonesas nekentė vienas kito. Tačiau teisėsaugininkai abejojo, kad F. Jonesas būtų ėmęsis žudyti konkurentą.

Taip pat sklandė gandų apie J. Moore romaną su F. Joneso marčia.

Namas, kuriame gyveno aukos

Viliscos miestelio žudynės
Foto: Wikimedia Commons


Praėjus daugiau nei 100 metų po šiurpių įvykių, išžudytos šeimos namas tebestovi tylioje gatvelėje. Aplinkinius gyvenamuosius namus remontuoja, atnaujina, o šis namas stovi, tarsi įstrigęs laike – jame nėra elektros, vandentiekio, užuolaidos visą laiką užtrauktos, durys ir langai – užkalti lentomis. Kieme – lenta su užrašu „Villiscos žudynių namas“.

Namas – vietos įžymybė, jis traukia tuos, kuriuos vilioja šiurpios paslaptys. Namą paremontavo, dabar jame veikia muziejus su tais pačiais baldais, tomis pačiomis lovomis, kuriose amžini užmigo Moore šeima iš jos viešnios.

Viliscos miestelio žudynės
Foto: Wikimedia Commons

Daug kas siekė išaiškinti Villiscos žudynių kaltininką, bet kol kas niekam nepavyko to padaryti.