Johnas Myttonas gimė 1796 metais. Jo tėvas mirė sulaukęs 30-ies – berniukui tuomet buvo vos dveji. Kadangi gimė kilmingoje šeimoje, Myttonas turėjo galimybę įgyti geriausią išsilavinimą. Tačiau iš prestižinės Vestminsterio mokyklos jis buvo išmestas už muštynes su direktoriumi. Jis buvo išmestas ir iš dar vienos mokyklos, todėl turėjo būti mokomas privačiai.

Tik ir tai sekėsi prastai – Myttonas tiesiog kankino savo mokytojus. Kartą vienas mokytojas savo miegamajame rado arklį – tai buvo vienas iš mėgstamiausių Myttono pokštų.

Kodėl Myttonas buvo toks keistas nenuorama? Nuo pat vaikystės jo pajamos už žemės ūkio paskirties turto siekė 10 tūstančių svarų per metus – šių laikų pinigais tai būtų daugiau nei 800 tūkstančių eurų. Myttonas manė, kad nei mokslai, nei socialinis statutas jam nėra reikalingi – jis turi pinigų ir gali sau leisti viską.

Nepaisant to, kad taip ir neišsilavino, Myttonas buvo priimtas į Kembridžo universitetą. Tiesa, jokio diplomo jis ten negavo. Kalbama, kad studijų metams Myttonas apsirūpino 2000 vyno butelių.

Myttonas pragėrė ir savo karinę tarnybą. Tiesa, jis tarnavo net kelis metus ir kurį laiką netgi buvo Prancūzijoje. Nors turėjo ne vieną galimybę mesti kario duoną, jis ja pasinaudojo ne iš karto.

1818 metais Myttonas vedė pirmą kartą, tačiau jau po dvejų metų, 1820-aisiais, jis tapo našliu. Antrą kartą Myttonas vedė jau 1821-aisiais. Myttonas galiausiai turėjo bent 6 palikuonis – dvi dukras ir keturis sūnus.

1819 metais Myttonas nusprendė tapti parlamentaru. Balsus jis pirko už kiekvieną mokėdamas po 10 svarų. Ir jam pavyko! Tiesa, Bendruomenių rūmuose jis praleido tik pusvalandį – jie jam pasirodį labai nuobodūs. Be to, Myttono klausa buvo suprastėjusi ir jam buvo sunku klausytis politinių diskusijų. 1820 metais parlamentas buvo paleistas ir Myttonas kuriam laikui politiką pastūmė į šalį. Sugrįžti į parlamentą jis bandė 1831 metais, bet pasitraukė, matydamas, kad nelaimės.

Kaip jau supratote, Myttonas mėgo išlaidauti ir gerti. 1830 metais nuo jo pabėgo žmona. Bėgant metams jo išlaidos tik didėjo ir galiausiai 1831 metais jam teko parduoti tėvų dvarą. Bėgdamas nuo kreditorių Myttonas pasitraukė į Prancūziją, su savimi pasiimdamas 20 metų merginą, kuriai pažadėjo 500 svarų per mėnesį.

1833 metais Myttonas sugrįžo į Angliją, kur dėl skolų buvo pasiųstas už grotų. Žmonės sunkiai pažino Myttoną. Jis atrodė kaip stambus ir senas vyras, sunkiai renkantis žodžius. 1834 metais jis kalėjime mirė, jam buvo 37 metai.

Tai kuo Myttonas buvo toks ekscentriškas? Štai keli pavyzdžiai.

Myttonas buvo didelis medžioklės entuziastas. Kaip ir kitiems dvarininkams, tai jam buvo svarbi pramoga. Tik ir medžiojo Myttonas kaip tikras keistuolis. Kartais persekiodamas gyvūną Myttonas išsirengdavo nuogai, net jei buvo žiema. Kodėl? Nes... Niekas nežino, kodėl. Myttonas buvo labai užsispyręs medžiotojas – nepasiduodavo net nukritęs nuo žirgo ir susilaužęs šonkaulius. Be to, kartais Myttonas organizuodavo žiurkių medžiokles, kuomet berniukai graužikus vydavosi apsiavę pačiūžas.

Myttonas turėjo apie 2000 šunų – mylimiausi šunys buvo šeriami kepsniais ir šampanu. Tuo tarpu mylimiausias Myttono žirgas Baronetas dažnai vaikštinėjo po rūmus ir miegojo prie didžiojo rūmų židinio. Myttonas dažnai važinėdavo lengva dvirate karieta, su kuria mėgo patekti į avarijas. Perskaitėte teisingai – Myttonas ne tik nevengė avarinių situacijų, bet dar ir tyčia jas sukeldavo. Kartą jo bendrakeleivis pasakė, kad niekada nėra patekęs į jokį incidentą su karietą. Myttonas nustebo ir pasiuntė savo žirgą į kalną, kur karieta apsivertė, išversdama Myttoną ir jo keleivį.

Kartą Myttonas į vakarėlį atjojo ant meškos, pranešdamas, kad tai – naujas medžioklės pagalbininkas. Svečiai, žinoma, labai išsigando, o Myttonas tik juokėsi.

Myttonas labai mėgo ir lažybas bei žirgų lenktynes. 1826 metais susilažinęs jis žirgu įjojo į viešbutį, nukeliavo į antrą aukštą ir iššoko per balkoną, tiesiai virš pietaujančių svečių.

Kartais Myttonas lankydavosi Velse ir čia organizuodavo keistas varžybas – kviesdavo berniukus nusiridenti nuo labai aukštų vietinių kalvų. Žinoma, už pinigus.

Prancūzijoje keistas Myttono charakteris niekur nedingo. Kartą gydydamasis žagsulį jis padegė savo marškinius. Degantį vyrą užgesino tarnai, o tuomet Myttonas, patenkintas teigiamu gydymo rezultatu, nuogas nuėjo miegoti.

Kai Myttonas mirė, visi kalbėjo, kad jo mirties priežastis – brendis ir kvailumas. Oficialiai pažymėta, kad kilmingo 37 metų amžiaus vyro gyvybę nusinešė baltoji karštligė.